Mūsų požiūris į visuomenę ir ekonomiką yra grindžiamas mūsų krikščioniškomis vertybėmis ir tvirtu įsitikinimu, kad žmonės yra laisvi ir kuriant socialinę rinkos ekonomiką jiems turi būti skiriama daugiausia dėmesio. Tikime Europos socialiniu modeliu, kuriuo pagrįsta socialinė rinkos ekonomika. Norime pagerinti ir apsaugoti socialinę gerovę ir konkurencingumą, kuriuos reikia nuolat pritaikyti prie sparčiai besikeičiančio pasaulio. ES sutarties 3 straipsnyje nustatyta sistema, pagal kurią konkurencingumas prisideda prie socialinio teisingumo, o socialinis teisingumas skatina konkurencingumą.
Pagal mūsų įsitikinimus pagrindinis socialinės politikos tikslas yra siūlyti piliečiams priemonių, kurios padėtų jiems tapti savarankiškiems ir tokiems išlikti. Manome, kad Europos Sąjungoje reikia panaikinti ekstremizmą ir populizmą, taip pat regionuose, kurie žmonėms savo buveinės šalyse negali pasiūlyti realių perspektyvų. Bendroji rinka yra vienas iš Sąjungos pagrindų ir nuo jos tinkamo veikimo priklauso ekonomikos atgaivinimas Europoje.
1. Užimtumas, švietimas, kvalifikacijos ir verslumas
Kaip ir kitose srityse, primygtinai reikalaujame, kad visi suinteresuotieji subjektai visapusiškai ir nuosekliai taikytų nacionalines ir ES taisykles, įskaitant kolektyvines sutartis, ir užtikrintų jų vykdymą. Esame įsitikinę, kad mūsų socialinė rinkos ekonomika yra labai susijusi su veiksmingu socialiniu dialogu. Šiuo atžvilgiu palaikome Europos Komisijos ir jos pirmininko įsipareigojimą iš naujo pradėti Europos socialinį dialogą. Taip pat pabrėžiame, kad, pagal Sutarties dėl ES veikimo 9 ir 152 straipsnius, ES lygmeniu apibrėžiant ir įgyvendinant politiką turi būti atsižvelgta į socialinį dialogą.
- Savo darbotvarkėje daugiausia dėmesio skiriame užimtumui, kvalifikuotai darbo jėgai ir verslumui.
- Europos socialinis fondas ir Jaunimo užimtumo iniciatyva - pagrindinės ES priemonės darbuotojų integracijai ir reintegracijai į darbo rinką skatinti, kurioms skiriama 86 mlrd. EUR.
- Pirmenybė teikiama investicijoms į švietimą, įskaitant dualinį švietimą, kalbų mokymąsi, mokymą, pameistrystę, įgūdžius, užimtumą ir verslumą per tokias programas kaip Erasmus+ ir EURES.
- Siekiama geriau derinti švietimo ir mokymo programas su kintančios darbo rinkos poreikiais, skatinti ICT bei STEM mokymą ir įskaitoti mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematinių įgūdžių ugdymą.
Taip pat remiamos programos, kurios padeda darbo neturintiems jaunuoliams įgyti e. įgūdžių, ir suteikia galimybių vyresniems nei 50 metų amžiaus žmonėms bei aktyviems senjorams. Dabartiniai švietimo metodai turi būti derinami su praktiniais kursais ir technologine baze mokyklose bei universitetuose. Skatinti būtina ir įgytų kvalifikacijų bei diplomų visame Europos kontekste pripažinimą, įskaitant online pažymėjimus ir neformalųjį mokymąsi.
Raginame Komisiją imtis papildomų priemonių vyresniems nei 50 metų amžiaus žmonėms įtraukti į darbo rinką, verslą, švietimą ar mokymą, siekiant užkirsti kelią ilgalaikiam nedarbui ir socialinei atskirčiai. Taip pat remiama priemonė kovoti su ilgalaikiu nedarbu, kuri yra svarbi kovojant su socialine nelygybe. Efektyvi legali pabėgėlių ir migrantų integracija yra vienas svarbiausių uždavinių, kad šiuolaikinė socialinė Europa tinkamai funkcionuotų. Skaitmenizacija ir naujos technologijos keičia darbo rinką, todėl skaitmeniniame sektoriuje galima kurti daug naujų darbo vietų, o Didžioji koalicija užimtumui skaitmeniniame sektoriuje skatinti suteikia vilčių ateities perspektyvoms.
