Vaikų dienos centrai (VDC) atlieka itin svarbų vaidmenį ugdant vaikų socialinius gebėjimus, didinant jų psichologinį atsparumą ir mažinant vaikų bei šeimų socialinę atskirtį. Jie užtikrina saugią aplinką ir teikia kasdienę pagalbą vaikams ir šeimoms. Tačiau nepaisant jų svarbos, VDC susiduria su dideliais finansavimo iššūkiais, kurie kelia grėsmę jų veiklai ir teikiamų paslaugų kokybei.
Finansavimo problemos
Nepaisant Vyriausybės įsipareigojimų didinti vaikų dienos centrų (VDC) finansavimą, jis kitų metų valstybės biudžete lieka įšaldytas. Nepaisant augančių išlaidų ir nemažėjančių skurdo bei socialinės atskirties rodiklių, valstybės skiriamas finansavimas vaikų dienos centrams iš esmės nekinta nuo pat 2022-ųjų.
„VDC finansavimas iš valstybės biudžeto esmingai nedidėja pastaruosius trejus metus. Per tą patį laiką kainos išaugo trečdaliu, minimalioji mėnesinė alga - beveik penktadaliu. Visa tai reikšmingai padidino VDC sąnaudas: nuo darbo užmokesčio, patalpų išlaikymo iki transporto ir maitinimo išlaidų. Deja, esminio finansavimo pokyčio kitų metų biudžete taip pat nėra numatyta, nors Vyriausybė programoje aiškiai įsipareigojo jį didinti. Tuo tarpu išlaidų augimas yra užprogramuotas - kitais metais minimali alga didės daugiau nei 11 proc. Atsižvelgdami į šį augimą, prašome tokia pat dalimi - iki 10,3 mln. eurų.“
2025 m. bendras valstybės finansavimas VDC veiklai siekia vos 9,3 mln. Eur.
Finansavimo šaltiniai
- Valstybės biudžetas
- Savivaldybių skiriamos lėšos
- Parama iš privačių asmenų
- Projektai, finansuojami iš įvairių fondų
VDC neturi kitų finansavimo šaltinių, kurie leistų padengti darbo užmokesčio išlaidas. Savivaldybių skiriamos lėšos dažnai padengia tik bazines išlaidas - šildymą, komunalinius mokesčius, ugdymo priemones vaikams, o paramos iš privačių asmenų surenkama nepakankamai.
Taip pat skaitykite: Kvapų Namai indėlis į bendruomenę
NVO vaikams konfederacija, vienijanti 75 organizacijas, atkreipia dėmesį, jog dalies VDC finansinė situacija tokia prasta, kad jie nėra tikri, kiek ilgai dar galės tęsti veiklą.
Atlyginimai ir specialistų trūkumas
Apklausos duomenys rodo, kad didžioji dalis vaikų dienos centruose dirbančių socialinių darbuotojų ir pedagogų gauna minimalų atlyginimą ir yra įdarbinti vos puse ar ketvirčiui etato.
„Dėl menko finansavimo vaikų dienos centrams vis sunkiau išlaikyti kvalifikuotus specialistus, didelė darbuotojų kaita, dažnai susiduriama su perdegimu, nukenčia ir paslaugų kokybė.“
Nuo šių metų pradžios, didėjant biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos koeficientams, augo ir socialinių paslaugų srities darbuotojų atlyginimai. Šis padidinimas palietė apie 2 500 savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių socialinių paslaugų darbuotojų.
„NVO vaikų dienos centrai ne visada gali konkuruoti su biudžetinėmis įstaigomis dėl patalpų išlaikymo, darbo užmokesčio. Ne visais atvejais savivaldybės skiria patalpas nevyriausybinėms organizacijoms šiai veiklai vykdyti.
Taip pat skaitykite: KPMG projektai bendruomenei
Vaikų dienos centrų svarba
Vaikų dienos centrai reikšmingai prisideda mažinant vaikų socialinę atskirtį, stiprina jų gebėjimus bei gali padėti išvengti ilgalaikio skurdo.
