Smurtas artimoje aplinkoje prieš moteris yra labai paplitęs reiškinys, kuris lengvai perauga į sisteminį smurtą. Reagavimas į smurtą ir jį patyrusių asmenų apsaugos organizavimas yra nepakankamai veiksmingi. Nacionalinis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje teisinis reguliavimas ir ypač jo taikymo praktika stokoja doktrininio metodologinio pagrindo. Tai lemia apsaugos nuo tokio pobūdžio smurto neefektyvumą, netinkamą tarptautinių įsipareigojimų vykdymą. Paminėti aspektai rodo realų poreikį kuo greičiau spręsti problemą, kaip užtikrinti efektyvų Lietuvos valstybės pozityviosios pareigos saugoti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje vykdymą. Kadangi pavojingiausios tokio smurto formos yra kriminalizuotos, tai šios pareigos vykdymas pirmiausiai yra sietinas su tinkamu baudžiamųjų materialinių ir procesinių priemonių taikymu.
Pasak Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorės, psichologės dr. Lauros Ustinavičiūtės, smurtas artimoje aplinkoje yra itin opi visuomenės problema, nes yra susijusi su artimiausiais žmonėmis. Artima aplinka, tai asmens artimiausių žmonių ratas, šeima, žmonės, su kuriais gyvename. Todėl paprastai tikimės jų palaikymo ir supratimo, o ne prievartos. Be to, smurtavimas artimoje aplinkoje turi labai liūdnas ir besitęsiančias pasekmes.
Šiame magistro baigiamajame darbe nagrinėjama tema yra „Apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje civilinės teisės priemonėmis“. Darbo objektas yra įvardijamas kaip apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje, taikant civilinės teisės priemones. Darbo tikslas yra atskleisti civilinės teisės priemonių taikymo efektyvumą smurto artimoje aplinkoje atvejais.
Siekiant įgyvendinti tyrimo tikslą, buvo iškelti 4 tyrimo uždaviniai:
- apžvelgti smurto artimoje aplinkoje koncepciją ir specifiką;
- palyginti tarptautinių bei nacionalinių teisės aktų reglamentavimą apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje srityje, pabrėžiant jų probleminius aspektus;
- išanalizuoti civilinės teisės priemonių taikymo efektyvumą apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje srityje;
- įvertinti smurto artimoje aplinkoje orderį ir jo veikimo mechanizmą.
Magistro baigiamąjį darbą sudaro: santrumpų sąrašas, įvadas, dėstomoji dalis, kurią sudaro trys skyriai, išvados, santrauka lietuvių ir anglų kalbomis, literatūros sąrašas ir akademinio sąžiningumo pasižadėjimas.
Taip pat skaitykite: Statistika apie smurtą Lietuvoje
Pirmajame šio darbo skyriuje, naudojant mokslinių šaltinių analizę, išryškinta smurto artimoje aplinkoje koncepcija ir specifika. Be kita ko, šiame skyriuje pasitelkus nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų sisteminę, lyginamąją analizę, išskirta tarptautiniu ir nacionaliniu mastu teisiškai reguliuojama smurto artimoje aplinkoje apsauga ir identifikuoti probleminiai aspektai. Antrajame darbo skyriuje, naudojant Lietuvos teismų formuojamos praktikos sisteminę ir lyginamąją analizę išryškintos CK įtvirtintos civilinės teisės priemonės ir įvertintas jų veiksmingumas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje srityje. Taip pat, šiame skyriuje, naudojant mokslinių šaltinių ir teisės aktų analizę, buvo įvertintas smurto artimoje aplinkoje orderis kitose užsienio šalyse, jo veikimo mechanizmas Lietuvoje, užsienio šalyse ir problematika užsienyje. Istorinio metodo dėka buvo nustatyta apsaugos orderio kilmė ir ištakos.
Darbe atliktas empirinis, kokybinis tyrimas, kuriam atlikti naudotas teismų praktikos analizės metodas. Empirinis, kokybinis tyrimas pateiktas šio darbo trečiame skyriuje. Išanalizavus tiriamą problemą, gauti rezultatai parodė, kad esamos civilinės teisės priemonės yra tobulintinos, tačiau nepaisant to, jos prisideda prie nukentėjusiųjų apsaugos. CK įtvirtintos civilinės teisės priemonės yra taikomos tik santuokos nutraukimo bylose ir tik iki galutinio sprendimo priėmimo, kas nepakankamai apsaugo nukentėjusiuosius, kuomet byloje sprendimas jau yra priimtas.