Taip pat skaitykite: Inovacijos socialinėje ekonomikoje
2. Socialinė konvergencija, apsauga ir šeimos politika
Didėjanti socialinė konvergencija yra būtina tvarios šiuolaikinės socialinės Europos sąlyga. Ji kuria palankias sąlygas šeimoms, didina darbo vietų skaičių, gerina darbo sąlygas ir gyvenimo lygį, užtikrina tinkamą socialinę apsaugą ir socialinę pažangą labai konkurencingoje socialinėje rinkos ekonomikoje. Visų ES piliečių ir jų šeimų teisė gauti pajamų arba paramą, kurios reikia pragyvenimui, yra pagrindinis tikslas. Nerimą kelia, kad 8,9 proc. Europos darbuotojų yra arti skurdo ribos; būtina kurti ir taikyti veiksmingas taisymo priemones, gerbiančias skirtingas valstybių narių tradicijas ir biudeto galimybes, kartu įvertinant socialinę ir ekonominę realybę bei suinteresuotųjų šalių nuomones.
Taip pat akcentuojama socialinės ir solidariosios ekonomikos vaidmenys sprendžiant visuomenės problemas. Turėtų būti užtikrinta aukštos kokybės vaikų priežiūros infrastruktūra, kad lengviau būtų derinti darbą ir šeimos gyvenimą. Remiami darbdaviai, siekiant užtikrinti, kad jų sprendimai būtų naudingi organizacijai ir darbuotojams. Taip pat svarbu užtikrinti vaikų ir kitų šeimos narių priežiūros poreikių atitikimą priimant socialines politikas. Visą gyvenimą trunkantis sveikas senėjimas turi būti pagrindinė sąvoka formuojant politiką, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę vyresniame amžiuje.
3. Minimalūs socialiniai standartai ir darbo teisės
Manome, kad Europos Sąjungos darbo ir socialinės teisės aktais turi būti nustatyti visoje Europoje taikytini minimalūs socialiniai standartai, užtikrinant vienodas sąlygas visiems piliečiams ir įmonėms bei stiprinant sanglaudą. Suprantame, kad teisės aktai turi atsižvelgti į skirtingų valstybių narių, sektorių ir darbuotojų poreikius bei teisių balansą. Pritariame darbo rinkos reformoms, skatinančioms integraciją į darbo rinką, gerinant vidaus ir išorės darbdavių lankstumą ir užtikrinant saugią bei tvarią socialinę apsaugą.
ELP frakcija skatina pažangų reglamentavimą ir socialinės teisės aktų įgyvendinimą, siekiant užtikrinti, kad lėšos pasiektų tinkamus gavėjus. Joje akcentuojama makroekonominių rodiklių įtrauktis į ES semestro procesą ir būtinybė užtikrinti teisėtą darbo jėgos judėjimą su aiškiomis socialinės apsaugos koordinavimo taisyklėmis. Taip pat pabrėžiama, kad reikia imtis veiksmų prieš socialinį dempingu ir neteisėtą socialinę praktiką, užtikrinant teisinį pagrindą ir tinkamas kontrolės priemones.
Svarbios temos - darbuotojų sauga ir sveikata, moderni rizikų prevencija bei teisės į lygybę darbe. Reikia užtikrinti, kad visų rūšių sutartys atitiktų darbuotojų įsipareigojimus ir neleistų piktnaudžiavimo ar spekuliacijų. Taip pat siekiama kovoti su visomis formomis nedeklaruojamo darbo. Ūkio plėtrai ir socialinei apsaugai svarbu MVĮ ir labai mažoms įmonėms suteikti daugiau galimybių taikyti teisės aktuose nustatytas rizikos prevencijos priemones.
Taip pat skaitykite: Kas yra ekonominė ir socialinė sanglauda?
ELP remia lyčių lygybę darbo užmoketyje ir pensijose, tvirtina tikslines moterų užimtumo priemones ir užtikrina, kad judėjimas laisvas ir aiškiai reglamentuotas. Taip pat skatina galimybę naudotis įvairiomis sutartimis - ilgametėmis, terminuotomis, sezoninėmis - derinant jas su įsipareigojimais ir pareigomis, vengiant piktnaudžiavimo. Įtraukiama nuostata dėl kovos su diskriminacija užimtumo srityje, ypač neįgalių žmonių integracija, bei dėl teisių apsaugos užtikrinimo.
