Socialinis draudimas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, užtikrinančių žmogaus socialinį saugumą tiek dirbant, tiek netekus darbo. Lietuvoje šią sistemą administruoja „Sodra” - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Dirbantys asmenys gauna prieigą prie šių paslaugų per darbdavio mokamus socialinio draudimo įmokas arba per savarankiškai mokamas įmokas.
Kas yra socialinis draudimas ir kam jis taikomas
Socialinis draudimas - tai valstybinė sistema, kuri užtikrina gyventojų socialinę apsaugą ir finansinę paramą įvairiais gyvenimo atvejais, pvz., ligos, nedarbo, motinystės, tėvystės, pensijos ar darbo netekimo atvejais. Socialinio draudimo išmokų paskirtis - kompensuoti apdraustajam asmeniui visą ar dalį turėto darbo užmokesčio ar kitų draudžiamųjų pajamų, kurių jis neteko, suteikiant jam nuolatinį ar laikiną pragyvenimo šaltinį. Išmokos dažniausiai yra proporcingos buvusiam darbo užmokesčiui (atitinkamai ir mokėtoms įmokoms). Kai kurios socialinio draudimo rūšys griežtai nesieja išmokų su buvusiu uždarbiu, pvz., sveikatos draudimas, kuris apdraustiesiems kompensuoja visas ar dalį sveikatos priežiūros ir gydymo išlaidų.
Apdraustieji asmenys ir įmokų mokėtojai
Apdraustieji asmenys ir jų darbdaviai už juos kaip už savo darbuotojus moka socialinio draudimo įmokas, skaičiuojamas nuo darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Įvykus draudžiamajam (draudiminiam) įvykiui teisę gauti socialinio draudimo išmokas turi tik tie apdraustieji asmenys, kurie nustatytą laiką mokėjo socialinio draudimo įmokas (arba šias įmokas už juos mokėjo kiti fiziniai ar juridiniai asmenys).
Socialinio draudimo rūšys
Pagal sistemos organizavimą skiriama kolektyvinis (organizuojamas profsąjungų), valstybinis ir mišrusis socialinis draudimas. Seniausias yra kolektyvinis socialinis draudimas, kuris atsirado Europoje 19 a. antroje pusėje kartu su profesinėmis sąjungomis (pvz., savitarpio pagalbos, ligonių ir nedarbo kasos Didžiojoje Britanijoje). Valstybinio socialinio draudimo pradžia - 1881 Vokietijos kanclerio O. E. L. von Bismarcko inicijuotas privalomojo ligos, vėliau t. p. invalidumo ir senatvės socialinio draudimo įsteigimo aktas; nuo tada valstybinis socialinis draudimas plito visame pasaulyje (pirmiausia labiau industrializuotose šalyse). 21 a. pradžioje vienose šalyse (Vokietijoje, Prancūzijoje, Lietuvoje) valstybinis socialinis draudimas yra socialinės apsaugos pagrindinė dalis, kitose (Danijoje) jo vaidmuo mažesnis.
Sveikatos draudimas ir jo išsaugojimas nutraukus darbo santykius
Sveikatos draudimas Lietuvoje yra viena iš svarbiausių socialinio draudimo dalių, nes jis suteikia teisę gauti nemokamas ar kompensuojamas sveikatos priežiūros paslaugas. Tačiau, kai asmuo nutraukia savo darbo santykius, kyla klausimų, kiek laiko galioja socialinis draudimas ir kaip išsaugoti socialinę apsaugą. Pirmiausia svarbu žinoti, kad socialinio draudimo galiojimo trukmė priklauso nuo to, kokio tipo draudimu buvo apdraustas asmuo ir ar jis imsis kokių nors veiksmų po darbo sutarties nutraukimo. Norint išsaugoti sveikatos draudimą po šio laikotarpio, yra keletas būdų: Pradėti savarankiškai mokėti PSD įmokas. Registruotis Užimtumo tarnyboje kaip bedarbiui.
