Pensija yra finansinė parama, kuri skirta užtikrinti pajamas asmenims, pasiekusiems tam tikrą amžių arba atitinkantiems tam tikras sąlygas ir nebevykdantiems aktyvios darbo veiklos. Tai yra svarbus socialinio saugumo elementas, leidžiantis žmonėms išlaikyti oriai gyventi, palikus savo darbo vietą.
Pensijos sistema yra įvairi ir gali apimti valstybines, privačias bei darbuotojų pensijų fondų teikiamas išmokas. Skirtingose šalyse pensijų teikimo sąlygos ir dydis gali labai skirtis, todėl svarbu suprasti, kaip veikia šios sistemos ir, kokie yra jų privalumai bei iššūkiai. Juk pensija ne tik suteikia finansinį stabilumą, bet ir yra svarbi dalis, planuojant asmeninę ateitį bei užtikrinant orų gyvenimą sulaukus garbaus amžiaus.
Kada man priklauso išeiti į pensiją pagal gimimo metus?
Pensinis amžius nuo 2012 metų kasmet didėjo ir iki 2026 metų pasieks 65 metus tiek vyrams, tiek moterims. 2011 metais Seimas pritarė pensinio amžiaus ilginimui iki 65 metų. Įstatymo aiškinamajame rašte tuomet skelbta, kad pensinio amžiaus suvienodinimas vyrams ir moterims bei šio amžiaus pailginimas iki 65 metų leis pagerinti santykį tarp įmokų mokėtojų bei pensijų gavėjų, o ilgalaikėje perspektyvoje padės mažinti finansinę naštą „Sodros“ biudžetui.
Taigi, 2025 metais į pensiją galės išeiti 64 metų 10 mėn. sulaukę vyrai (gimę 1960 metų gegužės 1 dieną - 1961 metų vasario 28 dieną) ir 64 metų 8 mėn. sulaukusios moterys (gimusios 1960 metų rugsėjo 1 dieną - 1961 metų balandžio 30 dieną). 2024 metais pensinis amžius vyrams buvo trumpesnis 2 mėnesiais, o moterims - 4 mėnesiais. 2026 metais vyrų ir moterų pensinis amžius susilygins ir pasieks 65 metus. Tais metais į pensiją išeis 1961 metų kovo 1 dieną ir vėliau gimę vyrai ir 1961 metų gegužės 1 dieną ir vėliau gimusios moterys.
Norėdami sužinoti savo pensinį amžių, galite pasinaudoti pensinio amžiaus skaičiuokle.
Taip pat skaitykite: Kas žinotina apie išeitines išmokas?
Ar galiu į pensiją išeiti anksčiau?
Taip, Lietuvoje yra galimybė išeiti į pensiją anksčiau, pasinaudojant išankstine senatvės pensija. Ši pensija gali būti skiriama likus ne daugiau kaip 5 metams iki nustatyto senatvės pensijos amžiaus, jei atitinkate tam tikras sąlygas.
- Turite sukaupti būtinąjį stažą senatvės pensijai gauti, kuris priklauso nuo metų, kada sulauksite pensinio amžiaus. Pavyzdžiui, 2025 metais būtinasis stažas yra 34 metai.
- Negalite gauti kitų socialinio draudimo, valstybinių ar šalpos pensijų, taip pat negalite dirbti ar gauti pajamų iš savarankiškos veiklos, būti ūkininku ar jo partneriu.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad išankstinė senatvės pensija yra mažinama 0,32% už kiekvieną mėnesį, likusį iki senatvės pensijos amžiaus. Pavyzdžiui, jei nuspręstumėte išeiti į išankstinę pensiją likus 5 metams (60 mėnesių) iki pensinio amžiaus, jūsų pensija būtų sumažinta 19,2% (0,32% x 60 mėn.).
Be to, sulaukus senatvės pensijos amžiaus, jūsų senatvės pensija taip pat bus mažinama 0,32% už kiekvieną mėnesį, kuomet gavote išankstinę pensiją. Tačiau jei išankstinę pensiją gavote ne ilgiau kaip 3 metus ir turėjote ne mažesnį kaip 40 metų stažą (šis reikalavimas kasmet didėja 3 mėnesiais), senatvės pensija nebus mažinama.
