Gyvūnų globos organizacijos Lietuvoje susiduria su įvairiais iššūkiais, įskaitant finansavimo trūkumą ir didelį beglobių gyvūnų skaičių. Per 14 metų, tai jau 4as kartas, kai organizacijos susiduria su sunkumais dėl vietos trūkumo.
Šiuo metu vienoje prieglaudoje yra 313 šunų. Apie šimtas dar laikinose globose. Viena darbuotoja per dieną turi prižiūrėti, išvesti, išvalyti, pamaitinti, sužiūrėti sveikatą virš 60 šunų. Pavyzdžiui, Gintarė turi prižiūrėti 80 šunų!
Beglobis šuo gatvėje.
Finansiniai sunkumai
Gyvūnų globos organizacijos nuolat susiduria su finansiniais sunkumais. Šiuo metu jau surinkta daugiau nei 22 tūkst. EUR, iš kurių 6 tūkst. EUR jau paskirta labiausiai degančioms sąskaitoms apmokėti. Labai tikimasi, kad pavyks dar šiek tiek surinkti ir galėsime ištempti iki kito mėnesio. Ačiū, kad nepaliekate mūsų vienų!
LGTAO ir "Nuaro" konfliktas
Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija (LGTAO) pranešime spaudai rašo, kad „Nuaras“ pagal sutartį su Kauno miesto savivaldybe teikia viešąsias paslaugas, tačiau piktnaudžiauja savo turima sutartimi ir iš gyventojų už jų laikinai globojamus gyvūnus reikalauja neteisėto atlygio.
Taip pat skaitykite: Dotacijų ir subsidijų ypatumai
Remiantis su savivaldybe sudaryta sutartimi, „Nuaras“ yra įpareigotas taikyti 2 eurų 18 centų įkainį už gyvūno laikymą vieną parą. Organizacijos vadovė J.Gustaitienė tikina, kad tokia kaina skirta beglobiams gyvūnams, o tuo atveju, kai pasimetęs gyvūnas turi šeimininkus, už jo priežiūrą turi sumokėti pats savininkas.
Jei šeimininkas „Nuarui“ nesumoka, gyvūnas iš prieglaudos neišleidžiamas, o savininkas yra priverstas mokėti už papildomas dienas laikant gyvūną prieglaudoje. Kaip rašoma LGTAO pranešime, pasitaiko atvejų, kai už valandą trukusią šuns globą jo šeimininkų pareikalauta susimokėti 50 eurų.
„Mes sutinkame, jog už augintiniui suteiktą laikinąją globą šeimininkai privalo atsilyginti, tačiau ši suma turi būti pagrįsta“, - teigia LGTAO vadovė Brigita Kymantaitė. Pasak LGTAO atstovės, tokiu būdu Kauno miesto gyventojai apgaudinėjami.
„Jiems paslauga suteikiama nepriklausomai nuo jų norų - juk dėl paslaugos įsigijimo jie neturi galimybės apsispręsti. Šie požymiai būdingi viešosioms paslaugoms, o už viešąsias paslaugas negali būti imamas mokestis pagal individualios verslo įmonės įkainius“, - pranešime spaudai cituojama B.Kymantaitė.
"Penktos kojos" patirtis
Gyvūnų globos organizacijos „Penkta koja“ atstovė Saulenė Taruškaitė pasakoja, kad prieš daugiau kaip pusę metų į „Nuarą“ buvo patekę ir du „Penktos kojos“ gyvūnai.
Taip pat skaitykite: Socialinės įmonės ir iššūkiai
Abu namus rado 2016 metais, tačiau vis dar buvo pažymėti šios organizacijos mikroschema, todėl būtent „Penkta koja“ turėjo sumokėti už jų laikymą „Nuare“. Anot S.Taruškaitės, „Nuaras“ šunį laikė mažiausiai 7 dienas, o apie jo buvimo vietą „Penktai kojai“ nepranešė. Ji tikina, kad apie gyvūną sužinojo tik tada, kai pamatė jo nuotrauką „Nuaro“ internetinėje svetainėje.