Taip pat pabrėžiama socialinė ir regioninė sanglauda: būtina užtikrinti vienodas sąlygas judėjimui ir paslaugoms visose ES valstybėse narėse. ES planai dėl Darbuotojų komandiravimo direktyvos peržiūros ir vykdymo užtikrina, kad atitinkami teisės aktai būtų taikomi teisingai ir veiksmingai, ir kad paslaugų teikimas būtų laisvas. Reikia kryptingo požiūrio į darbo jėgos mobilumą, laikantis tarptautinių standartų ir koordinuojant socialinę apsaugą.
4. Socialinės kambinio politika ir darnaus vystymosi klausimai
Šiandienos pasaulyje skurdo ir bado mažinimas yra platesnės darbotvarkės dalis. Pasaulio mastu tikslas yra užtikrinti, kad visi žmonės turėtų galimybę tenkinti pagrindinius poreikius: maistą, vandenį, būstą, švietimą, sveikatos priežiūrą. Tai apima tiek skurdulio šalyse vykdomas iniciatyvas, tiek socialines programas ir paramą pažeidžiamosiom visuomenės grupėms. Mokiniams svarbu suprasti, kad žmonių gyvenimo sąlygos gali labai skirtis, ir paaiškinti, kokie rodikliai apibūdina kokybišką gyvenimą bei kaip jie tarpusavyje susiję.
Atsižvelgdami į darnaus vystymosi principus, priemonėmis siekiama užtikrinti žmonių gerovę dabar ir ateityje: subalansuotas vystymasis, atsakingas vartojimas, savanorystė, gailestingumo tarnystė ir dėmesys socialiniam ir aplinkosaugos aspektams. Integruojant kultūros, švietimo ir ekonominių sektorių sintezę, skatinama socialinė atsakomybė, įskaitant meno ir kultūros dialogą su socialinėmis temomis, lygybės ir lyčių sritimis.
5. Socialinis dialogas ir laikinoji darbo forma
Nepaisant skirtingų šalių specifikų, svarbu, kad kiekvienoje valstybėje narėje būtų užtikrinti saugūs ir teisėti darbo santykiai. Ženkliai svarbu, kad būtų plėtojama ilgalaikių sutarčių, laikinojo ir sezminio darbo teisinė bazė, kartu sudarant galimybes įmonėms ir darbuotojams derinti išskirtinius susitarimus. Tačiau būtina užtikrinti, kad bet kokios sutartys atitiktų darbuotojo įsipareigojimus, nevartojamos ar spekuliuojama su jų teisėmis. Lietuvos turinį papildanti nuostata - vienoda teisė į socialinę apsaugą, įskaitant pensijų sistemos pakopas, su subsidiarumo principu pavestą valstybės narėms užduotį.
Taip pat skaitykite: Politikos, ekonomikos ir visuomenės sąveika geografijoje
Taip pat kviečiama kryptinga veikla kovoti su socialiniu dempingu, užtikrinti aiškią koordinavimą reglamentuojančias nuostatas, o MVĮ suteikti daugiau galimybių įsitraukti į ES ir nacionalinę teisę atitinkančias rizikos prevencijos priemones. Be to, pabrėžiama sveikatos ir saugos aplinka - pritaikant ją naujiems darbo pobūdžiams, įskaitant streso prevenciją, raumenų ir kaulų sistemos ligų rizikų mažinimą ir kita.
Papildomi įžvalgos ir praktinės nuorodos
- Socialinė rinkos ekonomika reiškia atsakomybę už socialinę gerovę kartu su konkurencingumu ir efektyvumu.
- Investicijos į švietimą, ypač dualinį mokymą, IT ir STEM programas, užtikrina reikiamų įgūdžių atsiradimą darbo rinkai.
- Minimalūs socialiniai standartai padeda užtikrinti vienodas sąlygas visose ES šalyse, ir jų įgyvendinimas turi būti lyginamas su makroekonominiu kontekstu.
- Socialinė ir solidarioji ekonomika siūlo įrankius spręsti socialines problemas ir mažinti skurdą, kartu skatinant įtraukią ekonominę plėtrą.
tags: #ekonomine #ir #socialine #tvarka #visuomeneje