Lietuvos pensininkai jau gavo pirmąsias 2026 m. pensijas, todėl naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, ar gyventojai savo sąskaitose pastebėjo tokį pokytį, koks buvo prognozuotas. Taigi, kiek iš tikro padidėjo gyventojų pensijos? Pakilo bent 9 proc.?
Štai Aldona (vardas pakeistas) džiaugėsi, kad jos pensija paaugo 80 eurų, kaip ir buvo prognozuojama. „Anksčiau gaudavau apie 650 eurų, o šiemet jau pervedė 750 eurų“, - dalijosi ji. Jai paantrino ir Druskininkuose gyvenanti Nijolė (vardas pakeistas). Anot moters, jos pensija praėjusiais metais siekė 700 eurų, o šiemet - 780 eurų.
Tuo metu alytiškių Romo ir Rūtos (vardai pakeisti) pensijos paaugo kiek mažiau. Rūtos pensija padidėjo 54 eurais, o Romo - 60. „Anksčiau gaudavau 490, o sausį jau pakilo iki 544 eurų. Vyro šiek tiek daugiau pakilo. Gaudavo apie 520 eurų, o dabar jau bus apie 580“, - nurodė Rūta.
Moteris pasakoja, kad apie pensijas kalbėjosi su giminaičiais ir labiausiai jos kilo tiems, kurie ir taip gaudavo daugiau pinigų. „Mano sesės visada gaudavo didesnę pensiją nei aš, tai joms ir pakilo labiau. Bandėme net padauginti mūsų buvusias pensijas iš tų žadėtų 12 proc. Tai tikrai panašus padidėjimas ir įvyko“, - pasakojo ji.
Marytė (vardas pakeistas) pasakojo, kad su paprasta pensija ji papildomai gauna našlės pensiją, kuri pakilo per kiek daugiau nei 4 eurus. Praėjusiais metais ši išmoka siekė 42,29 euro, o šiemet - 46,46 euro. Tiesa, našlių pensija yra fiksuota ir visiems vienoda. Tuo metu įprasta pensija, anot moters, padidėjo 48,69 euro. „Paskutinį kartą praėjusiais metais gavau 452,84 euro, o šiemet jau 501,53 euro“, - dalijosi moteris.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
Planuojamas Pensijų Augimas 2026 Metais
Planuojama, kad šiemet „Sodros“ biudžeto išlaidos bus 861,1 mln. eurų arba 10,9 proc. didesnės nei 2025 metais. Didžiausią „Sodros“ išlaidų dalį, beveik 80 proc., sudarys išlaidos socialinio draudimo pensijoms. Prognozuojama, kad 2026 m. senatvės pensininkų bus vidutiniškai 640 tūkst. Jų skaičius padidės 1,11 proc. arba 7 tūkst.
Pensijų indeksavimo koeficientas 2026 m. sieks 1,0987 (9,87 proc.). Šiuo koeficientu bus indeksuojama tiek bendroji, tiek individualioji pensijų dalys, tam panaudojant 615 mln. eurų. Be to, 2026 m. numatoma dar skirti 90 mln. eurų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų papildomam pensijų individualios pensijos dalies indeksavimui.
2026 m. vidutinė senatvės pensija ūgtels 80 eurų (12 proc.) ir pasieks 750 eurų. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, padidės 90 eurų (12,5 proc.) ir sieks 810 eurų. Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis kitais metais pasieks 46,46 euro (šiemet - 42,29 euro).
Ar verta likti II pensijų pakopoje? SKAIČIUOKLĖ, anuitetai, online mokymai, Discordo grupė | #50
Apibendrinant, galima pateikti tokią lentelę apie numatomus pensijų pokyčius:
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
| Rodiklis | 2025 metai | 2026 metai | Pokytis |
|---|---|---|---|
| Vidutinė senatvės pensija | 670 Eur | 750 Eur | +80 Eur (12%) |
| Vidutinė senatvės pensija (turint būtinąjį stažą) | 720 Eur | 810 Eur | +90 Eur (12.5%) |
| Vienišo asmens išmoka ir našlių pensijos bazinis dydis | 42.29 Eur | 46.46 Eur | +4.17 Eur |
Lietuvos Pensininkai - Ar Gauna Pakankamai Lėšų ES Kontekste?
Nemažai žmonių vis dar mano, kad pensija žmogui mokama iš socialinio draudimo įmokų, kurias nuo savo atlyginimo jis sumokėjo „Sodrai“. Ir, kuo daugiau per karjerą sumokėta, tuo didesnė pensija laukia. Tačiau tai nėra tiesa.
