Žiniasklaidos publikacijos neretai tampa pagrindiniu visuomenėje įsitvirtinusių nuostatų bei įsitikinimų konstravimo šaltiniu. Kita vertus, moterų vaizdavimo ypatumai žiniasklaidoje yra svarbi pačių moterų savimonės konstravimo priemonė.
Moterų vaizdavimas žiniasklaidoje ir reklamose yra opi problema visuomenėje. Ilgą laiką buvo įsitvirtinusi patriarchalinė tradicija moteris vaizduoti stereotipiškai, priskiriant joms tik tradicinius vaidmenis šeimoje ir visuomenėje.
Moterims skirti žurnalai gali būti analizuojami vyriškumo ir moteriškumo, seksualumo, namų ir šeimos, laisvalaikio, gyvenimo būdo ir vartotojiškumo, darbo, feminizmo ir politikos aspektais (McCracken, 1993). Žurnalai yra vienas iš socializacijos proceso agentų, o juose pateikiami moteriškumo, vyriškumo ir lyčių santykių modeliai daro įtaką tam, kaip individai supranta lyties koncepciją ir savo lyties tapatumą (Gill, 2007).
Šiuolaikiniai moterų žurnalai ne tik perduoda pranešimus apie moteriškumą, bet ir pateikia konkrečius seksualinių vaidmenų ir santykių scenarijus. Šių scenarijų pobūdis ir tonas skiriasi priklausomai nuo numatomos žurnalų auditorijos (Kim, Ward, 2004).
Straipsnyje pristatomas atliktas tyrimas, kurio tikslas - ištirti moterų vaidmens reprezentacijos ypatumus ir jų kaitą moterims skirtuose žurnaluose 1990-2018 m. m. laikotarpiu.
Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo alkoholio moterims
Tyrimas remiasi socialinio konstruktyvizmo paradigma, teigiančia, kad žmonės plėtoja pasaulio pažinimą socialiniame kontekste ir tai, kaip ir ką jie suvokia kaip realybę, itin priklauso nuo jų socialinės ir kultūrinės aplinkos.
Žiniasklaidoje vykstantis diskursas yra socialinių reiškinių konstravimo arena. Konstruktyvistiniam požiūriui būdingas dėmesys įvairiems socialiniams veikėjams, kurie dalyvauja socialinės tikrovės konstravime ir apibrėžia bei pristato įvairias problemas visuomenei.
Žiniasklaida ne tik atkreipia visuomenės žvilgsnį į tam tikrą socialinį reiškinį ar įvykį, bet ir atlieka patarėjo vaidmenį, siūlydama, kaip suvokti ir vertinti atitinkamą fenomeną (Juraitė, Telešienė, 2009).
Moterims skirti žurnalai turi aiškiai apibrėžtą auditoriją ir atitinka įvairaus amžiaus moterų lūkesčius, nes jų turinys yra labai įvairus ir tarsi sukuria erdvę moterų poreikių įgyvendinimui atskirai nuo šeimos gyvenimo, o jų skaitymas tampa ritualiniu elgesiu (Lipowski, Wasilewska, 2013).
Socialinis vaidmuo - tai tam tikras elgesys, susijęs su asmens veikla ir užimama padėtimi. Visuomenė gali egzistuoti todėl, kad beveik visada dauguma žmonių bent apytiksliai vienodai apibrėžia svarbiausias situacijas.
Taip pat skaitykite: Moters identiteto analizė
Iš dalyvaujančio individo reikalaujama atitinkamų reakcijų į tam tikrus lūkesčius. Socialinis vaidmuo reiškiasi kaip tam tikra elgsena, kurios tikimasi iš atitinkamą socialinį statusą turinčio ar socialinę padėtį užimančio asmens.
Vaidmenų teorija apibūdina socialinių vaidmenų genezę, struktūrą, sąveiką, funkcijas, poveikį žmogaus elgsenai. Socialinę situaciją atspindi kaip tam tikrą tikrovę, dėl kurios susitaria joje dalyvaujantys ir tą situaciją apibrėžiantys žmonės.
Asmenybė siejama su tam tikru kitų individų pripažinimu ir tapatumu. Asmenybės sociologijos objektas yra individo socializacija.
Vaidmuo-tai laukiamas elgesys, siejamas su statusu, kurį turi žmogus. Kiekvienas statusas paprastai apima kelis vaidmenis.
Reakcijos, kurių sulaukiama nesielgiant taip, kap reikalauja vaidmuo, klasifikuojamos į formalias ir neformalias. Paprastai, kai elgiamasi pagal laukimo vaidmens reikalavimus, sulaukiama ir paskatinimo: ar pinigais, ar pripažinimu.
Taip pat skaitykite: Istorinis smurto prieš moteris kontekstas
Kadangi kiekvienas žmogus daugelyje skirtingų situaciją (šeimoje, draugų būryje, darbe, visuomenėje) vaidina vis kitokį vaidmenį, tarp vaidmenų visada kyla konfliktas.
