Žmogaus teisės ir tam tikri jų pažeidimai Lietuvoje daugumai turbūt asocijuojasi su teisėmis į privatumą, sąžiningus rinkimus, dėl diskriminacijos tautybės, religijos, seksualinės orientacijos ar lyties pagrindu kylančiomis problemomis. Tačiau Lietuvai, susiduriančiai su didelėmis skurdo ir socialinės atskirties problemomis, ne ką mažiau svarbios yra socialinės ir ekonominės žmogaus teisės.
Socialinės ir ekonominės teisės: samprata ir tarptautinis kontekstas
Žvelgianti iš istorinės perspektyvos, žmogaus teisės ir laisvės yra skirstomos į pirmos, antros ir trečiosios kartos. Socialinės ir ekonominės teisės patenka tarp antros kartos žmogaus teisių, kurios įsivyravo tik po Antrojo pasaulinio karo. Nors tai ne pačios seniausios ir ne geriausiai išvystytos žmogaus teisės, tačiau jos taip pat labai svarbios. Šie bendrai pripažinti vertybiniai principai yra įtvirtinti ir tarptautinėje teisėje.
Kaip pagrindinius valstybes teisiškai įpareigojančius dokumentus, kuriuos ratifikavusi ir Lietuva, galima įvardinti Jungtinių Tautų Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą bei Europos socialinę chartiją. Jos reiškia susirūpinimą socialinės apsaugos, tinkamų darbo sąlygų, aprūpinimo būstu, skurdo mažinimo, mokslo bei švietimo srityse.
Pagrindinės socialinės ir ekonominės teisės
Teisė į maistą ir vandenį reiškia, kad valstybė turi taip organizuoti ekonomiką, kad šalyje būtų prieinami maisto ir vandens ištekliai ir kad jie būtų saugūs vartoti. Teisė į sveikatą reiškia, kad valstybė turi padaryti viską, kas įmanoma, kad turėtų veikiančią efektyvią sveikatos apsaugos sistemą. Tai nereiškia, kad mes visi būsime sveiki ir kad valstybė privalo tai užtikrinti.
Teisė į mokslą reiškia, kad valstybė turi užtikrinti aplinką, kurioje būtų galima sukurti efektyvią ir kokybišką išsilavinimo sistemą, prieinamą kiekvienam. Tai nereiškia, kad švietimas turi būti nemokamas. Valstybė turi padaryti viską, ką gali, kad užtikrintų įvairialypį išsilavinimo turinį, kuris būtų orientuotas į visapusišką asmenybės vystymąsi.
Taip pat skaitykite: Inovacijos socialinėje ekonomikoje
Teisė į darbą reiškia, kad jums leidžiama dirbti ir kad jūs turite galimybę ieškoti darbo pagal savo pasirinkimą. Ši teisė taip pat reiškia, kad valstybė privalo parengti ir įgyvendinti taisykles, reglamentuojančias saugaus ir sveikatai nepavojingo darbo standartus, teisingą darbo užmokestį ir darbuotojų teisę burtis į profsąjungas.
Teisė į būstą reiškia, kad valstybė turi užtikrinti jums galimybę įsigyti adekvatų būstą. Valstybė turi padaryti viską, kas įmanoma, kad galėtumėte nusipirkti ar išsinuomoti jums prieinamos kainos būstą, kad būstas atitiktų saugumo ir sveikatos standartus ir kad jūs nebūtumėte neteisėtai iškeldintas.
Ekonominės ir socialinės teisės Lietuvoje: problemos ir pavyzdžiai
Nedarbas, skurdas (beveik 30 proc.) rodo, kad Lietuvoje egzistuoja reikšmingos socialinės ir ekonominės problemos. Nepriteklius ir nelygybė pasireiškia skirtingais gyvenimo aspektais: gyventojų vartojimo išlaidos, disponuojamasis turtas, gyvenimo sąlygos, patiriami ekonominiai sunkumai, galimybės apsirūpinti būtiniausiomis reikmėmis ir taupyti.
Vertinant socialinės ekonominės nelygybės būklę, dažniausiai pateikiami pajamų nelygybės duomenys, tačiau tyrimų autoriai, vertindami socialinę ekonominę nelygybę atsižvelgia į netolygumus ir pagal kitus materialinės gerovės aspektus. Tyrimo tikslas - ištirti socialinę ekonominę nelygybę Lietuvoje kaip esminį gyventojų gyvenimo kokybės veiksnį, moksliniais tyrimais pagrindžiant ją sąlygojančius veiksnius, pasekmes gyventojų gyvenimo kokybei ir pateikiant galimus jos mažinimo būdus bei priemones.