Smurto Formos ir Jų Poveikis
Dažnu atveju, pirmiausia, moteris patiria psichologinį ir/ar ekonominį smurtą, o tuomet, kai nori ištrūkti iš tokių santykių, partneris pradeda naudoti fizinį ir/ar seksualinį smurtą, siekiant išlaikyti dominavimą santykiuose ir įbauginti auką. Kadangi fizinis smurtas traktuojamas kaip ilgą laiką trunkančių kitų smurto formų naudojimo pasekmė, galima daryti prielaidą, kad moteris, kuri patiria fizinį smurtą, patiria ir sisteminį smurtą. Dėl šios priežasties 2011 m.
Lietuvos įstatymų leidėjas išskiria keturias pagrindines smurto artimoje aplinkoje formas - fizinis, psichologinis, seksualinis ir ekonominis smurtas. Šios formos gali pasireikšti atskirai, tačiau artimoje aplinkoje smurto formos dažnai egzistuoja kompleksiškai. Mokslininkai išskiria tipiškiausias kompleksines smurto formas - persekiojimą ir prievartinę kontrolę.
Specialistai susiduria su rimtais iššūkiais, norėdami teisiškai įrodyti psichologinio arba ekonominio smurto pasekmes psichinei ir fizinei aukos sveikatai bei emocinei būklei. Pasak psichologės, tokio smurto daromas poveikis ir žala ne tokie akivaizdūs. Pavyzdžiui, finansinį smurtą patirianti auka tampa priklausoma nuo smurtautojo, neturi pasirinkimo ir sprendimų laisvės. Nukentėjęs asmuo gali pasijausti bejėgiu ką nors pakeisti. Daliai mūsų visuomenės narių dar sunku suvokti, kad nuolatinis žeminimas, įžeidinėjimas, grasinimas taip pat gali turėti rimtas pasekmes.
Taip pat skaitykite: Statistika apie smurtą
Asmuo, prieš kurį smurtaujama, gali pradėti jaustis beverčiu, vengti bendrauti, izoliuotis nuo visuomenės. „Į psichologinio smurto kategoriją patenka ir bauginimas, asmens teisių ignoravimas. Pavyzdžiui, nuolatinis moters kontroliavimas, persekiojimas, visuomenėje kartais vis dar yra interpretuojamas kaip meilės išraiška, tačiau realybėje tai yra asmens persekiojimas. Psichologinis smurtas gali sukelti ir fizinius negalavimus. Todėl tokio smurto pasekmės didelės ir labai įvairios - iš esmės, yra pažeidžiama žmogaus psichologinė gerovė. Tai palieka labai gilius pėdsakus, ypač vaikystėje, nes padarinius žmogus gali jausti visą likusį gyvenimą“, - sako pašnekovė.
Smurto Paplitimas ir Statistika
Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2019 m. dėl smurto artimoje aplinkoje buvo užregistruotas 7691 nusikaltimas, tai sudarė 16,2 proc. visų užregistruotų nusikaltimų. Po 2011 m. Lietuvoje įsiteisėjusio Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo, registruojamų nusikaltimų dėl smurto artimoje aplinkoje skaičius ženkliai išaugo, kadangi ikiteisminiai tyrimai pradedami nustačius smurto artimoje aplinkoje faktą, o ne sulaukus nukentėjusio asmens skundo.
Moksliniai tyrimai rodo, kad dažniausios smurto prieš moteris formos - smurto artimoje aplinkoje - rodikliai nemažėja. Smurtas artimoje aplinkoje iš esmės yra smurtas lyties pagrindu, neproporcingai paveikiantis moteris. Nepaisant nacionalinių ir tarptautinių pastangų, smurto artimoje aplinkoje mastas ir intensyvumas Lietuvoje išlieka didelis.
Nors Lietuvos smurtinio pobūdžio padarytų nusikaltimų oficialūs rodikliai rodo mažėjimo tendenciją, tačiau Lietuva vis dar išlieka tarp tų Europos Sąjungos šalių, kuriose sunkių nusikaltimų skaičius yra pakankamai aukštas. Vis dėlto, oficiali statistika dažnai neatspindi realaus nusikalstamų veikų skaičiaus. Apie dalį tokio pobūdžio nusikaltimų taip ir lieka nepranešta.
