Lietuvoje yra reikšmingas skaičius žmonių su negalia, kurie susiduria su įvairiais sunkumais tiek kasdieniame gyvenime, tiek darbo rinkoje. Oficialiais Socialinės įdarbinimo agentūros SOPA duomenimis, Lietuvoje yra apie 147 tūkst. darbingo amžiaus žmonių su negalia, tačiau dirba tik trečdalis jų. Ši situacija kelia nemažai iššūkių ne tik neįgaliesiems, bet ir visai visuomenei, nes nepakankamas šios grupės užimtumas signalizuoja apie socialinės integracijos problemas.
Neįgaliųjų skaičius Lietuvoje - pagrindinės statistikos
Pagal oficialią statistiką, Lietuvoje gyvena daugiau nei 253 159 neįgaliųjų, kas sudaro apie 9% visų šalies gyventojų. Šios grupės dauguma - darbingo amžiaus žmonės (apie 67%). Dažniausios negalios priežastys yra vidaus ligos, psichikos ir elgesio sutrikimai, kraujotakos sistemos ligos bei navikai. Regėjimo negalią turi apie 4%, o klausos - apie 3% visų asmenų su negalia.
Negalia stipriai veikia asmenybės raidą ir socialinę integraciją: ji apriboja judėjimo galimybes, fizines ir psichines funkcijas, o tai sutrikdo savarankiškumą, riboja socialinę veiklą ir profesinę realizaciją. Dėl šių priežasčių asmenys su negalia dažnai praranda galimybes dirbti mėgstamą darbą ir integruotis į visuomenę.
Neįgaliųjų įdarbinimas Lietuvoje: būklė ir iššūkiai
Socialinės įdarbinimo agentūros SOPA direktorė Jurgita Kuprytė pabrėžia, kad dirbančių neįgaliųjų skaičius išlieka labai žemas - tik apie 29% neįgaliųjų darbingo amžiaus asmenų buvo įsidarbinę iki pandemijos, kai europinis vidurkis siekia daugiau nei 40%. Tai rodo, kad dauguma žmonių su negalia nemato galimybių įsitvirtinti darbo rinkoje dėl įvairių kliūčių, tokių kaip neįtrauki švietimo sistema, fizinė infrastruktūra, galimybės siekti reikiamo išsilavinimo bei darbo vietų pritaikymas.
Dažniausiai neįgalieji įsidarbina aptarnavimo sektoriuje - kaip padavėjai, apsaugos darbuotojai, sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojai ar virėjai. Prekybos tinklo „Rimi Lietuva“ atstovė Vaida Kaikarienė užtikrina, kad įmonė stengiasi kasmet integruoti žmones su negalia įvairiose srityse: biure, komercijoje, skambučių centruose, logistikoje ir vadybos skyriuose. Didžiausia dalis neįgaliųjų dirba prekybos centruose, nes čia lengviau pritaikyti darbo vietas, darbo sąlygas ir grafikus.
Taip pat skaitykite: Lietuvos šeimų parama
Individualizuotų paslaugų trūkumas
Agentūros SOPA vadovė akcentuoja būtinybę teikti individualizuotas paslaugas neįgaliesiems, kurios apimtų palydą į darbo rinką, kliūčių identifikavimą ir pagalbą darbdaviams pritaikyti darbo vietas. Tai leistų geriau įtraukti žmones su negalia ir užtikrinti jų ilgalaikį užimtumą. Be to, darbdaviams reikalinga profesionali parama, kadangi ne visada yra pakankamai žinių ar supratimo apie įvairius negalios tipus bei tinkamus darbo vietos pritaikymo sprendimus.
Informacijos prieinamumas neįgaliesiems Lietuvoje
Lietuva ratifikavo Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją 2010 metais, įsipareigojusi užtikrinti visišką prieinamumą informacijai ir komunikacijai. Tačiau praktikoje elektroninės viešosios paslaugos žmonėms su negalia dažnai nėra pakankamai pritaikytos. Ypač aktualu pritaikyti svetaines ir mobiliąsias programas pagal lengvai suprantamos kalbos standartus, kurių labiausiai reikia daugiau nei 35 tūkst. intelekto negalią turinčių žmonių, bei papildomai - daugiau nei 420 tūkst. asmenų su įvairiomis negaliomis.
Darbo grupės, sudarytos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tyrimai nustatė dideles spragas informacijos prieinamume ir siekia iki metų pabaigos parengti ilgalaikes strategines gaires, kaip gerinti situaciją. Dalis problemų kyla dėl to, kad tiek skaitmeninėje, tiek įprasto formato informacijoje trūksta pritaikymo neįgaliųjų poreikiams, o viešojoje erdvėje beveik nenaudojami lengvai suprantami kalbos principai.
