Lietuvos Respublikos Seimas 2025 m. birželio 30 d. baigė antrąją (pavasario) sesiją, kurioje nuo kovo 10 d. iki birželio 30 d. priėmė svarbius įstatymus, apimančius įvairias sritis - nuo mokesčių iki gynybos ir pensijų sistemos.
Demografinė krizė ir šeimos politika
Anot renginio organizatorių, Vakarų pasaulis išgyvena gilią demografinę krizę. Demografinės krizės sprendimas tampa viena iš esminių nacionalinio saugumo sąlygų.
Seime sausio 14 d. vyko didžiulė tarptautinė konferencija „Demografiniai iššūkiai ir šeimos politika - tarptautinė patirtis". Anot A.Norkienės, buvo paskelbti šokiruojantys skaičiai: jei pastaraisiais metais kasmet gimdavo apie 19 tūkst. vaikų, tai dabar gimsta tik apie 16 tūkst.
„Šie procesai Lietuvoje, kaip ir daugelyje Vakarų valstybių, didžiąja dalimi susiję su šeimos instituto silpnėjimu, vyro ir moters papildomumu pagrįstos šeimos bei tarpusavio įsipareigojimų reikšmės menkinimu, pagarbos santuokiniams ryšiams mažėjimu ir nepakankamu dėmesiu nuosekliai, visuminei demografinei politikai. Šeimos politika dažnai yra fragmentuota, menkai koordinuojama ir apsiribojanti vien socialinės politikos priemonėmis. Daugelis Vakarų šalių jau ėmėsi spręsti šias problemas, vienoms sekasi geriau, kitoms - ne. Renginio pabaigoje buvo priimta bendra rezoliucija.
Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pirmininkė, visuomeninės iniciatyvos Forumas „Šeima 2050" narė dr. „Svarbios sritys šeimai yra ne tik socialinė parama, bet ir mokesčių, švietimo, sveikatos, būsto, užimtumo ir kiti klausimai, liečiantys šeimos gyvenimą. Turint tokią strategija sektų atitinkamos programos ir veiksmai. Taip pat pagarbos šeimai klausimas yra vienas kertinių, būtina nuosekliai formuoti pozityvų visuomenės požiūrį į šeimą, ugdyti jaunimo gebėjimus, motyvaciją prisiimti ilgalaikius šeiminius santykius. Itin svarbu užtikrinti visokeriopą besilaukiančioms šeimoms, šeimoms, auginančioms mažus vaikus, slaugančioms sergančius vyresnius šeimos narius.
Taip pat skaitykite: Teisėjų pensijų sąlygos
VšĮ „Šeimos institutas" atstovas, visuomeninės iniciatyvos Forumas „Šeima 2050" narys dr. „Nuo 1995 metų Lietuvoje daugiau žmonių mirė nei gimė - gyventojų sumažėjo apie 340 tūkstančių. Jei niekas nesikeis, prognozuojama, kad iki 2050 metų Lietuva neteks dar daugiau nei 630 tūkstančių gyventojų. Tai reiškia, kad per kelis dešimtmečius galime prarasti beveik 1 milijoną žmonių. Man, kaip buvusiam socialinės apsaugos ir darbo ministrui, nesunku įsivaizduoti, koks tai bus smūgis vien pensijų sistemai. Jei norėsime išlaikyti dabartinį pensijų lygį, su tokia demografine padėtimi pensinį amžių turėsime ilginti dar 7-10 metų. Arba įsileisti imigrantus iš trečiųjų šalių - mažiausiai 1,1 mln.
Anot jo, karo ekspertai kalba, kad, įvairiais duomenimis, Ukrainoje per karą su Rusija žuvo ar dingo be žinios apie nuo 80 iki 160 tūkst. žmonių. „Tai - milžiniška tragedija. Tačiau tuo pat metu Lietuvoje būnant taikos sąlygoms, be karo, išmirė apie 80 tūkstančių savų žmonių. 80 tūkst. praradome su niekuo nekariaudami! Iš ES šalių demografinė situacija gerėja tik Bulgarijoje bei Vengrijoje, visur kitur blogėja.
Seimo vadovo teigimu, šis Seimas buvo atviras, posėdžių salėje galėjo pasisakyti visi norintys. „Išklausėme visas nuomones, įstatymo projektus lydėjo daugybė pataisų ir tai rodo demokratiją.
Mokesčių pakeitimai
Seimas priėmė keletą svarbių mokesčių įstatymų pakeitimų:
- Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimais įteisintas naujas 25 proc. GPM tarifas, nustatytas atskiras apmokestinimas ūkininkams, individualios veiklos pajamos įtraukiamos į bendrą progresinį apmokestinimą.