Lietuva pasinaudojo situacija ir atsisakė nemažai įsipareigojimų, tarp kurių - teisė į apsaugą nuo skurdo ir socialinės atskirties. Dažnai manoma, jog Lietuva, kaip ir kitos mažiau ekonomiškai išsivysčiusios valstybės, rekomendacijų negali įgyvendinti dėl lėšų ir resursų stygiaus. Kritikai teigia, kad politinės ir pilietinės žmogaus teisės yra apibūdinamos kaip negatyvios teisės, o socialinių ir ekonominių teisių užtikrinimo atveju valstybei daug sunkiau, nes ji turi pozityvią pareigą imtis tam tikrų priemonių.
Taip pat skaitykite: Kas yra ekonominė ir socialinė sanglauda?
Reikia pripažinti, kad ekonominių bei socialinių teisių pažeidimai vertinami kur kas atlaidžiau nei tie, susiję su politinėmis ir pilietinėmis teisėmis. Situaciją puikiai iliustruoja tai, jog net Europos Žmogaus Teisių Teismas gina išimtinai tik politines ir pilietines žmogaus teises, įtvirtintas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje.
Argumentai ir kontrargumentai dėl įgyvendinimo
Kritikai tvirtina, kad socialinių ir ekonominių teisių užtikrinimas yra sudėtingas, nes reikalauja finansinių išteklių. Tačiau tai, jog sunku įgyvendinti, neturėtų būti neveiksnumo pretekstas. Be to, pilietinių teisių užtikrinimui (pavyzdžiui, teisinės sistemos sukūrimui) taip pat reikia lėšų, tačiau tai netampa diskusijų tema. Manau, kad tai - požiūrio ir interesų, o ne išteklių trūkumo problema.
Pradėjus kalbėti apie didesnes socialines išmokas, minimalius atlyginimus bei progresinius mokesčius, atsiranda ekspertų aiškinančių, kad skurdas, nepriteklius ir nelygybė visada buvo natūrali žmonijos būsena. Kiti rėžia dar aštriau: skurstantis žmogus pats dėl to kaltas. Tačiau nereikia teigti, kad Lietuva ir kitos šalys negali tapti gerovės valstybėmis.
Pasiūlymai ir rekomendacijos gerinimui
Norint pagerinti situaciją šalyje, Lietuvai pirmiausia reikėtų klausytis konkrečių rekomendacijų ir patarimų. Pavyzdžiui, pakelti socialinių išmokų lygį, sukurti veiksmingą indeksavimo sistemą, minimalią algą, nedarbo pašalpas, pensijas ir kitus socialinės paramos būdus pritaikyti atsižvelgiant į žmonių pragyvenimo išlaidas. Nedideli ištekliai turėtų būti visiems prieinami, teisingai naudojami ir paskirstomi.
Reikia rodyti iniciatyvą savo šalies gyventojams užtikrinti oraus gyvenimo standartus bei minimalias pragyvenimo sąlygas. Visada galima paklausti, ar neraštingas ir nebaigęs mokyklos žmogus (socio-ekonominė teisė į mokslą) galėtų tinkamai pasinaudoti susirinkimų, žodžio ir spaudos, mitingų ir demonstracijų bei balsavimo teisėmis.
Taip pat skaitykite: Politikos, ekonomikos ir visuomenės sąveika geografijoje
Vertinimo ir tyrimų metodikos
Socialinės ekonominės nelygybės koncepcija ir vertinimo metodologija leidžia analizuoti netolygumus pagal pajamų nelygybę, vartojimo išlaidas, disponuojamą turtą ir gyvenimo sąlygas. Tyrimas yra tarpdisciplininis, apimantis ne tik ekonominius, bet ir psichologinius veiksnius: psichologinę gerovę, emocines patirtis, požiūrį į save bei gyvenimą, asmenines charakteristikas, reagavimą į gyvenimo sunkumus, laimingumą, socialinius ryšius ir kt.