Pensijos mokamos ne iš praeityje sukauptų lėšų. Joms pinigai paimami iš šiuo metu dirbančių, dabar įmokas ir mokesčius mokančių žmonių. Kuo daugiau darbuotojų yra ir kuo daugiau jie sumoka, tuo labiau didinamos pensijos. Taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų Europos Sąjungos (ES) šalių.
Bet mūsų šalis išsiskiria tuo, kiek mažai lėšų skiria vyresnių žmonių pajamoms užtikrinti. Kaip rodo oficialioji statistika, pagal šį rodiklį Lietuva yra trečia nuo galo visoje ES. Mažiau pinigų senatvės pensijoms skiria tik Airija ir Vengrija.
Siekiant gauti palyginamų duomenų apie pensijas, dažnai vertinama, kiek pinigų joms skiriama bendrai visos šalies mastu. Tam yra skaičiuojamas išlaidų pensijoms santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP). Paprastai kalbant, taip patikrinama, kiek pinigų „prasisuka“ visoje šalies ekonomikoje ir kiek jų skiriama pensijoms.
„Eurostat“ duomenimis, visoje ES išlaidos senatvės pensijoms 2024 m. sudarė vidutiniškai 12,9 proc. BVP. Tačiau, priklausomai nuo šalies, kartais skiriasi. Daugiausia pensijoms išleidžia Italija, Austrija ir Suomija - atitinkamai po 17 proc., 16,2 proc. ir 15,2 proc. BVP. Tuo metu mažiausiai pinigų senatvės pensijoms skiria Airija ir Malta - atitinkamai po 3,7 proc. ir 6,7 proc. BVP. Iš karto po jų, trečia nuo galo, yra Lietuva. Išlaidos senatvės pensijoms mūsų šalyje pernai siekė 7,3 proc. BVP. Taigi pensijoms išleidome kone dvigubai mažiau nei ES vidurkis.
Taip pat skaitykite: Draudžiamųjų laikotarpių pažymos gavimas
Tiesa, Lietuva bene vienintelė niekaip neapmokestina net didžiausių pensijų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pabrėžė, kad pensijos yra kiekvienos valstybės vidaus dalykas, todėl kiekviena valstybė jas reguliuoja pagal vidaus teisės aktus bei turimus finansinius išteklius.
„Atitinkamai, ir išlaidos pensijoms priklauso nuo šių veiksnių bei ekonominės, demografinės situacijos, pasirinkto pensijų sistemos modelio ir svyruoja nuo 3,7 proc. BVP Airijoje iki 17 proc. BVP Italijoje. Su kaimynine Estija šia prasme atrodome panašiai“, - pabrėžė ministerija.
Tiesa, 0,6 proc. nuo 78 mlrd. eurų pernykščio BVP (tiek mažiau pinigų pensijoms skiria Lietuva) būtų 468 mln. eurų. Padalijus juos 600 tūkst. pensininkų, kas mėnesį išeitų po 65 eurus papildomai. Ir daugeliui Lietuvos pensininkų tai būtų nemaži pinigai.
Atlyginimų Tendencijos Lietuvoje
Klaipėdoje įsikūrusios „Transocean Lietuva“ šešių darbuotojų atlyginimų vidurkis buvo 18,9 tūkst. eurų iki mokesčių, rodo „Sodros“ duomenys. Jos skaičiuoklės duomenimis, į rankas tai būtų beveik 11,5 tūkst. eurų. Tai šeštas pagal dydį spalį Lietuvoje išmokėtų atlyginimų vidurkis.
Įdomu tai, kad šie darbuotojai gavo didesnes algas nei Lietuvos prezidentas, kuriam, Prezidentūros duomenimis, šį ketvirtį mokama 10,4 tūkst. eurų alga iki mokesčių, o juos atskaičius - apie 6,4 tūkst. eurų.
„Transocean Lietuva“ yra išskirtinė Japonijos jūrinių konteinerių gabenimo kompanijos „Ocean Network Express“ atstovė Lietuvoje. Visas Klaipėdos bendrovės akcijas kontroliuoja Estijoje registruota „Transocean Eesti“.
Į didžiausias algas spalį išmokėjusių šalies bendrovių 50-uką taip pat pateko Klaipėdos bendrovė „RNDV Holding“. Devynių jos darbuotojų atlyginimų vidurkis siekė 11 tūkst. eurų iki mokesčių (apie 6,7 tūkst. į rankas). Šio lietuviško kapitalo įmonės veikla - statybų ir kitų verslų valdymas. Pagal šį rodiklį „RNDV Holding“ šalyje užėmė 23 vietą.
