Socialinės nuostatos yra neatsiejama mūsų kasdienio gyvenimo dalis. Jos veikia mūsų suvokimą, elgesį ir santykius su kitais žmonėmis. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip formuojasi ir keičiasi socialinės nuostatos, kokie veiksniai tam daro įtaką ir kaip šias žinias galima pritaikyti praktiškai. Straipsnyje remiamasi įvairiomis psichologijos teorijomis ir tyrimais, siekiant pateikti išsamų ir suprantamą nuostatų formavimosi ir keitimasi procesų aprašymą.
Nuostatų esmė ir komponentai
Nuostatos supaprastina aplinkos pažinimą ir palengvina individo bei grupės adaptaciją ir veiklą. Jos gali būti ne tik teisingos, bet ir klaidingos. Nuostatos yra pakankamai pastovios savybės. Nuostatos siejasi su įsitikinimais. Įsitikinimas yra tam tikras teiginis, pripažinimas teisingais. Nuostatos turi ryšį su nuomonėmis. Nuomonės yra mažiau apibrėžti įsitikinimai.
F. Spankeris pateikia trijų komponentų nuostatos modelį: kognityvinį (pažinimo), afektinį (emocinio) ir elgesio. Kognityvinis (pažinimo) komponentas - tai nuomonės, įsitikinimai, kurių mes laikomės tam tikrų žmonių ir dalykų atžvilgiu. Afektinis (emocinis) komponentas apima malonias arba nemalonias emocijas, susijusias su įsitikinimais. Jos suteikia nuostatai emocinį atspalvį ir nulemia veiksmus, kuriuos ketinate vykdyti. Kiekvienas komponentas gali būti teigiamo arba neigiamo valentingumo ženklo. Vienos nuostatos komponentai gali turėti vienodus arba skirtingus ženklus, t. y. būti suderinti arba nesuderinti. Jei visi nuostatos komponentai vienodo ženklo, tokia nuostata vadinama suderinta. Jei nuostatos ženklai skiriasi, nuostata vadinama prieštaringa. Prieštaringą nuostatą visuomet lengviau pakeisti.
Nuostatų kilmė ir formavimosi būdai
Nuostatos nėra įgimtos asmenybės savybės. Jos susidaro asmenybės pažinimo, praktinės patirties apibendrinant ir fiksuojant atmintyje. Nuostatos formuojasi individo praktiniu patyrimu, pažįstant ir įvertinant daiktus, reiškinius, žmones ir jų grupes. Ne tik vaikai, bet ir suaugusieji žmogaus asmeninės patirties būdu lygindami pažįstamus reiškinius, susidaro įvairiausias nuostatas apie tikrovės reiškinių vertingumą ir žalingumą, gėrį, grožį ir t. t.
Prasminės nuostatos padeda individui pritapti prie socialinės aplinkos normų ir vertybių sistemos (instrumentinė funkcija), išlaikyti ribinėse situacijose asmenybės esamą padėtį (savisaugos funkcija), skatina saviraišką (vertybinė ir išraiškos funkcija), reiškiasi kaip siekimas susisteminti žinias, normas, vertybes, asmenybines prasmes (pažintinė funkcija). Veikloje susidariusios individo prasminės nuostatos gali iškilti individui susidūrus su daugeliu panašios reikšmės objektų ir nulemti jo elgesį daugelyje panašių situacijų.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Pasak V., nuostatų formavimasis prasideda nuo nuostatų bazės sudarymo: būtina išsiaiškinti, kodėl taip reikia manyti, vertinti, veikti. Naujos, nepažįstamos informacijos skleidimas lemia vienodo/iprasto atsako ir aplinkos poveikių susidarymą. Spontaniškas nuostatų formavimasis vyksta, kai kitos asmenybės elgesį kopijuojant, tai gali būti nesąmoningas kitų elgsenos kopijavimas. Identifikavimas yra sąmoningas kito asmens elgsenos kopijavimas. Pastebėta, kad kopijuoti kitos elgsenos labiau linkę asmenys, kurie nepasitiki savimi arba turi nepilnavertiškumo įgyvenimą. Ypatingą reikšmę turi siekimas būti panašiam į kokius nors idealus asmenis (istorines asmenybes, literatūrinius herojus, pasižymėjusius mokslo, meno, politikos ir kitus veikėjus ir t. t.).
Socialinis poveikis ir nuostatų perkėlimas
Autor D. Gailienė ir kt. teigia, jog visas savo nuomones, vertinimus ir įsitikinimus mes įgyjame bendraudami šeimoje, įvairiose socialinėse grupėse, mokykloje ir t. t. Mūsų nuostatos - tai įvairaus mums daryto poveikio produktas. Tėvai, šeima, mokytojai, draugai - visa tai sąmoningai ar nesąmoningai bando veikti mūsų nuostatas. Kiekvienas asmuo turi daugybę nuostatų įvairių reiškinių ir objektų atžvilgiu, bet tam tikru laiko tarpu jam rūpi kelios arba tik viena nuostata. Šios ir vadinamos centrinėmis nuostatomis.