- Nuo 2027 m. Priimtu nauju Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu skirtingai apmokestinamas gyventojų turimas nekomercinis nekilnojamasis turtas - išskiriant pagrindinį gyvenamąjį būstą ir kitą asmens nekomercinį nekilnojamąjį turtą. Pagrindinis būstas bus apmokestintas nuo 450 tūkst. eurų vertės asmeniui ir nuo 900 tūkst. eurų - dviem bendrasavininkiams. Paskesnis turtas bus apmokestinamas nuo 50 tūkst. eurų.
- Seimas priėmė Pelno mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais nutarta nuo 2026 m. didinti pelno mokestį. Pagal priimtus pakeitimus, standartinis ir lengvatinis pelno mokesčio tarifas padidės 1 procentiniu punktu, atitinkamai iki 17 proc.
- Akcizų įstatymo pakeitimais nuspręsta nuo 2026 m. sausio 1 d. akcizais apmokestinti saldintus gėrimus.
- Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje bus taikomi 2 lengvatiniai pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifai - 5 ir 12 proc. dydžio. Pagal įstatymo pakeitimus, nuo 9 iki 5 proc. sumažės lengvatinis PVM tarifas knygoms ir neperiodiniams leidiniams, o 9 proc. PVM lengvata apgyvendinimui, keleivių vežimui, meno ir kultūros renginiams padidės iki 12 proc.
Pensijų sistemos pokyčiai
Seimas pritarė antrosios pensijų kaupimo pakopos sistemos pokyčiams. Priimtomis Pensijų kaupimo įstatymo pataisomis sutarta nuo 2026 m. keisti antrosios pensijų kaupimo pakopos sistemą. Seimas atsisakė automatinio įtraukimo, nustatė dvejų metų laikotarpį norintiems pasitraukti iš sistemos, kaupiantiems toliau nustatytos papildomos galimybės, įteisintos lankstesnės galimybės atsiimti sukauptas lėšas.
Taip pat skaitykite: Naujausi pensijų įstatymo pakeitimai
Kokia man yra nauda, jeigu ir toliau kaupsiu savo ateičiai II pakopos pensijų fonde?
Toliau kaupdami II pakopos pensijų fonde, jūs kaupsite papildomas lėšas savo ateičiai prie savo „Sodros“ pensijos. Prie jūsų kaupimo prisideda ir valstybė, skirdama papildomai 402 eurus per metus. Lietuvos banko duomenimis, kaupiant pensijai II pakopos pensijų fonduose, II pakopoje sukauptos lėšos kartu su „Sodros“ pensija galėtų sudaryti net iki 50 proc. to, ką uždirbate šiandien.
Ar aš galiu padidinti savo įmokas į II pakopos pensijų fondą?
Taip, galite padidinti savo įmokas į II pakopos pensijų fondą. Prisijunkite prie savo SEB interneto banko ir pasirinkite „Mokėjimai“ → „Periodiniai pervedimai“. Atsiverkite savo sutartį ir, spustelėję „Keisti duomenis“, laukelyje „Įmoka“ įrašykite norimą įmokos sumą. Tada spustelėkite mygtuką „Keisti“→ „Patvirtinti“.
Kaip turėčiau elgtis finansų rinkų svyravimų metu mažėjant mano sukauptai sumai?
Taip pat skaitykite: Naujausia Pensijų Įstatymo redakcija
Kai vyksta finansų rinkų svyravimai, svarbiausia išlikti ramiems ir vengti spontaniškų sprendimų. Tai yra cikliškas ir normalus procesas, kai rinkų pakilimus lydi nuosmukiai, ir atvirkščiai. Atminkite, kad investicinės vertės sumažėjimas nėra reikšmingas ilguoju laikotarpiu - finansų rinkos atsigauna ir laikui bėgant kaupiamų lėšų vertė vėl padidėja. Kaupiant II pakopos pensijų fonde, kuris atitinka jūsų gimimo metus, jums nereikia keisti pensijų fondo per visą kaupimo laikotarpį.
| Pokytis | Aprašymas |
|---|---|
| Automatinis įtraukimas | Atsisakyta automatinio įtraukimo į II pakopos pensijų kaupimą. |
| Pasitraukimo laikotarpis | Nustatytas dvejų metų laikotarpis norintiems pasitraukti iš sistemos. |
| Lankstesnės sąlygos | Įteisintos lankstesnės galimybės atsiimti sukauptas lėšas. |
Valstybės gynybos fondas
Priimtais Valstybės gynybos fondo įstatymo pakeitimais nutarta įtvirtinti naujus Gynybos fondo pajamų šaltinius ir taip užtikrinti itin skubius prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikius. Saugumo įnašo įstatymu sutarta nuo 2026 m. įteisinti saugumo įnašą ir taip užtikrinti tvarias pajamas gynybai finansuoti. Pagal priimtą įstatymą, 10 proc. saugumo įnašo tarifo mokestį mokės Lietuvoje veikiantys draudikai nuo ne gyvybės draudimo sudarytose, pratęstose, pakeistose sutartyse nurodytoje bendros draudimo įmokų sumos.