Prieš priimant sprendimą dėl išankstinės pensijos, rekomenduojama įvertinti savo finansinę situaciją ir pasikonsultuoti su „Sodros“ specialistais, kad gautumėte išsamią informaciją apie galimus pensijos dydžio sumažinimus ir jų įtaką jūsų ateities pajamoms.
D. U. (dalinė išeitis į pensiją)
Tai galimybė gauti dalinę pensiją likus ne daugiau kaip 5 metams iki įprasto pensijos amžiaus. Minimalus būtinasis stažas 2025 m. Jei trūksta stažo, pensija bus mažesnė arba jos visai negausite. Kai kuriais atvejais galima mokėti savarankiškas įmokas ar kaupti pensijai II ir III pakopose.
Taip pat skaitykite: Viskas apie išeitinę išmoką Lietuvoje
Būtinasis stažas ir pensijos dydžio skaičiavimas
Senatvės pensiją sudaro bendroji ir individualioji dalis, o pensijos dydį lemia: per visą karjerą sukauptas stažas, bazinės pensijos rodiklis, apskaitos vienetų (taškų) suma ir jų vertė tais metais, kai išeinama į pensiją. Bazinės pensijos dydis ir taško vertė kasmet indeksuojami, skelbia „Sodra“.
Kad galėtų gauti senatvės pensiją, žmogus turi būti pasiekęs pensinį amžių ir sukaupęs bent minimalų darbo stažą - 15 metų, nuo 2022 metų tai garantuoja nesumažintą bendrąją pensijos dalį, kuri yra 269,77 Eur (nuo 2024 metų tai yra bazinis pensijos dydis). Neįgijęs 15 metų stažo asmuo neturi teisės gauti senatvės pensijos.
Būtinasis stažas senatvės pensijai pradėtas didinti nuo 2018 metų, tuomet jis pailgėjo iki 30,5 metų (1999-2017 metais buvo 30 metų). 2025 metais būtinasis stažas yra 34 metai, 2026 metais norint gauti pilną pensiją reikia turėti sukaupus būtinąjį, 34 metų ir 6 mėnesių socialinio draudimo stažą. Iki 2027 metų, būtinasis stažas pasieks 35 metus.
| Metai | Būtinasis stažas |
|---|---|
| 2017 ir anksčiau | 30 metų (1999-2017 m.: 30) |
| 2018 | 30,5 metų |
| 2025 | 34 metų |
| 2026 | 34 metų 6 mėn. |
| 2027 | 35 metų |
Pagal įstatymą, būtinasis pensijų socialinio draudimo stažas - tai tam tikrai socialinio draudimo pensijos rūšiai nustatyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmė metais bendrosios socialinio draudimo pensijos dalies dydžiui apskaičiuoti.
Pensijos dydis ir vidutinės vertės prognozės
Pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmę ir įgytų pensijų apskaitos vienetų skaičių. 2026 metais vidutinė senatvės pensija siekia 750 EUR. Tiems, kurie turi būtinąjį stažą, vidutinė pensija siekia 810 EUR. Tikimasi, kad ateityje vidutinė pensija artės prie pusės vidutinio atlyginimo.
Taip pat skaitykite: Išėjimo į pensiją išmokos mokytojams
„SADM“ skelbė, kad kitąmet vidutiniškai pensijų didėjimas sieks 12 proc. Vidutinė senatvės pensija nuo 2025 metų pradžios ūgtels apie 73 eurais ir pasieks 673 eurus, o vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, augs 81 euru ir pasieks 721 eurą.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje vidutinė pensija turint būtinąjį stažą yra 441 euras, o tokio stažo neturint - beveik 230 eurų. Nuo kitų metų įsigalios įstatymo pataisos, kurios numato, kad kitaip nei yra dabar, neturinčių būtinojo stažo asmenų pensijų bendroji dalis bus padidinta taip, tarsi asmenys turėtų būtinąjį stažą.
Pensijos ir migracija: persikėlus į Lietuvą
ES/EEA šalyse pensijos apskaičiuojamos pagal jūsų socialinio draudimo istoriją ir mokamos tos šalies kompetentingų institucijų, nepriklausomai nuo jūsų pilietybės. Jei persikelsite į Lietuvą iš ES valstybės narės, Šveicarijos, Norvegijos, Islandijos ar Lichtenšteino, toliau gausite ten mokamą pensiją.
