Straipsnyje pagrindinis dėmesys skiriamas benamystės kaip socialinio reiškinio teorinės sampratos klausimams. Viena svarbiausių benamystės tyrimo metodologinių problemų Lietuvoje yra benamystės sampratos apibrėžimas ir benamystės masto nustatymas.
Benamystė yra ne tik statinė gyvenimo situacija, bet ir ilgas sudėtingas procesas, turintis keletą raidos fazių laikotarpio ir gyvenimo kokybės požiūriu. Benamystė - tai viena iš socialinės atskirties formų, į kurią patekę žmonės atsiduria už pilietinės visuomenės ribų.
Benamystės samprata ir formavimasis
Pokomunistinėje visuomenėje ir toliau lieka neišbaigta benamystės samprata. Benamystei formuojantis sąveikauja įvairių priežasčių grupės. Benamystė yra rezultatas įvairių priežasčių sąveikos.
Benamystės daugiaaspektiškumas leidžia kalbėti apie įvairias jos formas, kurios gali būti išskiriamos ir klasifikuojamos remiantis tam tikrais kriterijais: raiškos, apimties, laikotarpio, erdvės ir kt. Homelessness is not a static condition of life but a long and complex process, which has several phases of development in terms of the timeframe and the quality of life.
Priežastys ir klasifikacija
Straipsnyje analizuojamos skirtingos benamystės priežasčių klasifikacijos, kurios priklauso nuo to, kokiais kriterijais (socialiniais ekonominiais, teisiniais administraciniais, šeimyniniais, asmeniniais, atsitiktiniais) vadovaujamasi, nustatant būsto praradimo priežastis. Benamystei formuojantis sąveikauja įvairių priežasčių grupės.
Taip pat skaitykite: Benamystės priežastys ir pasekmės
Prie benamystės lygio augimo prisideda ir daugybė kitų veiksnių: rimta liga ar trauma, smurtas namuose, psichiniai sutrikimai, žalingi įpročiai. Benamystė yra ne tik susijusi su prasta finansine padėtimi, išaugusiu nedarbu, smulkaus verslo bankrotu ir t.t., bet ir su asmeniniais gyvenimo įvykiais.
Pagrindinės benamystės priežastys
- Skyrybos
- Buvusių vaikų namų auklėtinių nesavarankiškumas
- Grįžimas iš užsienio valstybės, kurioje buvo bandoma įsitvirtinti
- Ekonominės krizės padariniai
- Negalia
Benamystės formos ir fazės
Benamystė yra ne tik statinė gyvenimo situacija, bet ir ilgas sudėtingas procesas, turintis keletą raidos fazių. Benamystės fazės: pradinė fazė, įspėjamoji fazė, adaptacinė fazė, chroniška fazė, ilgalaikė fazė.
| Fazė | Trukmė | Charakteristika |
|---|---|---|
| Pradinė fazė | iki 2 metų | Žmogus neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nakvoja pas pažįstamus, retkarčiais nakvynės namuose, laiptinėse. |
| Įspėjamoji fazė | 2-4 metai | Žmogus savo situaciją vertina kaip laikiną ir dar pilnai nesutapatina savęs su benamystės aplinka. |
| Adaptacinė fazė | 4-6 metai | Po tiek metų bandymų išeiti iš benamystės situacijos žmogus jau įtrauktas į benamių aplinką, yra jos struktūrinė dalelė. |
| Chroniška fazė | 6-10 metų | Asmuo yra visiškai prisitaikęs prie benamiško gyvenimo sąlygų. |
| Ilgalaikė fazė | daugiau nei 10 metų | Reikalinga profesionali psichoterapinė pagalba norint sugrąžinti asmenį į normalaus gyvenimo trajektoriją. |
Benamystė kaip miesto ir subkultūrinis reiškinys
Socialinės apsaugos ir įtraukties sprendžiamų problemų būti įvardijama ir kaip miestų problema, kadangi kaip teigia daugelis autorių, tarp jų ir S. Ann bei M., dažniausiai koncentruojasi didžiuosiuose šalies miestuose. Per keletą pastarųjų dešimtmečių daugelio šalių miestuose formuojasi naujas reiškinys - benamių subkultūra, kurios atsiradimą lėmė didėjantis atotrūkis tarp turtingų ir vargšų.