Už 7 dienų šuns priežiūrą organizacija pareikalavo sumokėti 96 eurus. Tą pačią savaitę „Nuare“ atsirado ir buvęs „Penktos kojos“ globotas katinas. S.Taruškaitės teigimu, „Nuare“ jis pabuvo apie dvi valandas, už tai buvo pareikalauta sumokėti 50 eurų.
„Penktos kojos“ atstovė tikina, kad „Nuaras“ gyvūnų neleido atsiimti tol, kol nebuvo sumokėti pinigai. „Mes negalime rinktis, ar mūsų gyvūną pagaus, ar ne. Paprašiau, kad man parodytų kainyną - atsisakė jį duoti. Pareikalavau detalizuotos sąskaitos, man jos taip pat nedavė“, - piktinasi S.Taruškaitė. Pasak „Penktos kojos“ atstovės, vėliau buvo leista pažiūrėti į kainas, tačiau jos buvo labai netikslios - įmoka už tą pačią paslaugą svyravo nuo 10 iki 100 eurų. „Mes esame šios situacijos įkaitai“, - apgailestauja S.Taruškaitė.
Teisinė perspektyva
Advokatų kontoros „Velička, Brazaitis ir partneriai“ advokato padėjėja Evelina Nevulienė taip pat dalijasi savo klientų, kurių šuo pateko į „Nuaro“ prieglaudą, istorija. Pasak E.Nevulienės, klientės augintinis pasimetė apie 20 valandą, po 2 ar 3 valandų šeimininkė jau buvo atvykusi į prieglaudą, tačiau jos buvo pareikalauta sumokėti 50 eurų. Senyvo amžiaus moteris tiek pinigų neturėjo, dėl to ryte atvyko su sūnumi. Advokatės teigimu, rytą „Nuaras“ pareikalavo sumokėti jau 65 eurus.
„Tai iš „Nuaro“ pusės pasipelnymas, kai prisidengiama viešosios paslaugos teikimu. Toks jausmas, kad kiek sugalvoja, tiek iš žmogaus ir paprašo pinigų“, - svarsto E.Nevulienė. Anot advokatės, nors ji kreipėsi į globos organizaciją ir prašė pakomentuoti tokią pinigų sumą, tikslių įkainių negavo. E.Nevulienė cituoja išrašytą sąskaitą: „Už gyvūno priežiūros paslaugas savaitgalį, švenčių dienomis, nedarbo laiku - 41 euras 32 centai, už gyvūno laikymo paslaugą darbo dienomis, darbo laiku - 12 eurų.“
Taip pat skaitykite: Žiniasklaidos finansavimas Lietuvoje
"Nuaro" pozicija
„Nuaro“ vadovė J.Gustaitienė aiškina, kad Kauno savivaldybė sumoka tik už beglobių gyvūnų laikymą - šeimininkai turi patys padengti visas išlaidas už į „Nuarą“ patekusio gyvūno priežiūrą. Jos teigimu, gyvūną reikia paskiepyti, paženklinti, išnaikinti blusas, kartais reikalingos operacijos, dėl to įkainiai gali būti įvairūs.
„Dažniausiai imame standartinį įkainį - 50 eurų, nes kažkam reikia prie pranešimo prieiti, užregistruoti gyvūną, suvesti į duomenų bazę, reikia nuvykti gyvūną sugauti, o tai užtrunka netrumpai“, - kalba J.Gustaitienė. Anot „Nuaro“ vadovės, gyvūno savininkas už atliktas paslaugas privalo susimokėti pats, nesvarbu, kad tokių paslaugų nenorėjo. Jos teigimu, nepatenkinti šeimininkai savo interesus gali ginti teisme.
„Viskas. Labai aiškus atsakymas. Žmonėms reikia įprasti, kad nemokamo dalyko nėra“, - piktinasi J.Gustaitienė.