Informacijos prieinamumo spragų poveikis
Ribotas informacijos prieinamumas išskiria žmones su negalia, izoliuoja juos nuo visuomenės ir apsunkina jų dalyvavimą socialiniuose procesuose. Džiugu, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija demonstruoja lyderystę šioje srityje, tačiau sprendimų įgyvendinimas dar laukia.
Socialinis požiūris ir stereotipai apie neįgaliuosius darbovietėse
Atliekamos apklausos rodo, kad 59% gyventojų neturi problemų dėl to, ar darbą atlieka žmogus su negalia, ar be jos. Tačiau vis dar vieši stereotipai ir neišprusimas trukdo neįgaliesiems įsitvirtinti darbo rinkoje. Socialinės apsaugos ministerijos tyrimas atskleidė, kad net 76% apklaustųjų būtų pasiruošę dirbti su neįgaliu kolega ir jam padėti.
Taip pat skaitykite: Vaikų dienos centrų apžvalga
Be to, 72% respondentų mano, kad žmonės su negalia yra produktyvūs darbuotojai, o net 90% pripažįsta jų lojalumą bei pastangas išsaugoti darbo vietą. Tokie skaičiai rodo, kad visuomenės nuomonė keičiasi teigiama linkme, o viceministrė Justina Jakštienė ragina vertinti darbuotojus pagal kompetencijas, o ne jų sveikatos būklę.
Neįgaliųjų situacija Europoje
Europoje gyvena daugiau nei 30 mln. žmonių, turinčių regos negalią, apie milijoną gestų kalbos vartotojų ir 51 mln. turinčių klausos sutrikimų. Nors ES dirba apie 50,6% neįgaliųjų (vyrų - 53,3%, moterų - 48,3%), jų užimtumas žymiai mažesnis nei negalios neturinčių asmenų (74,8%). Neįgalieji dažnai patiria benamystę ir socialinę atskirtį, o darbdaviai dažnai renkasi mokėti baudą už neįdarbinimą, nei įdarbinti neįgaliuosius.
Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas akcentuoja darbo vietų pritaikymo svarbą, kėlė sankcijų darbdaviams klausimą ir ragina gerinti neįgaliųjų galimybes patekti į darbo rinką. Tačiau pagal neseniai atliktą ES neįgaliųjų apklausą, net 96% respondentų mano, kad darbo rinkos galimybės jiems yra nepakankamos arba jas reikia gerinti, o tik 10% jaučiasi tinkamai integruoti.
Vyriausybės ir nevyriausybinių organizacijų vaidmuo
Lietuvos negalios organizacijų forumas bei kitos nevyriausybinės organizacijos jau daugelį metų siekia Užimtumo įstatymo pakeitimų, kad būtų sukurta aiški ir stipri teisinė bazė neįgaliųjų įdarbinimui. Jie siūlo aiškias priemones ir programas įvairių negalių turintiems žmonėms, taip pat ginčija socialinių įmonių subsidijų darbo užmokesčiui sistemos efektyvumą.
Socialinės įdarbinimo agentūros vadovė Jurgita Kuprytė pažymi, kad įsidarbinimo galimybės labai priklauso nuo asmenybės, negalios pobūdžio, išsilavinimo ir patirties. Įdarbinimo kliūtys yra susijusios ir su infrastruktūra, ir su diskriminacija, todėl sprendimai turi apimti nuolatinį ir integruotą veikimą, įtraukiant valstybės institucijas, savivaldybes ir socialinius partnerius.
Taip pat skaitykite: Priemonės neįgaliųjų gerovei
Žmonių su negalia įdarbinimas – ką svarbu žinoti?
Išvados apie neįgaliųjų įdarbinimo situaciją Lietuvoje
Apibendrinant, galima teigti, kad neįgaliųjų skaičius Lietuvoje yra didelis, tačiau jų socialinė integracija ypač darbo rinkoje - ribota. Neužtenka vien tik įstatyminės bazės - būtina teikti individualizuotas paslaugas, plėtoti infrastruktūrą, gerinti viešųjų paslaugų prieinamumą ir keisti visuomenės nuomonę.
Prekybos tinklai, agentūros ir nevyriausybinės organizacijos siekia gerinti sąlygas, tačiau šiai problemai spręsti reikalingas kompleksinis ir nuoseklus valstybės bei visuomenės požiūris, taip pat veiksmingas darbinių įgūdžių ugdymas ir darbdavių švietimas.