Situacija, kai žmogus susiduria su būtinybe patenkinti dviejų ar daugiau nesudarinamų vaidmenų reikalavimus, vadinama vaidmenų konfliktu.
Socialinė grupė - tai dviejų ar daugiau žmonių bendrija, kuriai būdingas didesnis ar mažesnis bendrumo laipsnis ir kurios nariai nuolat sąveikauja. Socialinės grupės gali burtis pagal įvairius požymius pavyzdžiui, pagal darbą, interesus, palankumą.
Pirminė grupė - tai tipiška mažoji socialinė grupė, kurioje ryšiai yra tik asemeniniai ir tiesioginiai. Priminės grupės nariai didelę laiko dalį praleidžia kartu, veikdami kartu ir labai pažindami vienas kitą.
Priešingas tipas yra antrinė grupė. Tai paprastai didelė nuasmeninta grupė, kuri remiasi tam tikrais bendrais specialiais interesais ar bendra veikla.
Socializacija - tai procesas, kurio metu individas integruojasi į visuomenę, perimdamas jos kultūrines normas ir vertybes. Šis procesas prasideda vaikystėje ir tęsiasi visą gyvenimą, tačiau būtent vaikystėje susiformuoja pagrindiniai individo socialiniai modeliai.
Socializacija reprezentuoja prisitaikymą ir mokymąsi. Nors socializacijos procesas vyksta visą žmogaus gyvenimą, esminė individo struktūra susiformuoja vaikystėje, ir šiuo periodu išmoktos normos bei vertybės išlieka gan stabilios visą suaugusio žmogaus gyvenimą.
Ankstyvame socializacijos proceso etape, kurio metu mergaitės išmoksta moteriškus vaidmenis, o berniukai - vyriškus, pagrindinis vaikų socializacijos veiksnys yra jų tėvai.
Vaiko mokymosi procesas, kurio metu išmokstami atitinkamos lyties vaidmenys, vyksta vaiko interakcijoje su tėvais. Situacijos Kontrolė: Tėvai gali kontroliuoti situaciją, kurioje veikia vaikas, ir tokiu būdu orientuoti jį į kultūriškai apibrėžtus, jo lytį atitinkančius vaidmenis, kurie turės būti atliekami ateityje.
Apdovanojimo-Bausmės Mechanizmas: Tėvai gali skatinti normatyvinius standartus atitinkantį vaiko elgesį ir slopinti veiklą, kuri neatitinka kultūriškai apibrėžtų lyčių vaidmenų.
Imitacija: Naudojant apdovanojimo-bausmės mechanizmą, vaikas yra skatinamas imituoti atitinkamos lyties suaugusįjį.
Identifikacija: Identifikacijos procese vaikas perima ir įsisavina iš suaugusiojo vertybes, kurios išreiškiamos tėvų požiūriu į vaiką.
Iš veiksnių, lemiančių socializacijos procesus šiame amžiuje, išskiriamas žaidimas kaip pagrindinė vaiko veikla. Žaidimai, ypač siužetiniai-vaidmeniniai, yra svarbūs vaiko socializacijos procese. Jie leidžia vaikams išbandyti įvairius socialinius vaidmenis, mokytis bendradarbiauti, spręsti konfliktus ir suprasti socialines normas.
Ugdymas, tiek šeimoje, tiek ugdymo įstaigose, vaidina svarbų vaidmenį vaiko socializacijos procese. Tinkamas ugdymas padeda vaikams formuoti teigiamas vertybes, ugdo socialinius įgūdžius ir skatina adaptaciją visuomenėje.
Neformaliojo ugdymo svarba pozityviajai socializacijai taip pat yra reikšminga. Būreliai, sporto užsiėmimai ir kitos veiklos padeda vaikams plėsti socialinį ratą, mokytis naujų įgūdžių ir ugdyti pasitikėjimą savimi.
Vertybių ir normatyviškai apibrėžto elgesio perdavimas iš kartos į kartą vaidina didžiulį vaidmenį vaiko socializacijos procese.
Socializacijos procesas ne visada vyksta sklandžiai. Vaikai, augantys socialinės rizikos šeimose, patiriantys smurtą ar atskirtį, gali susidurti su socializacijos problemomis.
Vienas iš socializacijos iššūkių yra lyčių stereotipų įdiegimas. Vaikai nuo mažens mokomi, kad berniukai turi būti stiprūs ir agresyvūs, o mergaitės - švelnios ir rūpestingos.
Svarbu sąmoningai skatinti pozityvią socializaciją, ugdant vaikų empatiją, toleranciją ir pagarbą kitiems.
Socialiniai vaidmenys yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis, lemianti jo elgesį, santykius su kitais ir savęs suvokimą visuomenėje.