Seimas nusprendė patikslinti nuolatinę principinę kariuomenės struktūrą ir stiprinti turimus pajėgumus steigiant naujus karinius vienetus ir didinant karinio personalo skaičių. Kariuomenės struktūrą sutarta keisti perskirstant dabartinius nuolatinius karinius vienetus, reikalingus Lietuvos kariuomenės Pirmosios divizijos suformavimui. Kartu parlamentas nusprendė 7 proc. didinti karių atlyginimus, taip pat išmokas, gerinti karių gerovę ir tarnybos sąlygas.
Kitos svarbios iniciatyvos
Seimas priėmė ir kitus svarbius sprendimus, apimančius įvairias sritis:
- Seimas denonsavo 1997 m. rugsėjo 18 d.
- Tęsiantis karinei agresijai prieš Ukrainą vieniems metams, iki 2026 m.
- Tarp naujų lengvatų - 50 proc. lengvata pensinio amžiaus sulaukusiems žmonėms važiuoti tolimojo susisiekimo autobusais ir traukiniais. Sulaukusiems 80 metų toliau galioja dabartinė lengvata − 80 proc.
- Pagal naujas nuostatas, įsigyti važiavimo bilietą vykti viešuoju keleiviniu transportu (išskyrus miesto ar priemiestiniu transportu) su 50 proc. nuolaida turi teisę tėvai, įtėviai arba globėjai (rūpintojai), važiuojantys kartu su vaikais savaitgaliais (šeštadieniais ir sekmadieniais) ir valstybinių švenčių dienomis. Vykdami miesto ar priemiestiniu transportu vaikai iki 7 metų, jeigu jie užima atskirą vietą, taip pat 8-18 metų vaikai, studentai gali pasinaudoti 80 proc. nuolaida.
- Seimas sutarė nuo kitų metų įkurti Valstybinį kelių fondą.
- Seimas nustatė greičio matuoklių įrengimo keliuose sąlygas. Nuo 2026 m. sausio 1 d. visi elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalės dėvėti dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmus.
- Seimas nuo 2026 m. įvirtino būtiniausių prekių ir paslaugų kainų stebėsenos sistemą.
- Priimtomis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisomis sutarta iki rugsėjo 1 d.
- Seimas leido smulkiesiems ir pažeidžiamiems buitiniams vartotojams iki 2030 metų naudotis visuomeniniu elektros energijos tiekimu.
- Atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios jūrinio vėjo elektrinės projektas yra strategiškai svarbus Lietuvos energetiniam saugumui, nepriklausomybei ir darniai plėtrai, Seimas pavedė Valstybės kontrolei iki 2025 m. gruodžio 31 d.
- Seimas nustatė lankstesnius terminus įgyvendinant stambių projektų ir investicijų sutartis tais atvejais, kai dėl nuo investuotojų nepriklausančių objektyvių priežasčių stambus projektas negali būti pradėtas įgyvendinti laiku. Didelės pramonės įmonės, ypač gynybos srities, taip pat smulkesnės gamyklos, užtikrinančios valstybės saugumo ir gynybos poreikius, Lietuvoje galės įsikurti greičiau ir lengviau. Seimas leido joms pradėti statybas be kai kurių leidimų, taip pat nustatė 110 mln. eurų (vietoje 100 mln. eurų) ribą.
- Seimas pritarė Žuvininkystės įstatymo pakeitimui, kuriuo griežtinama žuvininkystės kontrolė. Įstatyme atnaujintos ir sugriežtintos poveikio priemonės, pakeistos nuostatos, reglamentuojančios ūkio subjekto atsakomybę už sunkius pažeidimus žuvininkystės srityje. Nuo liepos 1 d. Seimas sudarė teisines prielaidas įregistruoti esamus ir Žemės gelmių registre neregistruotus gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius.
- Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuva 2027 m.
- Seimas pavedė Valstybės kontrolei iki 2025 m. lapkričio 3 d. 2025 m.
- Seimas kasmet renkasi į dvi eilines pavasario ir rudens sesijas. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną. Rudens sesija prasideda rugsėjo 10 dieną ir baigiasi gruodžio 23 dieną. Prireikus Seimas sesijas gali pratęsti.