Tyrimo rezultatai parodė, kad viena dažniausių kompleksinių smurto artimoje aplinkoje formų ikiteisminiuose tyrimuose yra fizinio ir psichologinio smurto kombinacija, tačiau pareigūnai pradeda ikiteisminius tyrimus ir nustačius vienos iš kompleksinių smurto formų - persekiojimo - požymius. Ikiteisminis tyrimas dėl artimoje aplinkoje pasireiškiančių prievartinės kontrolės požymių dažniausiai nėra pradedamas. Atlikta teismų praktikos ir interviu analizė iš dalies patvirtina ginamąjį teiginį, nes BK kriminalizuota nusikalstamų veikų, turinčių prievartinės kontrolės požymių (BK 154, 167, 168 str.), tačiau šių nusikalstamų veikų dispozicijose nėra aprašytas smurto artimoje aplinkoje požymis ir baudžiamoji atsakomybė už tokio pobūdžio veikas kyla bendrąja tvarka, dėl šios priežasties prievartinės kontrolės artimoje aplinkoje teisinis reglamentavimas neužtikrina tinkamos apsaugos nuo šios kompleksinės smurto artimoje aplinkoje formos.
Taip pat skaitykite: Smurtas artimoje aplinkoje: Utenos apskritis
| Metai | Užregistruoti nusikaltimai | Procentas nuo visų nusikaltimų |
|---|---|---|
| 2019 | 7691 | 16.2% |
Elgesio Formavimasis Vaikystėje ir Smurto Ciklas
Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad vaikai patyrę ar stebėję smurtą šeimoje ne tik jaučiasi nesaugūs, patiria didelį stresą, traumatizuojama jų psichika, tačiau ir vėliau neretai taiko tokius pat elgesio modelius savo tikslų pasiekimui.
Įvairūs tyrimai rodo, kad asmuo, augęs šeimoje, kurioje stebėjo arba patyrė smurtą, yra labiau linkęs vėlesniame gyvenime pats taikyti tokio pobūdžio elgesį siekiant savo tikslų. „Vaikas, kuris savo aplinkoje nuolat mato smurtaujančius asmenis gali tokį elgesį suvokti kaip normą. Dėl to jis gali būti tam mažiau jautrus aukai arba laikyti tokį elgesį tinkama priemone savo tikslų siekimui. Smurtinio elgesio pasekmės yra labai įvairios ir tai gali būti ne tik susiję su smurto patyrimu - net ir jo stebėjimas gali turėti labai neigiamas pasekmes asmens raidai ir vystymuisi“, - teigia MRU lektorė.
Pasak psichologės, šeimoje patiriamas smurtas yra įvairialypė problema, o jos nespręsdami, mes tęsiame smurto ciklą. „Augdamas tam tikroje socialinėje aplinkoje ir stebėdamas kitų elgesį vaikas mokosi ir žiūri kokią naudą tam tikras elgesys asmeniui suteikia. Tad matydamas, jog smurtaujantis asmuo gauna kažką jam naudingo, vaikas irgi gali išmokti tokių elgesio metodų ir juos taikyti. Stebėdami kitus vaikai išmoksta tam tikru būdu reaguoti į aplinką. Be to, jeigu vaikas nuolat jaučia grėsmę, prieš jį nuolat psichologiškai smurtaujama, vėliau jis gali priešiškiau reaguoti net į draugiškus pastebėjimus. Kalbant apie žmogaus gebėjimą prisitaikyti prie įvairių socialinių aplinkybių, tai yra dažnai siejama su tuo ko buvo išmokta tam tikroje aplinkoje. Dažniausiai taikomi tie elgesio modeliai, kuriuos mes esame stebėję, ar išbandėme patys.“, - aiškina L.Ustinavičiūtė.
Teisinės ir Psichologinės Pagalbos Svarba
Tokio pobūdžio problemų sprendimas - teisės psichologų kompetencija. Jų darbo sritis yra labai plati, pradedant nuo švietimo ir baigiant jau esamomis problemomis, taikant tam tikras intervencijas ir kuriant programas, kurios padėtų jas spręsti. Kalbant apie smurtą artimoje aplinkoje, viena iš dažnų problemų, su kuriomis susiduria teisės psichologijos specialistai, yra tėvų švietimo poreikis.
„Bendraujant su tėvais, kurie taiko fizinį ir psichologinį smurtą savo vaikams ir kalbant su jais apie vaikų auklėjimą, pasitaiko atvejų, kad jie patys nesuvokia, jog smurtauja prieš savo vaikus. Ypač dažnas atvejis, kad nuolat kritikuodami vaiką tėvas arba motina net nenumano, kaip tai gali paveikti jo psichinę būseną. Be to, netekę savo elgesio su vaikais priemonių, kurios kažkada buvo laikomos “norma”, tėvai nebežino, kaip toliau auklėti savo vaikus. “, - pasakoja psichologė.