Šuo gyvūnų prieglaudoje.
Paramos gavėjų ir politinių organizacijų duomenys
Ar paramos gavėjas yra nevyriausybinė organizacija (NVO), galite patikrinti VĮ Registrų centro svetainėje. Jeigu įstaiga yra NVO, stulpelyje Pavadinimas, buveinės adresas, pastabos, matysite žymą Nevyriausybinė organizacija.
2025 m. (nuo 2024 m. mokestinio laikotarpio pajamų) ir vėlesniais metais (nuo 2025 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamų) gyventojai gali paskirti tokias pajamų mokesčio dalis:
- iki 1,2 procento - paramos gavėjams, pagal Labdaros ir paramos įstatymą (toliau - LPĮ) turintiems teisę gauti paramą:
- nevyriausybinėms organizacijoms (nuo valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų valdymo nepriklausomus savanoriškumo pagrindais įsteigtiems visuomenėms ar jos grupės naudai veikiantiems viešiesiems juridiniams asmenis, kurių tikslas nėra siekti politinės valdžios arba įgyvendinti vien tik religinius tikslus), kurioms Juridinių asmenų registre suteikta nevyriausybinės organizacijos žyma ir paramos gavėjo statusas (išskyrus tradicines religines bendruomenes, bendrijas, centrus, kuriems nereikia įgyti paramos gavėjo statusą)
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše nurodytoms užsienyje įsteigtoms lietuvių bendruomenėms ir kitoms lietuviškoms įstaigoms ar organizacijoms, kurios gali būti priskiriamos nevyriausybinėms organizacijoms, tačiau kurioms nevyriausybinės organizacijos žyma Juridinių asmenų registre nėra suteikiama
- meno kūrėjams, paramos gavėjais įregistruotiems Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų informacinėje sistemoje (sąrašas)
- 0,6 procento - politinėms organizacijoms, kurios yra įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos Juridinių asmenų registre, atitinka įstatymų reikalavimus dėl politinės organizacijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra;
- 0,6 procento - profesinėms sąjungoms ir (ar) profesinių sąjungų susivienijimams, pagal LPĮ turintiems teisę gauti paramą.
Pajamų mokesčio dalies apskaičiavimo / pervedimo statistika pagal FR0512 formos prašymus pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (arba) politinėms partijoms skelbiama čia.
Kastracija ir jos svarba
Kastracija dažnai siejama su gyvūnų sveikata, beglobių mažinimu ir atsakinga priežiūra, tačiau visuomenėje dar gajūs mitai ir prieštaringos nuomonės.
- Kaip šunų kastracija yra vertinama Lietuvoje.
- Kokią įtaką prieglaudos ir jų politika turi beglobių skaičiui.
- Kokias naudas kastracija suteikia gyvūnų sveikatai, elgesiui ir visuomenei.
- Kodėl ši procedūra padeda taupyti prieglaudų resursus.
- Ar kastracija galėtų reikšmingai pakeisti beglobių situaciją Lietuvoje.
Kastracijos ir kastracijos metodo poveikis bulių augimui, sergamumui ir mirtingumui
Lietuvos įstatymai ir beglobių gyvūnų klausimas
Lietuvoje galiojantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas nustato, kad šeimininkai privalo užtikrinti tinkamą gyvūno priežiūrą, o savivaldybės turi rūpintis beglobiais gyvūnais savo teritorijoje. Tai reiškia, kad kiekviena savivaldybė yra atsakinga už sutartis su prieglaudomis arba gyvūnų globos organizacijomis, kurios užtikrina gyvūnų paėmimą iš gatvės ir jų priežiūrą.
Tačiau realybė rodo, kad savivaldybės finansavimas yra ribotas, todėl daug atsakomybės tenka pačioms prieglaudoms ir savanoriams. Įstatymas nesuteikia privalomos nuostatos dėl sterilizacijos ar kastracijos, todėl šios procedūros dažniausiai lieka šeimininkų atsakomybe.
