Antrą pakopą - ketvirtis amžiaus. Nedaug kas gal žino, bet jaunimui galėjo būti įvesta prievolė kaupti privalomai. Kad tai neįvyko, privačių pensijų fondų idėjos architektė iki šiol vadina klaida. Pačios privataus kaupimo galimybės pirmieji ėmėsi konservatoriai, nors galutinai įtvirtino socialdemokratai. Antroji pakopa - dešimtis kartų koreguota, triskart reformuota. Bet tuo jos istorija turbūt nesibaigs. LRT pradeda reportažų ciklą apie antrąją pensijų pakopą. Kas jos idėją atnešė į Lietuvą ir kodėl kaupimas privačiuose fonduose tapo toks, koks yra.
Kaip tik tais metais Pasaulio bankas išleido knygą, kurios pavadinimas lietuviškai būtų „Senatvės krizės išvengiant“. „Noras buvo labai didelis, kad ir mes eitume tuo vakarietišku keliu. Ji buvo tuometė Laisvosios rinkos instituto analitikė, vėliau ji dirbo su ministre Vilija Blinkevičiūte. Tąkart privačių pensijų idėją ji nuneša premjerui Andriui Kubiliui. 1999-aisiais Seimas priėmė Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą. Po to keitėsi valdžia, 2001-aisiais daugumą užsitikrino socialdemokratai. „Viešojoje erdvėje kalbama: „Kodėl nedarote, kodėl nėra, kada bus?“ 2002-aisiais Seimas priėmė Pensijų sistemos reformos įstatymą. „Iš tikrųjų tai buvo reforma. Pensijų sistema keisis, žmonės turės asmenines sąskaitas, jie kas metus gaus sąskaitų išrašus, kiek yra įmokėta, kiek susikaupė ir netgi kokia tikėtina pensija“, - dėstė A. „Pensijos turėtų būti tik didesnės dėl tokios reformos“, - pasakojo T. „Reikia mokytis reformą daryti ne iš Rytų Europos, ne iš Lotynų Amerikos, o iš Vakarų Europos, iš Europos Sąjungos“, - aiškino R.
Ekspertai tikino, kad pensijų fonduose, nors jie bus ir privatūs, pensininkų pinigai bus saugūs. Sumanymas buvo toks: žmonės kaupimo nejaus, nes patys nė kiek neprisidės. Tačiau tai reiškė, kad ta dalimi mažės senatvės pensija. A. „Blogiau visiems, kurie dalyvavo. Todėl, kad tie žmonės „Sodros“ pensiją gaus sumažintą labiau, negu kad dauguma iš jų susikaupė privačios pensijos“, - sakė R. „Buvo stengiamasi šitą problemą išspręsti, bet gali būti, kad iš tikrųjų pavieniai atvejai, kai taip atsitiko“, - pridūrė T. Pasaulio bankas nuo pat pradžių siūlė, kad jaunimui privatus kaupimas būtų privalomas. „Dėl visuotinio dalyvavimo, tai, kad nebuvo įtrauktas jaunimas, buvo Lietuvos ypatybė, skirtingai nuo daugumos, gal net visų Rytų Europos šalių“, - pastebėjo R. „Nemanau, kad privalomumas gal būtų buvęs gerai“, - nurodė T. „Nuo pat pradžių. Nes iš tikrųjų reikėjo taip ir daryti - iki 30 metų privalomai, o per 50 - apskritai neleisti dalyvauti. Būtų mažiau nusivylimo, nes nedaug dalyvauta, nedaug sukaupta“, - teigė A.
2004 metais kaupiančiųjų skaičius siekė 400 tūkst. Po metų - jau daugiau nei pusė milijono. Po penkerių - daugiau nei milijonas. Ekonomistai R. Lazutka ir T. Medaiskis sakė, kad žmonės iš pradžių nesuprato, kas ta antroji pakopa. „Nebereikia tos „Sodros“, čia viską padarys privati sistema. „Sodra“ esanti socialistinė, komunistinė“, - manipuliacijos pavyzdį pateikė T. „Pakako pasakyti: „Štai, žiūrėkite, „Sodra“ žlunga ir, jeigu jūs nepasirūpinsite privačiu kaupimu, tai jūs išvis liksite be pensijų“, - kitą pavyzdį minėjo R.
Nustatytos įmokos į pensijų fondus kasmet buvo procentu didesnės (nuo 2,5 iki 5,5 proc.). Tai tęsėsi iki pat finansų krizės 2008-aisiais. Bet jau 2009-aisiais įmokos laikinai sumažintos, o 5,5 proc. 2013 metais įvyko pirma privataus kaupimo reforma, kuri įsigaliojo 2014-iaisiais. Tai buvo pirmas pasitraukimo langas, kai išeinančių sukaupti pinigai grįžo į „Sodrą“. „Pereita prie, sakyčiau, racionalesnės sistemos, kuri vadinosi 2+2+2. 2 sumoki pats, 2 gali iš „Sodros“ atsiimti ir 2 proc. primoka valstybė“, - paaiškino T. „Žmonės, kurie pradėjo dalyvauti būdami 50 ir dar vyresnio amžiaus, jau sulaukė pensinio amžiaus, ir pasirodė, kad jie gauna labai menkutes lėšas, sukaupta yra labai nedaug“, - sakė R. 2019 metais daugumą Seime turi valstiečiai žalieji. Tuomet prasidėjo antra reforma, antras pasitraukimo langas. „Sodros“ įmokos nustojo keliauti į privačius pensijų fondus. Įmokos dydis - vėl keitėsi: nuo mažiau nei 1,8 proc. iki 3 proc. 2023-aisiais. Tai reiškia, kad jau ne pats žmogus pasirinks investavimo riziką, o ji bus parenkama jam pagal amžių. Nuo šių metų langas vėl atidaromas. Jau trečias. Pensijų reformą pernai priėmė daugumą Seime turintys socialdemokratai. Antroji pensijų pakopa, nors vis tobulinama, valstybės atsakomybės nesumažino. Kai vieni žmonės kaupia privačiai, kiti - ne, tai reiškia, kad senatvės pensijos negali būti nedidinamos. Bet tiesa ir ta, kad paspirtis iš šių fondų gali būti visai solidi.