Lietuva turi socialinio draudimo sutartis su Rusija, Baltarusija, Ukraina, Kanada ir Moldova, reglamentuojančias pensijų suteikimą ir mokėjimą. Derybos vyksta su JAV. Jei persikelsite iš Kanados, Moldovos, Ukrainos ar Baltarusijos ir jau gaunate pensiją, šios šalys toliau mokės pensiją. Jei persikelsite iš Rusijos ir jau gaunate pensiją ten, pensijos mokėjimas Rusijoje bus nutrauktas ir jūsų pensija bus skirta Lietuvoje.
Jei dirbote keliose ES šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Lietuvoje, galite turėti teisę į pensiją kiekvienoje iš jų.
ELEMENTARU | Kokio dydžio bus Tavo pensija? | Pinigų karta || Laisvės TV
Diskusijos dėl pensinio amžiaus vėlinimo ir sveikatos aspektai
Demografijos problemoms toliau darant spaudimą pensijų sistemai, prieš kurį laiką buvo kilę kalbų apie pensinio amžiaus vėlinimą. Tačiau Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka „Delfi“ komentuoja, kad Lietuvoje esminė problema šiame kontekste - prasta žmonių sveikata. „Sveiko gyvenimo trukmė labai trumpa, sergamumas didelis, paplitęs neįgalumas, mūsų darbo rinkoje sąlygos yra labai sunkios, streso daug ir dirbančių sveikata prasta. Todėl kalbėti apie tai, kad galėtume toliau vėlinti pensinį amžių, (negalima - red.), nes tiesiog reikia palikti žmonėms kažkiek pagyventi ir po darbingo laikotarpio“, - „Delfi“ televizijos laidoje „Verslo tema“ kalbėjo R. Lazutka.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė komentavo, kad reikia užtikrinti sistemą, kurioje žmogus, išdirbęs tam tikrą metų skaičių, „pavyzdžiui, jeigu sutartume, 40 metų, - turėtų teisę ilsėtis ir skirti laiko sau“. „Ir galėtų išgyventi iš to, ką uždirbo ir įmokėjo mokesčius. Tad jokiu būdu negalime pritaikyti sistemos prie nuolatos dirbančio žmogaus. Ir čia turime atskirti du dalykus: turime tam tikrą grupę darbuotojų, kurie net ir išėję į pensiją nori toliau dirbti ir save realizuoti, ir turime jiems suteikti tokias galimybes, įvesdami tam tikras apsaugas“, - sako I. Ruginienė. Bet ji pabrėžia, kad yra daug žmonių, kurie dėl prarastos sveikatos ar dėl kitų priežasčių nori tiesiog ilsėtis.
Tarptautinės nuorodos: kaip tai atrodo kitose šalyse
Beje, kaip skelbia Jungtinės Karalystės žiniasklaida, šioje šalyje pensinį amžių didinti iki 68 metų planuojama ne nuo 2044 m. kaip dabar numatyta, o septyneriais metais anksčiau. Kitoje Lietuvos emigrantų pamėgtoje šalyje Norvegijoje į pensiją paprastai išeinama 67 metų (tam tikrai atvejais galima ir anksčiau), o reikalaujamas draudimo stažas yra 40 metų. Nors Lietuvoje palaipsniui ilginamas pensinis amžius ir būtinasis pensijų stažas, šie reikalavimai kai kuriose šalyse jau dabar yra gerokai didesni.
Praktiniai patarimai norintiems planuoti pensiją
- Dirbdami mokate socialinio draudimo įmokas, o sulaukę pensinio amžiaus, gaunate pensiją, kuri padeda išlaikyti gyvenimo lygį ir užtikrinti finansinį saugumą.
- Norėdami gauti pensiją Lietuvoje, turite atitikti nustatytus reikalavimus: būti sukakę nustatytą senatvės pensijos amžių ir turėti minimalų 15 metų socialinio pensijų draudimo stažą.
- Jei trūksta stažo, galite mokėti savarankiškas įmokas ar kaupti pensijai II ir III pakopose, kad padidintumėte būsimą pensiją.
- Prieš priimant sprendimą dėl išankstinės arba dalinės pensijos, rekomenduojama pasikonsultuoti su „Sodros“ specialistais ir įvertinti, kaip pensijos mažinimai paveiks jūsų ateities pajamas.
Lietuvoje pensijos suteikia finansinę paramą pasiekus pensinį amžių. Senatvės amžius automatiškai nesuteikia teisės gauti valstybinę pensiją; svarbūs tokie veiksniai kaip amžius, darbo stažas ir įmokos.