Atlyginimų vidurkiai Lietuvoje skaičiuojami įvertinus visą ir ne visą kalendorinį mėnesį dirbusių žmonių draudžiamąsias pajamas.
Didžiausią algą Lietuvoje spalį mokėjo Vilniaus programinės įrangos kūrėja „Wannaby“ - dviem jos darbuotojams išmokėta vidutiniškai po 50,9 tūkst., sostinėje esanti konsultacijos paslaugų bendrovė „Utilitas Wind“ (6 darbuotojai) - po 28,5 tūkst., o JAV technologijų milžinės „Google“ atstovybės Lietuvoje 19 darbuotojų - po 21,7 tūkst.
Tuo metu jų pajamos neatskaičius mokesčių padidėjo vidutiniškai 215 eurų, arba 9,8 proc. „Sodra“ skaičiuoja, kad kas ketvirtas darbuotojas antrąjį ketvirtį gavo 1-1,5 tūkst. eurų prieš mokesčius, arba 755-1012 eurų „į rankas“, daugiau nei trečdalis - 414 tūkst. - atitinkamai 1,5-2,5 tūkst. eurų ir 1012-1525 eurus, o kas penktas - atitinkamai 2,5-4 tūkst.
Antrąjį ketvirtį sparčiausiai - 18 proc. - augo transporto įmonių darbuotojų algos - vairuotojai šiemet vidutiniškai uždirbo 1070 eurų (prieš metus - 930 eurų) „į rankas“. „Visgi informacijos ir ryšių veikloje ir toliau vidutinės uždirbamos pajamos yra didžiausios kalbant apie visus ekonominius sektorius“, - pristatydama naujausius duomenis ketvirtadienį teigė K.
Šiauliuose antrąjį ketvirtį pajamos augo greičiausiai iš visų Lietuvos miestų - 15,9 proc. Birželį šalyje dirbo apie 6 tūkst. Mažėjant apdraustųjų skaičiui padaugėjo nedarbo išmokos gavėjų. Birželį jų buvo 82,2 tūkst. - 3 tūkst.
Vilniuje vidutinis atlyginimas po mokesčių siekia 1675 eurus, o kitų savivaldybių vidurkis - 1288 eurai. „Atotrūkis Vilniaus miesto su visomis savivaldybėmis paskutinius trejus metus neženkliai, bet mažėjo. (...) Kitose savivaldybėse, kuriose pajamos pakankamai aukštos, pajamų augimas buvo ganėtinai spartus, tas skirtumus leidžia sušvelninti, bet visgi matome, kad atotrūkis - 35 proc. sostinės su visomis likusiomis savivaldybėmis“, - teigė K.
Skirtumas Vilniuje ir Kaune dar mažesnis - 216 eurų „į rankas“: šiemet juose augimas vienodas - 10 proc. (pernai - atitinkamai 8 ir 9,6 proc.). „Vilnius išlaiko lyderio poziciją, nes čia sutelkta daug aukštą pridėtinę vertę kuriančių darbo vietų - nuo informacinių technologijų iki finansų sektoriaus. Jose atlyginimai vieni didžiausių šalyje“, - sakė K.
Šiauliuose kas antras žmogus dirba transporte, gamyboje arba prekyboje, Panevėžyje tokių darbuotojų 45 proc. Tačiau Šiauliuose antrąjį ketvirtį pajamos augo greičiausiai iš visų Lietuvos miestų - 15,9 proc.
Turtingiausiųjų savivaldybių sąraše išsiskiria Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestai ir rajonai, Trakai, Birštonas. „Rajonai, esantys aplink didžiuosius miestus, turi ką pasiūlyti, ir gyvenimo kokybę turbūt geresnę, mažesnes gyvenimo išlaidas ir tuo pačiu rajonuose gyvenant galima darbo užmokestį uždirbti didžiuosiuose miestuose, ko negali pasiūlyti regionai, kurie nutolę toliau nuo didžiųjų miestų“, - pristatyme aiškino K.
"Sodros" Skelbiami Vidutiniai Atlyginimai
Nuo vasario 28 dienos, įgyvendinant naujos redakcijos Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, „Sodra“ pradeda skelbti naujus viešus duomenis - vidutinius Lietuvos draudėjų priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų vidurkius.