Taip pat skaitykite: Socialinis būstas iš privataus
SEO note: Šios sistemos pagrindas - antrosios pakopos fondų veikla, jų tikslas - papildomai kaupti pensijai, kad senatvėje būtų didesnės pajamos nei vien Sodros pensija. Pensijų fondų dalyvių įmokos ir valstybės skatinamosios įmokos sudaro baseiną lėšų, kurios investuojamos į įvairias finansines priemones siekiant augimo. Lietuvoje fondų struktūra skiria atvirus ir uždarus fondus, kurių kilmė ir valdytojai yra reguliuojami priežiūros institucijų.
Kaip veikia antroji pakopa ir ką ji reiškia piliečiams?
II pakopa - papildomas kaupimas pensijai privačiame pensijų fonde. „Sodros“ įmoką sudaro dvi dalys: įmoka nuo Jūsų atlyginimo ir skatinamoji įmoka iš valstybės biudžeto. Dalyvavimas šioje pakopoje yra savanoriškas, bet antrosios pakopos pensijų fondų dalyviais gali būti tik senatvės pensijos amžiaus nesulaukę fiziniai asmenys, apdrausti pensijų socialiniu draudimu visai pensijai. II pakopa generuoja papildomą pajamas net ir tuo atveju, kai Sodros pensija nuolat keičiasi.
III pakopa - savarankiškas kaupimas. Atidėdami periodiškai ir kaupdami III pakopos fonduose, iki pensijos galite sukaupti pakankamai, kad gyventumėte patogiau. Visą ar dalį įmokos gali mokėti Jūsų darbdavys. I, II ir III pakopos kartu leistų senatvei sukaupti apie 70 proc. dabartinių pajamų. Jei norite senatvėje išlaikyti dabartinį pragyvenimo lygį, Jūsų pajamos pensijoje turėtų sudaryti 70 % dabartinių pajamų. Pasiskaičiuokite, ar suma, kuri kaupiate III pensijų pakopoje, Jus tenkina.
Nuo 2026 m. kas yra pensijų fondas? Pensijų fondas - tai pensijų veiklą vykdanti institucija ar bendrovė; tokios bendrovės valdomos lėšos, skirtos jos dalyvių pensijoms mokėti. Pensijų fondas veikia kaip kaupiamąjį ar einamąjį finansavimą vykdanti pensinio socialinio draudimo valstybinė institucija ar pensijų kaupimą vykdanti privati bendrovė.
Pensijų fondo lėšas sudaro jo valdomų viešųjų ar privačių lėšų visuma, skirta pensijų išmokoms. Pensijų fondas gali būti atviras, kai jo dalyviais gali tapti visi fiziniai asmenys, siekiantys sukaupti lėšų pensijai, arba uždaras, kai dalyviais gali būti, pavyzdžiui, tik vienos įmonės ar ūkio šakos darbuotojai. Kaupimo principu veikiančio pensijų fondo surinktos lėšos investuojamos į vertybinius popierius, nekilnojamąjį turtą ir kitą turtą, siekiant kuo labiau padidinti dalyvių lėšas.
Taip pat skaitykite: Investavimas į privačius pensijų fondus
LIETUVOJE pensijų fondas suprantamas kaip pensijų turtas, patikėtas valdyti pensijų kaupimo bendrovei ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis jos dalyviams. Pensijų kaupimo bendrovė renka dalyvių įmokas, o gautas lėšas investuoja ir reinvestuoja į diversifikuotą portfelį, laikydamasi fondų taisyklių, kurias tvirtina priežiūros institucijos. Šios taisyklės nustato įmokų, išmokų, investavimo strategijos ir teises bei pareigas dalyviams ir valdytojams.
Pensijų fondo dalyvio piniginė įmoka konvertuojama į apskaitos vienetus pagal jų vertę ir įrašoma į dalyvio asmeninę pensijų sąskaitą, todėl dalyvio turimi apskaitos vienetai rodo jo dalį fondo turtų. Pensijų fondų rūšys Lietuvoje: antroji pakopa - valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimas; trečioji pakopa - papildomo savanoriško kaupimo. Antrosios pakopos turtas kaupiamas iš dalyvio įmokų ir valstybės skatinamos įmokos, o trečiosios pakopos turtas - iš dalyvių įmokų su mokesčių lengvata.
Privalo būti aiškinama galimybė dalyvauti ar pasitraukti
Likti ar pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos? Atsakymas priklauso nuo asmeninių aplinkybių ir investavimo profilio. Tačiau svarbu suprasti, kad dalyvavimas yra savanoriškas, o sistemos reforma nuolatos keičia įmokų dydžius ir langus išėjimui.
Taip pat skaitykite: investavimas į Swedbank pensijų fondus