Kita plati kriminalinės psichologijos sritis yra susijusi su rizikos vertinimu - ar pasireikš tam tikras elgesys ateityje ir dėl kokių priežasčių jis kyla. Teisės psichologai stengiasi išsiaiškinti, kokių sunkumų pažeidėjas patiria ir vertina kokios priemonės bus efektyvios siekiant, kad toks elgesys nepasikartotų.
„Smurto artimoje aplinkoje problema apima ne tik smurto aukas, bet ir smurtautojus. Norėdami, kad nebesitęstų smurto ratas turime padėti smurtaujantiems asmenims keisti savo elgesį. Nustatyta, kad prognozuojant smurtą artimoje aplinkoje yra ypač svarbu atkreipti dėmesį į teisės pažeidėjo ankstesnę kriminalinę istoriją, alkoholio vartojimą, pykčio valdymo sunkumus. Šie asmenys dažniau patiria tarpasmeninius konfliktus, nes turi ribotus tarpasmeninių konfliktų sprendimo gebėjimus. Priežastys dažnai būna susijusios ir su ankstesne šeima - kokį elgesį jis yra patyręs, ką yra matęs. Todėl labai svarbu smurto artimoje aplinkoje problemą spręsti visapusiškai. Tačiau pirmas ir pagrindinis žingsnis yra netolerancijos smurtui formavimas.“, - kalba MRU lektorė, dr. Laura Ustinavičiūtė.
Siekiant tinkamai kriminalizuoti smurtą artimoje aplinkoje ir nustatyti proporcingas baudžiamosios atsakomybės priemones, pirmiausiai būtina išanalizuoti smurto, jo vykdytojų ir aukų specifiką, taip pat įvertinti, ar esama smurto kriminalizavimo sistema yra pakankama, ar visgi būtina speciali baudžiamąją atsakomybę nustatanti norma.
Įstatymas, saugantis asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje, Lietuvoje įsigaliojo palyginus neseniai - tik 2011 m. Nieko keisto, kad tuo metu tokio pobūdžio smurtinių nusikaltimų oficiali statistika šalyje ženkliai išaugo.
Sisteminis smurtas yra pasikartojantis elgesys, kuomet siekiama kurti ir palaikyti dominavimu grįstus santykius, partnerio atžvilgiu naudojamos įvairios galios ir kontrolės strategijos, aukos atžvilgiu naudojamas įvairios smurto formos.
„Kalbant tiek apie smurtą artimoje aplinkoje, tiek apie seksualinio pobūdžio smurtą, dalis nusikaltimų yra nefiksuojama, nes tai yra labai jautri aplinka - pavyzdžiui, jei smurtautojas yra vyras ir tėvas, su kuriuo siejama ateitis. Tai kelia dilemą, neretai pasvarstoma kaip tai atsilieps ne tik moteriai, jos statusui, bet ir vaikų ateičiai. Be to, dalis tokio nusikalstamumo yra ne tik fizinis, seksualinis, o psichologinis bei ekonominis smurtas. Tačiau pastarasis yra ne mažiau traumatizuojantis“, - teigia psichologė dr. Laura Ustinavičiūtė.
Smurtas artimoje aplinkoje - viena iš šių sričių, į kurios apibrėžimą patenka ne tik fizinės jėgos naudojimas aukos atžvilgiu, todėl ekspertams reikalingos ne tik psichologinės, bet ir teisinės kompetencijos.
Atlikta teismų praktikos ir interviu analizė iš dalies patvirtina ginamąjį teiginį, nes BK kriminalizuota nusikalstamų veikų, turinčių prievartinės kontrolės požymių (BK 154, 167, 168 str.), tačiau šių nusikalstamų veikų dispozicijose nėra aprašytas smurto artimoje aplinkoje požymis ir baudžiamoji atsakomybė už tokio pobūdžio veikas kyla bendrąja tvarka, dėl šios priežasties prievartinės kontrolės artimoje aplinkoje teisinis reglamentavimas neužtikrina tinkamos apsaugos nuo šios kompleksinės smurto artimoje aplinkoje formos.
Pasiūlymai: rengti mokymus ir rekomendacijas ikiteisminio tyrimo pareigūnams dėl kompleksinių smurto artimoje aplinkoje formų identifikavimo, kvalifikavimo, pirminių ir tolimesnių proceso veiksmų atlikimo.
Pirmajame darbo skyriuje nagrinėjami kompleksinių smurto artimoje aplinkoje formų teoriniai aspektai, antrajame aprašomas atliktas tyrimas - pusiau struktūruotas interviu ir teismų praktikos analizė.
5 veiksmingi būdai kalbėtis su smurtą artimoje aplinkoje patiriančiu asmeniu | „MedCircle“
