Maždaug pusė psichikos sveikatos sutrikimų pasireiškia iki 14-ųjų gyvenimo metų. Negydomi vaikų psichikos sutrikimai ir paauglių psichikos problemos gali turėti ilgalaikių pasekmių - vyresniame amžiuje gali kilti emociniai, elgesio sunkumai ar pasireikšti dar sunkesni psichikos sveikatos sutrikimai.
Kas įeina į emocijų ir elgesio sutrikimų sritį?
Elgesio ir emocijų sutrikimai - tai grupė sutrikimų, kurie pasireiškia elgesio ir (ar) emocinėmis reakcijomis, kurios stipriai skiriasi nuo įprastų amžiaus ir kultūros normų, nėra laikina reakcija į stresą keliančias situacijas bei pasireiškia nuolat bent dviejose skirtingose gyvenimo srityse. Šią sutrikimų grupę sudaro tarpusavyje skirtingos smulkesnės sutrikimų grupės: elgesio sutrikimai, emocijų sutrikimai, aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimai.
Dažniausi sutrikimai ir jų simptomai
Elgesio sutrikimai
Jau iš pavadinimo galima suprasti, kad elgesio sutrikimų atveju daugiausiai iššūkių kyla būtent dėl vaiko elgesio - pasireiškia pasikartojantis ir nuolatinis agresyvus, provokuojantis, įžūlus elgesys. Tam, kad būtų nustatyti šie sutrikimai, simptomai turi trukti ilgiau nei 6 mėnesius bei jie turi skirtis nuo vaiko amžiui būdingų elgesio ypatumų.
Išskiriami du pagrindiniai elgesio sutrikimai: prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas ir elgesio sutrikimas (asocialus elgesys).
- Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimas pasireiškia nepaklusnumu, pastoviais konfliktais su autoritetu, ginčais su suaugusiais, dažnais atsisakymais vykdyti reikalavimus, taisyklių pažeidimais, kitų kaltinimu. Prieštaraujantis elgesys paprastai pasireiškia ir yra laikomas normaliu apie 3-4 vaiko gyvenimo metus, tačiau, jei toks elgesys išlieka ar net padažnėja vaikui augant, šis elgesys jau laikomas problema.
- Elgesio sutrikimas (asocialus elgesys) pasireiškia nuolatiniu kitų teises pažeidžiančiu elgesiu: agresyvus elgesys, kitų nuosavybės gadinimas, melavimas, vagystės, bėgimas iš namų.
Emociniai sutrikimai
Emociniai sutrikimai paprastai skiriasi nuo elgesio sutrikimų, nes dažniausiai vaikai, patiriantys emocinius sunkumus, kenčia viduje, todėl juos sunkiau pastebėti. Dažniausi emocinių sutrikimų požymiai yra nerimas, nuolatinė liūdna nuotaika, irzlumas, jautrumas, vienišumas, įprastos veiklos vengimas, susidomėjimo praradimas, įtampa, nuovargis.
Taip pat skaitykite: Kaip ugdyti socialinius emocinius įgūdžius?
Emociniai sutrikimai yra skirstomi į dvi grupes - nerimo ir nuotaikos sutrikimus. Nerimo sutrikimams priskiriami generalizuoto nerimo sutrikimas, obsesinis kompulsinis sutrikimas, panikos sutrikimas, specifinės fobijos, atsiskyrimo nerimo sutrikimas, selektyvus mutizmas, socialinė fobija, potrauminio streso sindromas. Nuotaikos sutrikimams būdingas pasitenkinimo jausmo praradimas, žema savivertė, užsisklendimas, dėmesio koncentracijos pablogėjimas; dažniausiai pasitaikantis - depresija.
Aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimai (ADHD)
Jam būdingas padidėjęs aktyvumas, impulsyvumas ir dėmesio trūkumas. Vaikams, kuriems būdingas aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimas, sunku sulaukti savo eilės, atidėti malonumus, jie nuolat juda, triukšmauja, turi silpną dėmesio koncentraciją ir sunkumą užbaigti pradėtą darbą. Požymiai turi pasireikšti bent dviejose skirtingose aplinkose (pavyzdžiui, namuose ir mokykloje).
Emocinė disreguliacija: kas tai ir kaip ji pasireiškia?
Emocinė disreguliacija yra problema, kuri trukdo tinkamai valdyti emocijas ir reaguoti į išgyvenimus. Šiai būklei būdingi dažni pykčio protrūkiai, stiprios emocinės reakcijos ir sunkumai nusiraminti. Dėl to vaikai gali tapti užsisklendę, nesilaikyti reikalavimų ir patirti socialinių sunkumų.