Yra asmenų, kurie sąmoningai pasirenka gyvenimą gatvėse, miega be jokio patogumo, gyvena gyvenimą be suvaržymų, kuriuos sukuria turtas ir nuosavybė. Tačiau yra žmonių (benamių), kurie to visiškai nenori - į benamystę juos įstūmė veiksniai, nepriklausantys nuo šių žmonių valios (Giddens, 2005).
Benamių socialinė atskirtis ir sveikata
Benamiai patiria socialinę izoliaciją, kuri pasireiškia socialinių ryšių susilpnėjimu ar visišku išnykimu bei socialinio atstumo tarp visuomenės atsiradimu. Benamystė tiesiogiai susijusi su prasta gatvėje gyvenančių žmonių sveikata.
Taip pat skaitykite: Socialinių darbuotojų veiklos vertinimas tarp ilgą laiką benamiais esančių asmenų
Skaudi problema - gatvėse ir šiukšlynuose laiką leidžiantys vaikai, nes jie paprastai nelanko mokyklos, neįgyja specialybės, todėl beveik neturi galimybių išsiveržti iš užribio klasės.
Skirtingos benamių grupės
Benamiais laikomi žmonės, neturintys jokios gyvenamosios vietos. Jie niekada neturėjo savo buto arba jį prarado, nakvoja atsitiktinėse vietose, neturi turto, pragyvena iš atsitiktinių darbų, elgetavimo, šiukšlynuose surinktų butelių bei antrinių žaliavų.
Šiandien reikia atskirti keletą asmenų grupių. Benamius sudaro ir tie, kurie glaudžiasi nakvynės namuose; bandymai juos įkurdinti prieglaudose dažniausiai baigiasi nesėkmingai, nes tiems žmonėms priprasti prie kokių nors taisyklių yra sunku.
Valstybės ir savivaldos pagalba
Asmenims, neturintiems nuolatinės gyvenamosios vietos, siekiant suteikti socialinę pagalbą bei padėti individams spręsti problemas dėl kurių jie neteko namų ir tapo benamiais yra steigiami Nakvynės namai. Šiuo metu Lietuvoje veikia 24-eri Nakvynės namai (22-eji įsteigti ir išlaikomi miesto savivaldybių, 2-eji visuomeninių organizacijų ir parapijų).
Nuo 2000 m. jų padaugėjo 86 procentais ir 2010 m. šio (laikino apnakvindinimo) vietos. Statistikos departamento prie LR Vyriausybės (2011) duomenimis, Lietuvoje 2010 metais Nakvynės namuose gyveno 2142 asmenys, iš jų: 464 moterys ir 1678 vyrai (Lietuvos statistikos metraštis, 2011).
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Nevalstybinės organizacijos ir parapijų vaidmuo
Parapijos Caritas: pagalba arčiausiai žmonių: Žmonės žino Carito pagalbos centrus - labdaros valgyklas, drabužių priėmimo ir dalinimo punktus ar kitas tarnystės veiklas, pvz. benamiams, išėjusiems iš įkalinimo įstaigų, pabėgėliams ir kt. Parapijose susiformavo keletas pagrindinių Caritas veiklos sričių, būdingų visai Lietuvai: pagalba rūbais ir maistu; ligonių, vienišų žmonių, gausių šeimų ar vienišų mamų lankymas namuose; darbas su vaikais.
Dauguma į karitatyvinę veiklą įsitraukusių žmonių šioje tarnystėje atrado ir išgyvena savo krikščionišką pašaukimą. Ši tarnystė reikalauja ne tik gebėjimo bendrauti, išklausyti, spręsti konkrečias problemas, bet ir tarnauti džiaugsmingai, su viltimi.
Socialinis darbas su benamiais
Šiuolaikinėje visuomenėje, mažinant benamystės padarinius svarbus vaidmuo tenka socialiniam darbui ir tą darbą dirbantiems Nakvynės namsų socialiniams darbuotojams. Dažnai pamirštama, kad socialinio darbo kokybei įtakos turi žmonės, kurie darbuojasi socialinių paslaugų teikimo srityje, tai - socialiniai darbuotojai - socialinio darbo subjektai.