Taip pat skaitykite: kaip dvasininkai sveikina neįgaliuosius
Nedarbo draudimas
Nedarbo draudimas suteikia finansinę paramą asmenims, kurie netenka darbo ir registruojasi Užimtumo tarnyboje kaip bedarbiai. Jeigu asmuo vėl pradeda dirbti arba užsiima savarankiška veikla, pensijų draudimas taip pat automatiškai atsinaujina, nes vėl pradedamos skirti įmokos. Svarbu! Pertraukos socialinio draudimo sistemoje gali turėti neigiamų pasekmių.
Įmokų pavėluojamas mokėjimas, delspinigiai ir atleidimas nuo baudos
19 straipsnis. 1. Už pavėluotai į Fondą pervestas socialinio draudimo įmokas (išskyrus įmokas už šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus asmenis) skaičiuojami delspinigiai. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai socialinio draudimo įmokos turėjo būti sumokėtos, ir baigiami skaičiuoti socialinio draudimo įmokų sumokėjimo dieną įskaitytinai. Delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti socialinio draudimo įmokas atsiradimo dienos.
Jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad socialinio draudimo įmokos neteisėtai sumažintos, priskaičiuojama trūkstama socialinio draudimo įmokų suma ir draudėjui skiriama bauda mutatis mutandis taikant Mokesčių administravimo įstatymo 139 ir 140 straipsniuose nurodytus baudų dydžius ir nustatytą baudų skyrimo tvarką. Šiuo atveju delspinigiai, numatyti šio straipsnio 1 dalyje, neskaičiuojami. Jeigu draudėjas pastebėjo, kad priskaičiavo per mažas socialinio draudimo įmokas, bet iki datos, nurodytos pavedime patikrinti draudėją (jeigu pavedimo nėra - iki tikrinimo pradžios), klaidas savanoriškai ištaisė, sumokėjo trūkstamą socialinio draudimo įmokų sumą, pateikė patikslintus socialinio draudimo pranešimus ir informavo apie apdraustųjų asmenų draudžiamąsias pajamas, bauda už padarytą pažeidimą neskiriama. Šiuo atveju delspinigiai skaičiuojami šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
Delspinigių, įsiskolinimo atidėjimas ir mokėjimo grafikas
Fondo valdyba, o šio įstatymo 34 straipsnio 16 punkte numatytais atvejais jos teritorinis skyrius Fondų biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atidėti socialinio draudimo įmokų į Fondą įsiskolinimo mokėjimą iki vienų metų ir leisti sumokėti atidėtą sumą pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą grąžinimo grafiką ne vėliau kaip per 4 metus. Savarankiškai dirbantiems asmenims, mokantiems socialinio draudimo įmokas už save, kai jų bendra įsiskolinimo Fondui suma yra ne mažesnė kaip 125 eurai ir ne didesnė kaip 1 500 eurų, socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo mokėjimas gali būti atidėtas iki vienų metų. Pažeidus mokėjimo grafiką, laiku nesumokėjus socialinio draudimo įmokų už einamąjį laikotarpį, Fondo administravimo įstaigos sprendimas atidėti socialinio draudimo įmokų sumokėjimą netenka galios ir socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo išieškojimas vykdomas priverstine tvarka.
Delspinigių ir baudų atidėjimo tvarka; priverstinis išieškojimas
Fondo valdyba, o šio įstatymo 34 straipsnio 16 punkte numatytais atvejais jos teritorinis skyrius Fondų biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atidėti delspinigių, priskaičiuotų draudėjams už pavėluotai pervestas socialinio draudimo įmokas, išieškojimą iki vienų metų ir leisti sumokėti atidėtą sumą pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą grąžinimo grafiką ne vėliau kaip per 4 metus. Savarankiškai dirbantiems asmenims, mokantiems socialinio draudimo įmokas už save, kai jų bendra įsiskolinimo Fondui suma yra ne mažesnė kaip 125 eurai ir ne didesnė kaip 1 500 eurų, delspinigių, priskaičiuotų už pavėluotai pervestas socialinio draudimo įmokas, įsiskolinimo mokėjimas gali būti atidėtas iki vienų metų. Pažeidus mokėjimo grafiką, laiku nesumokėjus socialinio draudimo įmokų už einamąjį laikotarpį, Fondo administravimo įstaigos sprendimas atidėti delspinigių, priskaičiuotų draudėjams už pavėluotai pervestas socialinio draudimo įmokas, išieškojimą netenka galios ir delspinigių išieškojimas vykdomas priverstine tvarka.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Senaties terminai, palūkanos ir priverstinio išieškojimo pradžia
Į Fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir priskaičiuotų delspinigių, palūkanų bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Už laiku nesumokėtų įmokų, delspinigių ir baudų skolos sumokėjimo atidėjimo laikotarpį mokamos palūkanos, kurių dydį nustato finansų ministras Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus skolos pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą įsiskolinimo grąžinimo grafiką, skaičiuojamos padidintos palūkanos. Padidintos palūkanos skaičiuojamos iki tos dienos, kol atitinkamos sumos yra sumokamos (įskaitomos). Teisė priverstinai išieškoti įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas atsiranda nuo kitos dienos, kai socialinio draudimo įmokos, delspinigiai, palūkanos ir baudos turėjo būti sumokėti. Priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti laiku nesumokėtus socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas atsiradimo dienos.