E. Urbonienės teigimu, šiuo metu socialinių paslaugų poreikis vaikams nėra patenkinamas. Vaikų dienos centrai yra viena svarbiausių priemonių ugdant vaikų socialinius gebėjimus, didinant jų psichologinį atsparumą, mažinant vaikų ir šeimų socialinę atskirtį. Jie užtikrina saugią aplinką ir teikia kasdienę pagalbą vaikams ir šeimoms.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje pristatyti šalyje veikiančių Vaikų dienos centrų (VDC) veiklos, juose teikiamų socialinių paslaugų įvertinimo ir plėtojimo galimybių tyrimo rezultatai - 8 iš 10 tėvų, kurių vaikai lanko vaikų dienos centrus, yra patenkinti jų veikla ir net 97 proc. respondentų nurodė, jog jų vaikai vaikų dienos centrus lanko labai noriai.
Faktiškai visi (95 ir daugiau proc.) apklausti VDC lankančių vaikų tėvai nurodė, kad centre teikiama pagalba yra lengvai prieinama, atitinkanti vaiko poreikius, savalaikė ir ją teikia kvalifikuoti specialistai.
Dažniausiai vaikų dienos centre lankosi 7-11 metų amžiaus vaikai, ne maža dalis (32 %) ir šiek tiek vyresnių - 12-15 metų lankytojų.
Taip pat skaitykite: VU studentų gerovė
Pasak socialinės apsaugos ir darbo viceministro Algirdo Šešelgio, Vaikų dienos centrų darbas su socialinės rizikos šeimomis ir jų vaikais yra veiksmingas, reikiamiems asmenims suteikiama pagalba išpildo jų lūkesčius bei esminius vaikų užimtumo poreikius.
Šiuo metu Klaipėdoje veikiančiuose dienos centruose vaikai nuo 6 metų iki pat pilnametystės gali leisti laisvalaikį, sulaukti pagalbos ruošiant pamokas, ugdyti kasdienio gyvenimo įgūdžius. Esant poreikiui, organizuojama psichologo, logopedo pagalba ir kitos individualiai reikalingos paslaugos.
Šiuo metu kas penktas vaikas Lietuvoje patiria skurdo riziką. Ypač sudėtinga nepilnose šeimose, tik su vienu iš tėvų ar globėjų augančių vaikų situacija - jų skurdo rizika siekia daugiau nei 31 proc. Turimais duomenimis, socialinis mobilumas Lietuvoje vienas žemiausių Europos Sąjungoje - net 66,1 proc.
„Tai reiškia, kad vaikai, augantys skurde, dažniausiai neišsivaduoja iš jo net suaugę. Tuo tarpu kokybiškas neformalusis ugdymas ir socialinės paslaugos gali kompensuoti socialinės nelygybės poveikį mokymosi rezultatams, ypač kaimo vietovėse.
„Kasdien matome, kokią reikšmę vaikų gerovei turi vaikų dienos centrai. Tai ne tik akredituotos socialinės paslaugos. Tai vietos bendruomenės, kur vaikams suteikiama šiluma, stabilumas, maitinimas, pagalba moksluose, socialinių bei emocinių įgūdžių ugdymas, o šeimoms - parama, padedanti išlaikyti tvirtus santykius ir saugią aplinką vaikams.
Iniciatyvos ir projektai
Siekiant gerinti socialiai pažeidžiamų vaikų situaciją, įgyvendinami įvairūs projektai. Vienas iš tokių - projektas „Per fizinį aktyvumą į sveikesnę ateitį”, kuris startuoja net 30-yje vaikų dienos centrų 15-ikoje Lietuvos savivaldybių. Projekto tikslas - socialiai pažeidžiamų vaikų fizinio aktyvumo prieinamumo didinimas 5 - uose regionuose.
Projekto “Per fizinį aktyvumą į sveikesnę ateitį” metu, vaikų dienos centrų lankytojai ir jų tėvai, turės galimybę ne tik reguliariai nemokamai sportuoti su profesionalaus sporto specialisto priežiūra, bet ir įgaus žinių, kad ateityje galėtų savarankiškai užsiimti sportu. Planuojama, kad iš viso užsiėmimuose dalyvaus apie 1 350 vaikų ir dar 450 suaugusiųjų.