Socialinis vaidmuo - tai tam tikras elgesio būdas, charakteringas apibrėžtai veiklos sričiai arba būsenai. Tai elgesio modelis, kurio visuomenė tikisi iš individo, užimančio tam tikrą poziciją socialinėje struktūroje.
Socialiniai vaidmenys gali būti formalūs ir neformalūs. Formalūs vaidmenys yra apibrėžti įstatymais, taisyklėmis ar kitais oficialiais dokumentais (pvz., gydytojo, mokytojo, teisėjo).
Vaidmenų konfliktai atsiranda, kai individas vienu metu atlieka kelis vaidmenis, kurių reikalavimai prieštarauja vieni kitiems. Pavyzdžiui, moteris, kuri yra ir motina, ir karjerą daranti specialistė, gali patirti vaidmenų konfliktą, nes jai sunku suderinti šeimos ir darbo reikalavimus.
Socialiniai vaidmenys daro didelę įtaką asmenybės formavimuisi ir elgesiui. Atlikdami įvairius vaidmenis, žmonės perima tam tikras elgesio normas, vertybes ir įsitikinimus, kurie vėliau tampa asmenybės dalimi.
Socializacija yra procesas, kurio metu individas išmoksta socialines normas, vertybes ir elgesio modelius, būdingus tam tikrai visuomenei ar grupei.
Reali senyvo amžiaus žmonių gyvenimo tikrovė yra ta, kad senyvame amžiuje galimybės stiprinti bei dalyvauti aktyviame gyvenime yra ribotos, dažnai susijusios su senatvės sveikatos problemomis.
Reikia pastebėti, kad senyvas žmogus dalyvauja visuomeniniame gyvenime atlikdamas įvairius socialinius vaidmenis, o išplėtotos paslaugos, pailgėjusi gyvenimo trukmė, kiti faktoriai turi įtakos, kad senyvo amžiaus asmuo dar ilgą laiką yra aktyvus visuomeninio gyvenimo dalyvis.
Toliau pateiktoje lentelėje galite pamatyti, kaip interesai turi esminės įtakos žmogaus karjeros kelio pasirinkimui ir kaip svarbu laiku juos atpažinti:
| Asmenybės tipas (pagal J. Holandą) | Apibūdinimas | Vertybės | Save suvokia esant | Mėgsta | Nemėgsta | Kartais gali būti |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Realistinis | Dažniausiai būna konservatyvus pažiūrų, pasižymi sveika nuovoka, mėgsta asmeninę laisvę, gamtą, yra taupus, sąžiningas. | Praktiniai įgūdžiai, konkretumas, stabilumas | Pra... |
Gimus vaikui, jis reikalauja didžiausio mamos dėmesio bei laiko. Tai natūralu, nes kitaip tas mažas žmogutis neišgyventų.
Dažna moteris savo poreikius atideda kažkada, kai vaikas paaugs. Atsigręžus laiku atgal galime pamatyti, kad moters gyvenimo prasmė būdavo sudėta į vaikus ir namų ūkį.
Moteris neturėdavo kitokių lūkesčių iš savo gyvenimo, nes jų pačių asmeninis gyvenimas sutekėdavo į vaikų gyvenimus ir ten paskęsdavo. Laikai keičiasi, moterys keičiasi taip pat.
Vis dar yra tokių mamų, kurios savo gyvenimo neišsipildžiusius lūkesčius ir svajones bando realizuoti savo vaikų sąskaita: „aš nešokau, šoksi tu, aš nedainavau, dainuosi tu, būsi tuo ar anuo..“.
Visai neseniai vienai merginai per geštalto sesiją teko aiškinti, kad mama, kuriai dabar apie penkiasdešimt metų, dar pati gali būti tuo kuo nori, jai nebereikia įgyvendinti mamos svajonių.
Antropologiniai tyrimai rodo, kad žmogaus priklausymas amžiaus tarpsniui priklauso nuo trijų dedamųjų: chronologijos, socialinio vaidmens ir fizinių pajėgumų. Socialinio vaidmeniui suteikiama didžiausia reikšmė.
Motinystė - yra socialinis vaidmuo. Moteris turi galimybę pasirinkti kada tapti mama ir šis socialinis vaidmuo moters gyvenime gali užimti nuo 17 iki maždaug 30 metų periodą, net ir skaičiuojant maksimaliais skaičiais, moteriai lieka daug gyvenimo laiko savo kitų socialinių rolių realizavimui.
Moterys, kurios teisinasi, kad visą gyvenimą paaukojo vaikams apgaudinėja save, nenorėdamos kitokio gyvenimo arba visus lūkesčius sukraudamos ant vaikų pečių. Norisi priminti mamoms, kad vaikus jos augina ne dėl saves, o dėl jų pačių.
tags: #moters #socialinis #vaidmuo