Duomenų taisymai, permokos ir trūkstamų įmokų ištaisymas
Duomenys apie draudžiamąsias pajamas ir socialinio draudimo įmokas gali būti tikslinami už ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį nuo draudėjo kreipimosi dienos. Pagal apdraustojo asmens prašymą duomenys apie draudžiamąsias pajamas ir socialinio draudimo įmokas, draudėjui sumokėjus už apdraustąjį asmenį priklausančias socialinio draudimo įmokas, tikslinami netaikant 5 metų termino. Draudėjas, prieš pateikdamas patikslintus duomenis apie apdraustųjų asmenų didesnes pajamas už praėjusį laikotarpį, privalo sumokėti į Fondą trūkstamas socialinio draudimo įmokas ir delspinigius už apdraustuosius asmenis pagal tuo laikotarpiu galiojusius dydžius. Jeigu patikslinus duomenis apie apdraustuosius asmenis - jų pajamas ir (ar) kitus duomenis, kuriais remiantis skiriamos ir mokamos socialinio draudimo išmokos ir kitos išmokos, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, susidaro nurodytų išmokų permoka, ji mažinama socialinio draudimo įmokų permokos suma.
Praktiniai patarimai dvasininkams ir savarankiškai dirbantiems asmenims
- Jeigu darbo santykiai nutraukiami, nedelsiant pasitikrinkite savo socialinio draudimo statusą „Sodros” sistemoje.
- Apsvarstykite PSD įmokų savarankišką mokėjimą, kad išlaikytumėte sveikatos draudimą.
- Registracija Užimtumo tarnyboje suteikia prieigą prie nedarbo išmokų ir pratęsia tam tikras draudimo teises.
- Laikykitės įmokų mokėjimo terminų arba derinkite įsiskolinimo grąžinimo grafiką su Fondo administravimo įstaiga, kad būtų išvengta priverstinio išieškojimo.
- Jei pastebite klaidas įmokų apskaitoje, savanoriškai ištaisykite jas ir sumokėkite trūkstamas įmokas, kad išvengtumėte baudų.
Lentelė: svarbiausi terminai ir veiksmai
| Veiksmas / aplinkybė | Terminas / pastaba |
|---|---|
| Delspinigiai skaičiuojami | nuo kitos dienos po mokėjimo termino; ne ilgiau kaip 180 dienų |
| Priverstinio išieškojimo senatis | 5 metai nuo teisės priverstinai išieškoti atsiradimo dienos |
| Įsiskolinimo atidėjimas | gali būti atidėtas iki 1 metų; grąžinimas ne vėliau kaip per 4 metus |
| Savavališkas duomenų taisymas | duomenys gali būti tikslinami už 5 metų laikotarpį |
Socialinio draudimo sistema Lietuvoje suteikia gyventojams svarbią apsaugą įvairiais gyvenimo atvejais, tačiau, nutraukus darbo santykius, ši apsauga tampa laikina. Svarbu žinoti, kokios priemonės leidžia išsaugoti draudimą ir kokios pasekmės kyla vėluojant mokėti įmokas ar nesusitariant dėl įsiskolinimo grąžinimo grafiko.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
tags: #dvasininku #socialinis #draudimas