Fizinio aktyvumo treniruotės bus vykdomos 15- ikoje Lietuvos savivaldybių, iš viso - net 30- yje vaikų dienos centrų, išsidėsčiusių visoje Lietuvoje: Biržų, Pasvalio, Kelmės, Alytaus, Anykščių, Druskininkų, Lazdijų, Radviliškio, Šiaulių, Šilalės, Tauragės, Utenos, Panevėžio, Zarasų ir Pakruojo rajonuose. Kiekviename minėtama rajone, dalyvauja po 2 vaikų dienos centrus.
Galimybę įgyvendinti projektą ir nemokamai rengti užsiėmimus vaikų dienos centruose, VŠĮ “Tarptautiniai solidarumo projektai” suteikė iš Sporto rėmimo fondo gautas finansavimas. Sporto rėmimo fondo lėšas, administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Projekto įgyvendinimo laikotarpis 2024-07-01 - 2025-12-31.
Šiuo metu už suteiktas paslaugas dienos centrams jau apmokama pagal pakoreguotą tvarką. Bendros dienos centrams skiriamo miesto finansavimo apimtys išlieka tokios pačios, tačiau paslaugos dabar apmokamos pagal valandinį įkainį, atsižvelgiant į tai, kiek laiko vaikas realiai praleido centre. Tuo metu seniau buvo mokama pagal dienos įkainį, nevertinant, kiek vaikas lankėsi bei naudojosi paslaugomis. Numačius tokius pokyčius tikimasi, kad dienos centrai dar labiau aktyvins savo veiklą, sieks sudominti kuo daugiau vaikų, užtikrinti dėmesį ir pagalbą kiekvienam lankytojui. Pasikeitimų esmė - kuo daugiau laiko vaikai praleidžia dienos centre, tuo didesnis finansavimas suteikiamas centrui.
Šiuo metu Klaipėdoje veikia penki dienos centrai, teikiantys paslaugas socialinę riziką patiriantiems vaikams bei jų šeimoms.
Statistika ir geografija
Daugiausia Vaikų dienos centrų veikia yra Kazlų Rūdos, Kauno miesto, Panevėžio miesto, Visagino, Druskininkų, Marijampolės ir Biržų rajono savivaldybėse. Čia 100-ui socialinės rizikos šeimose augančių vaikų tenka ne mažiau kaip 70 vaikų, lankančių vaikų dienos centrus.
Labiausiai šiuo metu vaikų dienos centrų trūksta Palangos miesto, Panevėžio rajono, Šilutės rajono, Šilalės rajono ir Tauragės rajono savivaldybėse.
Pakruojo rajone, Pašvitinyje, vaikų dienos centras veikia apie 6 metus. Nuo pernai jis įsikūrė naujose klebonijos patalpose. Čia kasdien po pamokų susirenka apie 20 vaikų. Iš kelių aplinkinių kaimų atvykstantiems vaikams šis centras - vienintelė laisvalaikio erdvė.
Pakruojo savivaldybė - mažiausia Šiaulių regione, turinti apie 18 tūkst. gyventojų. Tačiau dienos centrų rajone veikia net 13. Tokių centrų poreikis kaimiškose vietovėse - didžiulis, jų įkurti norima dar daugiau.
„Pernai vaikų dienos centrams išleidom apie 120 tūkst. eurų. Tai šiais metais jau per 9 mėnesius išleidom 110 tūkstančių, nes šiais metais buvo padidinta vaiko įmoka mėnesiui“.
Su panašiais išbandymais vaikų dienos centrai susiduria visoje šalyje. Vilniuje „Carito“ įkurtą centrą lanko 40 vaikų ir paauglių. Pasak vadovės, čia vaikai dažniausiai ateina iš šeimų, kurioms taikoma atvejo vadyba. Centras iš valstybės per metus gauna apie 20 tūkst. eurų. Tai vieno etato kaina, sako vadovė.