Psichologų (Furst, Myers) nuomone nuostatas ir elgesį sieja tiesioginis priežastinis ryšys. Kai kuriais atvejais elgesį veikia mūsų vidinės nuostatos ir išorinė socialinė aplinka. Nuostata tam tikro konkretaus veiksmo atžvilgiu skatina veikti. Nuostatos yra įvairaus mums daryto poveikio produktas - šeima, mokytojai, draugai, visuomenė nuolat formuoja ir koreguoja asmens nuostatas.
Nuostatų tipai pagal funkciją ir kaitą
Tikslinės ir operacinės nuostatos kinta mokantis (dėl žodinio aiškinimo, instrukcijų poveikio), o prasminės nuostatos priklauso tik nuo individo veiklos kitimo. Tikslines nuostatas sukelia tikslas; jos padaro veiksmus pastovius. Jei veiksmas nutrūksta, tikslinės nuostatos reiškiasi kaip dinamika, tendencija baigti nutrauktą veiksmą. Operacinė nuostata iškyla tada, kai, spręsdamas kokį nors uždavinį, individo visų pirma paiso esamos situacijos aplinkybių ir galimų aplinkybių prognozių (paremtos panašiose situacijose įgyta ankstesne patirtimi). Operacinės nuostatos būdingos stereotipiniam mąstymui, konformiai asmenybei.
Nuostatos gali būti pakeistos kita, net prieštaringa, tokia pat stipria nuostata. Nuostatų keitimas susijęs ir su saviaukla. Todėl vien auklėjimu to pasiekti beveik neįmanoma. Daugelis tyrimų rodo, kad nuostatų kitimas - sudėtingas procesas, dažnai sukeliantis iliuzijas, lemiančius neteisingus sprendimus, vidinius prieštaravimus ir neigiamas emocijas. Kintant nuostatoms, grįžtama arba į vidinę pusiausvyrą, arba į išorinę pusiausvyrą su aplinka.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Festingerio kognityvinio disonanso teorija padeda paaiškinti nuostatų pasikeitimo mechanizmus. Pagal šią teoriją, žinios apie tikrovę yra ryšiai tarp atskirų kognityvinių elementų. Tarp šių elementų gali būti abejingumo, disonanso ar darnos santykiai; disonanso mažinimo būdai gali lemti nuostatos keitimą.
Nuostatų matavimas: metodologiniai pagrindai
Metodologiniu požiūriu viena grupė autorių teigia, kad vienintelis būdas pažinti asmenybės ar grupės nuostatas yra elgesio faktų konstravimas. Toks požiūris atsirado paplitus psichoanalitinei koncepcijai apie pasąmoningą žmogaus elgesio motyvaciją. Šiai krypčiai artima biheviorizmo pozicija, kur teigiama, jog vienintelis ir patikimiausias metodas nuostatoms nustatyti - elgesio fiksavimas. Toks metodas leidžia tik kokybiškai įvertinti žmogaus nuostatas, išreiškiant jas pagal tris kategorijas: teigiamos, neutralios, neigiamos.
Mokykla, ugdymas ir nuostatų formavimas
Mokykla - tai vieta, kur vaikas patiria, kad jis yra visuomenės dalis. Čia vyksta intensyvus mokinių tarpusavio, mokinio ir mokytojo, mokytojo tarpusavio ir su kitomis institucijomis darbuotojais bendravimas ir bendradarbiavimas. Tie santykiai nulemia ir mokymo(si) sėkmę. Mokymo procesas - ne tik žinių perdavimas, bet ir asmenybės savybių ugdymas; mokiniai tobulina protines veiklos gebėjimus, bet ir formuojasi daugelinės visuomeninės, moralinės, estetinės savybės, įgyja pasaulėžiūros pagrindus, mokosi vertinti socialinius reiškinius.
Mokytojo vaidmuo ugdymo procese yra itin svarbus. Mokytojo profesija sudėtinga ir reikšminga. Todėl mokytojo darbo esmė - nuolatinė sąveika tarp savęs kaip žmogaus, kaip mokytojo, ir mokinio. Mokytojas organizuoja mokymą, atsižvelgdamas į mokinio amžių, jo individualias ypatybes, interesus ir galimybes, turimą patirtį. Mokytojo vaidmuo - sudaryti sąlygas mokiniams apmąstyti ir apibendrinti savo mokymąsi; mokymosi efektyvumą lemia mokytojo ir mokinio aktyvumo lygis.
Socialinė adaptacija ir nuostatų vaidmuo
Socialinė adaptacija yra procesas, kurio metu individas prisitaiko prie socialinės aplinkos ir tenkina savo socialinius poreikius. Socialinių poreikių tenkinimas: bendravimas, įsitvirtinimas, saviraiška, socialinis pritarimas, artumas, globojimas ar globos siekimas, priklausomybė, savarankiškumas, dominavimas, paklusnumas - visi šie poreikiai yra svarbūs socialinei adaptacijai. Ontogenetinis aspektas (prisitaikymas pagal amžiaus galimybes) ir situacinis aspektas (prisitaikymas prie konkrečios padėties) yra svarbūs socialinės adaptacijos elementai.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Socialinės adaptacijos teorijos - biheviorizmas, neobiheviorizmas, socialinio išmokimo teorija, interakcionizmas ir psichoanalizė - pateikia skirtingas socialinės adaptacijos sampratas. Problemas įveikiantis elgesys gali būti orientuotas į problemą (kontroliuojamos situacijos) arba orientuotas į emocijas (gynybinis). Supratimas apie socialinės adaptacijos procesus ir teorijas padeda geriau suprasti, kaip formuojasi ir keičiasi socialinės nuostatos.