Didžiosios prieglaudos - pagrindiniai beglobių centrai
Šiuo metu Lietuvoje veikia kelios dešimtys prieglaudų bei gyvūnų globos organizacijų, kurios kiekviena atlieka itin svarbų vaidmenį kovoje su beglobyste. Didžiausios jų yra „Lesė“ (Vilniuje ir Kaune), „Penkta koja“ (Kaune), „Nuaras“ (Kaune ir Šiauliuose) bei „Beglobis“ (Vilniuje). Šios organizacijos kasmet priima nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių gyvūnų, o bendrai skaičiuojama, kad vien tik didžiosiose prieglaudose per metus apsigyvena daugiau kaip 7 tūkst. keturkojų. Tai didžiulis mastas, turint omenyje Lietuvos populiacijos dydį.
Regioninės iniciatyvos - mažesnės, bet ne mažiau reikšmingos
Be didžiųjų prieglaudų, Lietuvoje gausu mažesnių regioninių centrų ir laikinų globos organizacijų. Tokios iniciatyvos dažnai veikia beveik išimtinai savanorių pagrindu, o jų galimybės - ribotos: keliolika narvų, minimali infrastruktūra ir nuolatinis lėšų trūkumas. Vis dėlto būtent šios mažosios prieglaudos tampa gyvybiškai svarbios vietos bendruomenėms. Jos gelbsti gyvūnus iš kaimų, sodų bendrijų ar pakelių, kur dažniausiai ir atsiranda daugiausia beglobių.
Kastracijos politika - aiški ir griežta
Didžioji dauguma prieglaudų laikosi aiškios pozicijos: kastracija ir sterilizacija yra būtina priemonė mažinant beglobių gyvūnų skaičių. Kai kurios organizacijos net taiko griežtas taisykles. Gyvūnas neatiduodamas naujiems šeimininkams, jei ši procedūra nėra atlikta. Kitais atvejais į sutartį įrašoma sąlyga, kad augintinis privalo būti sterilizuotas, kai tik pasiekia tam tinkamą amžių.
Pavyzdžiui, „Lesė“ jau daugelį metų akcentuoja, kad be kastracijos jokios ilgalaikės beglobystės problemos sprendimo nebus. Panašias taisykles taiko ir „Penkta koja“ bei kitos didžiosios prieglaudos. Toks modelis atitinka tarptautinę praktiką. Daugelyje Vakarų šalių gyvūno perdavimas be sterilizacijos yra išimtis, o ne norma.
Kaip dažniausiai elgiasi žmonės?
Lietuvoje dar gana dažnai pasitaiko požiūris, kad kastracija yra „nenatūrali“ ar net „žiauri“ procedūra. Kai kurie šeimininkai vengia jos dėl įsitikinimų, kiti - dėl finansinių priežasčių. Tačiau daugėja žmonių, kurie supranta šios procedūros svarbą ir renkasi kastruoti savo augintinius, ypač gyvenant daugiabučiuose miestuose, kur nekontroliuojamas šunų dauginimasis gali tapti rimta problema.
Nors tikslių duomenų apie visos Lietuvos kastracijų mastą nėra, prieglaudos teigia, kad ši praktika leidžia sumažinti nepageidaujamų vadų skaičių bent 20-30 % per metus. Pavyzdžiui, „Penkta koja“ 2023 m. sterilizavo daugiau nei 1500 gyvūnų, o tai reiškia, jog teoriškai buvo išvengta dešimčių tūkstančių nepageidaujamų palikuonių gimimo. Tai rodo, kad net ir ribotos apimties iniciatyvos gali turėti ilgalaikį poveikį bendram beglobių gyvūnų skaičiui.
Kodėl kastracija yra gera opcija?