Emocinė disreguliacija gali pasireikšti nepaklusnumu, socialiniu uždarumu, agresija ir impulsyvumu; šie sunkumai gali neigiamai paveikti santykius šeimoje ir mokymosi rezultatus. Emocinė disreguliacija sieja stresą su agresija - vaikai, kurie pernelyg stipriai reaguoja į emocinius dirgiklius, dažnai negali valdyti nusivylimo, o tai lemia kraštutinius emocinius protrūkius.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Vaikų ir paauglių psichikos sveikatos sunkumų priežastys dažniausiai yra daugialypės. Joms įtakos gali turėti biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai. Reikšmės gali turėti genetinis polinkis, nervų sistemos jautrumas, ilgalaikis stresas, patyčios, sunkumai šeimoje, trauminės patirtys, didelis akademinis ar socialinis spaudimas.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie vaikų emocijas
Priežastys priklauso nuo konkretaus sutrikimo: aktyvumo ir dėmesio sutrikimų pagrindinė priežastis dažnai siejama su neurologinės kilmės smegenų veiklos pakitimais bei paveldimumu. Elgesio sutrikimų rizikos veiksniai: šeimos aplinka, priešiškas elgesys, smurtas, nepriežiūra, alkoholizmas ar kivirčai šeimoje. Emocinių sutrikimų atsiradimo priežastys taip pat gali būti paveldimumas, vaiko patiriami stresiniai įvykiai, konfliktai.
Be rizikos veiksnių, egzistuoja ir apsauginiai veiksniai, kurie gali sumažinti sutrikimų riziką: stiprus tėvų ryšys, saugi ir struktūruota aplinka, tinkama parama mokykloje, profilaktinės intervencijos.
Diagnostika: ką reiškia išsamus vertinimas?
Pirmasis žingsnis dažniausiai yra išsamus būklės įvertinimas, padedantis suprasti, su kokiais sunkumais susiduria vaikas ar paauglys, kas juos palaiko ir kokia pagalba būtų tinkamiausia. Pastebint, kad vaikui būdingos anksčiau aptartos emocinės ar elgesio reakcijos, svarbu kreiptis profesionalios pagalbos ir pasikonsultuoti su vaikų-paauglių psichologu ir (arba) psichiatru.
Diagnostika dažnai apima interviu su vaiku ir šeima, standartizuotus testus, elgesio stebėjimą skirtingose aplinkose ir kartais medicininį tyrimą (pvz., neurologinį ar genetinį įvertinimą), kad būtų atmestos kitos priežastys.
Gydymo strategijos
Efektyvus gydymas priklauso nuo sunkumų pobūdžio, jų intensyvumo ir vaiko ar paauglio amžiaus. Dažniausiai taikomas individualizuotas požiūris, derinant psichologinį ar psichiatrinį įvertinimą, psichoterapinę pagalbą, šeimos įtraukimą ir, kai reikia, medikamentinį gydymą.
Taip pat skaitykite: Strategijos autizmo spektro vaikams
Psichoterapija ir specialistų pagalba
Psichoterapija yra viena svarbiausių pagalbos formų vaikams ir paaugliams, patiriantiems emocinių ar elgesio sunkumų. Ji gali padėti geriau suprasti savo jausmus, išmokti juos reguliuoti, stiprinti savivertę, gerinti bendravimo įgūdžius ir lengviau įveikti kasdienius iššūkius.
Priklausomai nuo situacijos, pagalba gali būti teikiama ne tik vaikui ar paaugliui, bet ir tėvams ar visai šeimai. Tėvų įtraukimas dažnai yra labai svarbi gydymo dalis, nes padeda kurti stabilesnę, saugesnę ir vaikui palankesnę aplinką.
Elgesio terapijos ir mokyklinės intervencijos
Elgesio terapija, tėvų ir vaikų sąveikos terapija (PCIT), kognityvinė elgesio terapija (KET) bei kitos struktūruotos intervencijos yra pagrindiniai metodai elgesio sutrikimams gydyti. Praktika rodo, jog ugdymo įstaiga iš esmės gali įtakoti bei stiprinti vaikų akademinius ir socialinius nusivylimus, bet lygiai taip pat gali daryti ir teigiamą poveikį; svarbu, kad aplinka būtų palanki vaiko vystymuisi, su taisyklėmis ir struktūra.