| Vertinimo aspektas | Matavimo rodikliai |
|---|---|
| Pajamos | Pajamų pasiskirstymas, Gini koeficientas |
| Vartojimas | Gyventojų vartojimo išlaidos |
| Turtas | Disponuojamas turtas, būsto sąlygos |
| Gyvenimo kokybė | Ekonominiai sunkumai, sveikata, išsilavinimas, laimė |
Žiedinė ekonomika kaip priemonė socialinei ir ekologinei gerovei
Žiedine ekonomika siekiama kiek įmanoma sumažinti atliekų kiekį ir išteklių naudojimą pažangiu produktų projektavimu, pakartotiniu produktų naudojimu ir taisymu, perdirbimu, darniu vartojimu ir naujoviškais verslo modeliais. Žiedinė ekonomika - tai galimybė spręsti globalias klimato kaitos problemas.
Šiuo metu pasaulyje įsitvirtinusi linijinė ekonomika, kurios modelis „imk - gamink - išmesk“. Šia tema siekiama, kad mokiniai suprastų žiedinės ekonomikos svarbą tausojant mūsų gamtą (aplinkosaugos tikslas). Žiedinė ekonomika ir darnaus išteklių naudojimo principai prisideda prie socialinės ekonominės plėtros ir gali sumažinti neigiamą poveikį skurstančioms grupėms, gerinant prieinamumą prie pigesnių paslaugų (pavyzdžiui, nuomos, dalijimosi paslaugos).
Švietimas ir atkuriamų išteklių naudojimas
Fokusuojantis į perdirbimą ir atliekų mažinimą, galima skatinti vartojimo mažinimą, vengti vienkartinių daiktų, rūšiuoti atliekas ir jas perdirbti. Tai apima ir mokyklų ugdymo programas: paaiškinti, kodėl svarbu perdirbti antrines žaliavas, diskutuoti apie jų perdirbimo svarbą ir argumentuotai siūlyti priemones vartojimo mažinimui.
Tyrimų pavyzdžiai ir mokslinis kontekstas
Assessment of wealth diversity (case of Lithuania). International journal of economic sciences 2019, 8, 1, 106-130 tyrimas nagrinėja materialinių gyvenimo sąlygų įvairovę. Gerovės samprata ir jos matavimų problema aptariama leidinyje „Netolygaus regioninio vystymosi problema Lietuvoje: socio-ekonominiai gerovės aspektai“. Pajamų nelygybės poveikio ekonomikos augimui vertinimas kreditų rinkos netobulumo kanalu ir kiti darbai prisideda prie supratimo, kaip nelygybė sąveikauja su ekonomikos mechanizmais.
Psichologiniai tyrimai, pvz., „Psychological capital (PsyCap) resources and its relations with creative self-efficacy in entrepreneurship students“ ir tyrimai apie gyvenimo pasitenkinimą (SWLS) Lietuvoje rodo, kad psichologiniai veiksniai susiję su materialine gerove ir gali būti svarbūs nelygybės mažinimo priemonių vertinime.
Lietuvai pritaikytos vertinimo metodikos ir politika
Socialinės ekonominės nelygybės vertinimo modeliai ir Lietuvai adaptuota vertinimo metodika leidžia susisteminti duomenis ir parengti rekomendacijas politikos formavimui. Tyrimas yra tarpdisciplininis ir apima tiek ekonominius, tiek psichologinius rodiklius. Tyrimų rezultatai yra naudojami kuriant priemones: socialinių išmokų pakėlimą, indeksavimo mechanizmus, minimalių atlyginimų ir pensijų pritaikymus prie pragyvenimo išlaidų.
Politikos gairės
- Pakelti socialinių išmokų lygį ir sukurti veiksmingą indeksavimo sistemą.
- Užtikrinti, kad minimali alga, nedarbo pašalpos ir pensijos būtų pritaikytos prie realių pragyvenimo išlaidų.
- Skatinti žiedinės ekonomikos modelius ir darnaus verslo iniciatyvas.
- Taikyti tarpdisciplininius vertinimus (ekonominius ir psichologinius) kuriant socialinės politikos priemones.
Visos žmogaus teisės yra vienodai svarbios, tarpusavyje susijusios, viena nuo kitos priklausomos ir nedalomos tarptautiniame lygmenyje. Tai reiškia, kad ekonominės ir socialinės teisės negali būti nuvertinamos dėl laiko ar išteklių trūkumo - būtina ilgalaikė, nuosekli politika ir socialinių priemonių įgyvendinimas.
tags: #ekonomine #socialine #zala #pavyzdziai