„Daugybė įmonių dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, konkuruoja tarpusavyje dėl darbuotojų ir klientų. Nuo šiol kiekvienas galės pamatyti tuos darbdavius, kurie savo darbuotojams moka ne daugiau nei minimumą. Tai matys jų konkurentai, klientai, viešuosius pirkimus organizuojančios organizacijos ir galės susidaryti įspūdį apie verslo etiką tokiose įmonėse bei palyginti jas su kitomis, analogiškomis įmonėmis, tačiau verslą vystančiomis pagal kitokias vertybes“, - sakė L.
Viešai bus skelbiami tik tų draudėjų vidutinio darbo užmokesčio duomenys, kurie ataskaitiniu laikotarpiu turės daugiau nei tris darbuotojus (apdraustuosius). Duomenys bus viešinami tik apibendrinti, t. y. Atlyginimų vidurkiai bus pateikiami atskirai abiem padraustųjų grupėms, tačiau jos turės atitikti tuos pačius reikalavimus: apdraustųjų įmonėje turi būti daugiau nei trys ir jie visi per mėnesį turi būti gavę pajamų.
Kartu bus pateikiama ir bendra visiems įmonės darbuotojams priskaičiuotų valstybinio socialinio draudimo įmokų suma. Daugiausia VSD įmokų 2017 m. VSD įmokos 2017 m. Fizinių asmenų-draudėjų duomenų gavimo būdai nesikeičia. „BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai.
Daugiau kaip penktadalis Lietuvos dirbančiųjų, susidomėję darbo pasiūlymu, jau pasinaudoja galimybe žvilgtelėti, kokius vidutinius atlyginimus moka galima darbovietė. Iki šiol, vertindami vieną ar kitą darbo pasiūlymą, lietuviai turėdavo ne tiek daug galimybių, pasižiūrėdavo potencialaus darbdavio interneto svetainę, patyrinėdavo skundų puslapius internete, dar pasidomėdavo giminaičių ar draugų, dirbusių pas darbdavį ar apie jį ką nors girdėjusių, nuomone.
Tačiau tik nuo šių metų vasario, kai „Sodra“ ėmė viešai skelbti vidutinius Lietuvos įmonių atlyginimus, tapo įmanoma sužinoti, kiek savo darbuotojams dosnus darbą siūlantis darbdavys. Žinoma, tai tik visų atlyginimų įmonėje vidurkis, bet, anot SEB banko Prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, „kai kurie darbdaviai jau patiria spaudimą, kad jie galbūt moka nepakankamai. Arba jiems reikia teisintis, aiškintis, kodėl pas juos vidutinis atlyginimas yra mažesnis.
Tiesa, kaip paaiškėjo cvmarket.lt apklausus 1339 dirbančius Lietuvos įmonėse, iki šiol apie galimybę nemokamai pasižiūrėti bet kurios Lietuvoje veikiančios įmonės, kurioje dirba bent trys darbuotojai, atlyginimų vidurkį, nežinojo net 29 proc. Tačiau 22,7 proc. pareiškė, kad jau dabar tyrinėjo šiuos duomenis, gavę sudominusį darbo pasiūlymą. Dar beveik 5 proc. jau pasmalsavo, kokie atlyginimų vidurkiai pas konkurentus, o 6,7 proc. susižinojo, didesnis ar mažesnis jų dabartinis atlyginimas už bendrą darbovietės algų vidurkį.
Dar 14,6 proc. Buvo tarp Lietuvoje dirbančių asmenų ir tokių, kurių smalsumą prigesino įvairios priežastys. Štai 6 proc. teigė, kad atlyginimų vidurkių nežiūrėjo, nes tiesiog nenorėjo savęs liūdinti, 10 proc. - mano, kad šie skaičiai situaciją su atlyginimais įmonėje parodo itin netiksliai, o dar 6 proc.
Pažymėtina, kad nežinančių apie galimybę susipažinti su vidutiniais atlyginimais daugiau buvo tarp moterų. O tarp vyrų buvo daugiau tokių, kurie, atlyginimų vidurkiams tapus viešiems, pasižiūrėjo viską, kas tik įmanoma.
Kiek netikėtai paaiškėjo, kad nežinojusių, jog tokius duomenis jau galima pasižiūrėti viešai ir nemokamai, gausiau buvo tarp trisdešimtmečių ir jaunesnių dirbančiųjų. Kaip rodo „Sodros“ statistika, šiuo metu viešai prieinami duomenys apie 44 410 darbdavių (pas kuriuos dirba bent trys darbuotojai) mokamas vidutines algas.