Socialinis darbas turi svarbią socialinę bei praktinę reikšmę ir yra laikomas labiau praktine ir moraline, nei racionalia technine veikla. Žmogiškasis aspektas - pats socialinis darbuotojas, kaip profesinės veiklos subjektas, tampa labai svarbus veiksnys šioje profesinėje veikloje (Kavaliauskienė, 2008).
Tyrimas apie socialinių darbuotojų patirtį
Profesinė socialinių darbuotojų, dirbančių socialiniuose globos namuose, patirtis buvo atskleista kokybiniu tyrimu. Šis tyrimas remiasi interpretatyvistine-konstruktyvistine ontologija, kuri numano, jog socialiniai reiškiniai ir jų prasmės savaime neegzistuoja, jas konstruoja socialiniai veikėjai per kalbą, o vienos objektyvios tiesos pasaulyje nėra.
Iš viso tyrimo metu buvo atlikta 10 interviu su socialiniais darbuotojais, nuo 27 iki 52 metų amžiaus, iš kurių 2 vyrai ir 6 moterys. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad Nakvynės namsų klientai yra vieniši, apleisti, likimo nuskriausti, jauni, darbingo ir senyvo amžiaus asmenys, turintys įvairius fizinius ir psichinius sutrikimus.
Socialinis darbas: kai pagalba tampa profesija
Visuomenės nariai, ypač medicinos darbuotojai, į Nakvynės namsų klientus žiūri stereotipiškai, juos atstumia, todėl darbuotojai tampa tarpininkais tarp visuomenės nariais ir Nakvynės namsų klientų. Socialiniai darbuotojai klientus priima be išankstinės nuostatos, jų neteisia ir nesmerkia. Vykdo įvairias veiklas, kurios priklauso nuo kiekvieno kliento indentifikuotos problemos.
Reintegracija, motyvacija ir individualūs case'ai
Kyla klausimas: kas yra benamiai Lietuvoje? Iš tiesų jie sudaro mišrią kategoriją. Yra įvairių rizikos grupės asmenų. Asmenims, neturintiems nuolatinės gyvenamosios vietos, siekiant suteikti socialinę pagalbą bei padėti individams spręsti problemas dėl kurių jie neteko namų ir tapo benamiais yra steigiami Nakvynės namai.
Valentinas, Kauno miesto socialinių paslaugų centro Laikino apgyvendinimo skyriaus gyventojas, pasakoja, kad benamiu tapo daugiau nei prieš dvidešimtmetį, po deportacijos iš Prancūzijos į Lietuvą. Pradėjau galvoti ir galiausiai sutikau vykti su jais. Kuo daugiau laiko gyvenau po atviru dangumi, tuo labiau laukinis dariausi. Atpratau nuo bendruomenės, nuolat buvau vienas. Man nereikėjo kompanijos.
Socialinių darbuotojų atkaklus noras padėti Valentinui suteikė galimybę sėkmingai žengti pokyčių link. Dabar svarbiausia - nepaklysti ir negrįžti prie senojo gyvenimo būdo.
Problemos ir iššūkiai sprendžiant benamystę
Apskritai benamystės problemai visuomenėje skiriama pernelyg mažai dėmesio, trūksta objektyvios ir patikimos informacijos. Benamystė ir skurdas yra neatsiejami. Skurdžiai gyvenantys žmonės dažnai negali susimokėti už gyvenamą vietą, maistą, vaikų, sveikatos priežiūrą, išsilavinimą.
Priklausomybės, žema savivertė, vidinė tremtis, nerimas, nusivylimas, artimųjų, draugų neturėjimas ir visuomenės neigiamas požiūris - tai pagrindinės benamių problemos. Siekiant kryptingai formuoti socialinės politikos priemones, ieškant būdų, kaip šiuos žmones integruoti į visuomenę, sumažinti jų skaičių arba palengvinti jų būvį, būtina pažinti šį reiškinį - atsižvelgti į konkrečioje šalyje realiai egzistuojančias benamystės formas ir priežastis.