Taip pat kai kuriais atvejais gali būti naudinga taikyti dienos ritmo struktūrą, individualizuotas programas, nuoseklų ir pozityvų elgesio mokymąsi (one-on-one ar fokusuotas dėmesys).
Medikamentinis gydymas
Kai kuriais atvejais gali būti reikalinga vaikų ir paauglių psichiatro konsultacija bei medikamentinis gydymas, ypač jei simptomai yra ryškūs, užsitęsę ar reikšmingai trikdo kasdienį funkcionavimą. Vaistai, pavyzdžiui, stimuliatoriai ADHD simptomams gydyti, antidepresantai ar nuotaikos stabilizatoriai, gali būti veiksmingi. Geriausi rezultatai pasiekiami derinant medikamentus su elgesio terapija.
Specifinės priemonės autizmui
Autizmo spektro sutrikimams gydyti dažnai taikomos individualios ugdymo programos, struktūruota aplinka, kalbos ir alternatyvaus bendravimo skatinimas, ABA (Applied Behavior Analysis) metodai bei įvairios terapijos (žaidimo, dailės, muzikos, gyvūnų terapija). Medikamentai gali būti skiriami simptomų (pvz., agresijos, miego sutrikimų) valdymui, tačiau nėra vaisto, išgydančio autizmą.
Kaip tėvai ir pedagogai gali padėti kasdienėje praktikoje?
- Užtikrinkite fizinį aktyvumą, tinkamą mitybą ir reguliarius miego įpročius - tai stipriai susiję su vaikų elgesiu ir emocijomis.
- Siūlykite aiškią dienotvarkę ir struktūrą - daugelis vaikų su elgesio ir emocijų sutrikimais geriau funkcionuoja esant aiškiai rutinai.
- Laikykitės nuoseklių ribų ir taisyklių namuose; svarbu, kad jų nebūtų per daug ir kad vaikas apie jas žinotų.
- Domėkitės vaiku, kalbėkitės, stiprinkite ryšį - svarbu siųsti žinutę, kad jis rūpi ir Jūs visada būsite pasiruošę išklausyti.
- Pozityviai pastebėkite vaiką - įvardinkite, kai jam pavyksta, pasidžiaukite jo pastangomis ir stipriausiomis savybėmis.
- Ieškokite profesionalios pagalbos laiku - jei elgesys kartojasi, pasireiškia keliose aplinkose ar trikdo kasdienį funkcionavimą, kreipkitės į specialistus.
Kodėl svarbu kreiptis laiku?
Anksti pastebėti ir tinkamai įvertinti psichikos sveikatos sunkumai gali padėti išvengti didesnių problemų ateityje. Laiku suteikta pagalba padeda vaikui ar paaugliui geriau suprasti save, sustiprinti emocinį atsparumą, pagerinti kasdienį funkcionavimą ir lengviau augti bei vystytis. Vaikų ir paauglių psichikos sveikatos sutrikimai yra gydomi, o tinkamai parinkta pagalba gali reikšmingai pagerinti jauno žmogaus savijautą, santykius ir gyvenimo kokybę.
Praktiniai žingsniai tėvams
- Stebėkite elgesio modelius ir užsirašinėkite pastebėtas problemas bei aplinkybes.
- Pasikalbėkite su mokytojais ar ugdytojais - sužinokite, kaip vaikas elgiasi skirtingose aplinkose.
- Jei simptomai kartojasi ir trukdo, užpildykite formą arba registruokitės vaikų ir paauglių psichiatro konsultacijai.
- Imkitės pokyčių namuose (rutinų, ribų, pozityvaus pastebėjimo) ir kartu su specialistais sudarykite pagalbos planą.
- Kantrybė: vaiko emocijų ar elgesio šalinimo procesas gali užsitęsti net iki metų ar daugiau, tad nepraraskite vilties.
Pradėkite savo kelią į geresnę savijautą jau šiandien. Jei įtariate, jog jūsų vaikas susiduria su sunkumais galite drąsiai kreiptis į mus. Užpildykite formą ir mes su Jumis susisieksime artimiausiu metu.
Esu gavusi ne vieną sunerimusios mamos/tėtės laišką apie emocinius sutrikimus bei kaip juos atpažinti. Spec. poreikiai - ne mano arkliukas, tačiau norėjosi sunerimusiems tėvams suteikti daugiau informacijos. Pradėkime nuo pradžių.
tags: #emociju #ir #elgesio #sutrikimas #psichikos #sutrikimai