Šunų kastracija Lietuvoje vis dar kelia diskusijų, tačiau veterinarai ir gyvūnų globos organizacijos sutaria - ši procedūra turi daug privalumų, kurie gerokai peržengia vien gyventojų skaičiaus kontrolės ribas. Tai sprendimas, kuris vienu metu padeda ir pačiam gyvūnui, ir jo šeimininkui, ir visuomenei.
Nauda gyvūnui - sveikata ir geresnė savijauta
Kastracija ženkliai sumažina kai kurių ligų riziką. Pavyzdžiui, nekastruoti patinai dažniau serga prostatos ligomis ir gali susidurti su sėklidžių navikais. Atlikus procedūrą, šios problemos beveik eliminuojamos. Be to, pastebima, kad kastruoti šunys tampa ramesni, mažiau linkę bėgti iš namų ieškodami kalyčių, o tai tiesiogiai mažina traumų, avarijų ar dingimo riziką.
Elgesio pokyčiai taip pat yra didelis privalumas. Gyvūnas tampa mažiau linkęs dominuoti, jo agresija dažniausiai sumažėja. Tyrimai rodo, kad net iki 60 % kastruotų šunų pastebimai sumažėja polinkis į muštynes su kitais patinais ar destruktyvų elgesį namuose.
Nauda visuomenei - mažiau beglobių ir daugiau tvarkos
Visuomeniniu mastu kastracija padeda spręsti vieną opiausių problemų - beglobystę. Kiekviena neplanuota vada dažnai tampa potencialiu rūpesčiu prieglaudoms ar net gatvei. Kastracija užtikrina, kad tokių vadų bus mažiau, o tai reiškia mažesnį spaudimą gyvūnų globos organizacijoms.
Kitas svarbus aspektas - mažėja konfliktų tarp gyventojų. Klajojantys, nekastruoti patinai dažnai kelia problemas: jie bėga paskui kales, triukšmauja, kartais net sukelia avarines situacijas keliuose. Kastracija šią riziką sumažina, taip prisidėdama prie bendros viešosios tvarkos ir saugumo.
Prieglaudų resursų taupymas - galimybė padėti labiau
Kai prieglaudoms nereikia nuolat priimti šimtų neplanuotų vadų - jos gali skirti daugiau resursų jau globojamiems šunims. Tai reiškia kokybiškesnę priežiūrą, geresnes sąlygas ir daugiau galimybių skirti dėmesio kiekvienam gyvūnui individualiai.
Kastracija padeda sumažinti beglobių gyvūnų skaičių.
Nyderlandų pavyzdys
Nyderlandai žengia dar vieną ryžtingą žingsnį gyvūnų gerovės link - nuo 2026 m. sausio 1 d. šalyje bus draudžiama ne tik veisti, bet ir laikyti tam tikras kačių veisles, kurios pasižymi pavojingomis genetinėmis ypatybėmis. Reglamentas taikomas katėms su nulenktomis ausimis (škotų nulėpausėms) ir beplaukėms veislėms. Veterinaras Pietas Hellemansas atviras - šios veislės niekada neturėjo pasiekti populiarumo tokia kaina. Hellemansas neatmeta galimybės, kad draudžiamų veislių sąrašas ateityje plėsis. Nors ekstremalių savybių veisimas daug kur Europoje draudžiamas, problema ta, kad nėra aiškių, vienodų apibrėžimų, kokia veislė laikoma kenksminga dėl savo anatominių savybių. Gyvūnų organizacijos seniai ragina, kad veisimas būtų griežtai grindžiamas sveikatos kriterijais, o ne estetika. Tokie sprendimai pamažu keičia suvokimą: gyvūnas neturi būti žmogaus „projektas“ ar mados objektas.
Jūsų nuomonė svarbi!
Esu KAIPKADA.LT portalo redaktorius. Mano tikslas - suteikti skaitytojams aktualią, patikimą ir naudingą informaciją, padedančią geriau suprasti pasaulį aplink mus.