Dienos centrų finansavimas nepriklauso nuo vietos, kur jis įsikūręs. Svarbu - vaikų skaičius. Pavyzdžiui, mažiausi centrai, nuo 10 iki 15 vaikų, metams gauna 18 tūkst.eurų, didžiausi - nuo 46 vietų - gauna tik 4 tūkst.
Iššūkiai ir poreikio vertinimas
Be pinigų atsirado naujas rūpestis - poreikio vertinimas. Pagal ministerijos pakeistą tvarką vaikai turės atitikti tam tikrus kriterijus, kad galėtų lankytis dienos centruose.
„Vaikas turi surinkti tam tikrą balų skaičių, kad mes galėtume čia priimti. Ir tai reiškia, kad į dienos centrus galima priimti tik tuos vaikus, kurie turi ypač didelius specialiuosius poreikius“.
Pasak A. Čikiliovos, pagal naują tvarką ne visi dabar centrą lankantys vaikai galėtų tai daryti.
Ministerija sako - problema, kad iš daugiau nei 13 tūkst. „Tai nėra prevencinė socialinė paslauga. Tai vaikams, kuriems galbūt ateityje bus sunkumų, tikriausiai ir nėra geriausia šita paslauga“.
Dienos centrai baiminasi, kad gali susidaryti tokia situacija, kai norėdami priimti vaiką, centrai pritemps jį prie kriterijų.
Finansavimo poreikis ir perspektyvos
1,5 tūkst. eurų per mėnesį - toks vidutinis vienam dienos centrui skiriamas finansavimas iš valstybės biudžeto. Nuo kitų metų Vyriausybė ketina daugiau nei 11 proc. didinti minimalų darbo užmokestį, tačiau vaikų dienos centrų finansavimas iš esmės nekinta nuo 2022-ųjų.
Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas (NSMOT) ir šalies vaikų dienos centrai bei juos vienijančios organizacijos kreipėsi į Vyriausybę ir atsakingas ministerijas, prašydamos surasti papildomą milijoną ir padidinti vaikų socialinės priežiūros paslaugoms skiriamą finansavimą iki 10,3 mln. eurų.
„Vaikų dienos centrų finansavimas iš valstybės biudžeto esmingai nedidėja pastaruosius trejus metus. Per tą patį laiką kainos išaugo trečdaliu, minimalioji mėnesinė alga - beveik penktadaliu. Visa tai reikšmingai padidino vaikų dienos centrų sąnaudas: nuo darbo užmokesčio, patalpų išlaikymo iki transporto ir maitinimo išlaidų. Deja, esminio finansavimo pokyčio kitų metų biudžete taip pat nėra numatyta, nors Vyriausybė programoje yra įsipareigojusi jį didinti. Tuo tarpu tolesnis išlaidų augimas yra užprogramuotas - kitais metais minimali alga didės daugiau nei 11 proc. Atsižvelgdami į šį augimą, prašome tokia pat dalimi - bent iki 10,3 mln.
„Vidutiniškai vienam dienos centrui, kurį lanko apie 20 vaikų, iš valstybės ir savivaldybės biudžeto kartu sudėjus per mėnesį skiriama 2600-2800 eurų. Šių lėšų turi pakakti viskam - vaikų maitinimui, priemonių įsigijimui, patalpų išlaikymui, komunalinėms paslaugoms, visų darbuotojų atlyginimams ir administracinėms išlaidoms. Jų turi pakakti ir tuo atveju, jei vaikų dienos centre paslaugas gauna vaikai, turintys specialiųjų poreikių ar negalią.
Pasak nevyriausybinių organizacijų, prašomas finansavimo didinimas yra tik gaisro gesinimas.
„Ankstyvoji socialinė pagalba, kurią teikia vaikų dienos centrai, yra investicija į atskirtyje esančių vaikų, o kartu ir valstybės socialinį atsparumą bei ekonominę ateitį. Tam būtinas tvarus finansavimas.“
Svarbiausia užtikrinti tvarų ir adekvatų vaikų dienos centrų finansavimą, kad jie galėtų toliau sėkmingai vykdyti savo misiją ir teikti kokybiškas paslaugas vaikams ir šeimoms.