Kultūriniai skirtumai, lytis ir nuostatų formavimasis
Kultūra ir lytis yra svarbūs veiksniai, turintys įtakos socialinėms nuostatoms. Kultūriniai skirtumai lemia skirtingas normas, vertybes ir elgesio modelius. Kolektyvistinė kultūra: konformizmas (prisitaikymas prie grupės nuomonės) pasireiškia žymiai labiau nei individualistinėse kultūrose. Lytis: skirtingi lūkesčiai ir vaidmenys gali lemti skirtingas socialines nuostatas ir elgesį. Supratymas apie kultūrinius skirtumus ir lyties įtaką padeda geriau suprasti socialinių nuostatų formavimąsi ir keitimąsi.
Praktinis taikymas: kaip formuoti ir keisti nuostatas
Praktinis socialinių nuostatų formavimo ir keitimo taikymas pasireiškia įvairiose srityse - ugdyme, šeimos santykiuose, sveikatos elgesio skatinime. Švietimo kontekste ypatingas dėmesys kreipiamas į bendrųjų gebėjimų ugdymą: gebėjimą bendrauti, informacinius gebėjimus, gebėjimą kritiškai ir konstruktyviai mąstyti, spręsti problemas, priimti savarankiškus sprendimus, gebėjimą dirbti grupėje ir iniciatyvumą. Mokykla turi rengti aukšto intelekto žmogų, gebantį orientuotis visuomeniniame gyvenime ir naudotis šiuolaikinėmis technologijomis.
Nuostatų keitimas dažnai reikalauja daugiau nei formalaus auklėjimo: būtina saviaukla, ilgalaikis poveikis ir suderinta socialinė aplinka. Informacijos sklaida, pavyzdžiui, sveikos gyvensenos ir mitybos srityje, turi būti ne tik faktinė, bet ir prasminė, susieta su vertybėmis ir praktine patirtimi. Tyrimo naujumas - būtina tirti, ar galimybės yra išnaudojamos ir vaikams įauginamos tinkamos sveikos mitybos nuostatos.
Įtakos sveikatos nuostatoms: mitybos pavyzdys
Pasaulio sveikatos organizacija konstatuoja, kad apie 50 proc. žmogaus sveikatos bei vidutinio gyvenimo trukmės priklauso nuo gyvensenos. Šis gyvensenos veiksnys bei ligų profilaktikos elementas yra sveika mityba, kuri suprantama ne tik kaip tinkamas maisto kiekis ir kokybė, bet ir paskirstymas per dieną. Vyrauja vieninga nuomonė, jog labai svarbu rūpintis racionalia įvairaus amžiaus vaikų mityba, nes nuo to priklauso normalus organizmo vystymasis.
Mityba - sudėtingas procesas, apimantis maisto medžiagų patekimą į organizmą, jų virakinimą, rezorbciją ir įsisavinimą. Maistas turi būti apdorotas mechaniniu ir cheminiu būdu iki tokių junginių, kuriuos organizmas gali įsisavinti. Mitybos reikšmė žmogaus sveikatai įrodoma tyrimais: blogos mitybos požymiai priklauso nuo sutrikimo sunkumo ir trukmės. Ilgą laiką negaunant baltymų išsivysto liga, kuri sutrikdo vaiko fizinę ir psichinę raidą; bloga mityba mažina darbingumą, atmintį ir mokymosi rezultatus. Mityba, atitinkanti rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas, gali padėti išvengti dislipoproteinemijos ir lėtinių neinfekcinių ligų, susijusių su mityba.
Psichologiniai mechanizmai: imitacija, identifikacija, įsitikinimai
Pamėgdžiojimas ir identifikacija yra pagrindiniai nuostatų formavimosi mechanizmai. Pamėgdžiojimas yra nesąmoningas kito žmogaus elgsenos kopijavimas. Identifikavimas - sąmoningas kito asmens elgsenos kopijavimas. Šie procesai stiprūs tarp asmenų, kurie nepasitiki savimi. Nuostatos dažnai įgyjamos bendravimo keliu: šeimoje, mokykloje, draugų rate. Kiekvienas žmogus turi daugybę nuostatų, tačiau centrinės nuostatos lemia elgesį ir sprendimus konkrečiais laiko momentais.
Socialinė įtaka ir įtikinėjimo principai
Socialinė įtaka - procesas, kurio metu vienas žmogus arba grupė paveikia kito žmogaus arba grupės elgesį, nuostatas ar įsitikinimus. Įtikinėjimo principai - autoritetas, patikimumas, panašumas, abipusiškumas ir trūkumas - veikia skirtingais būdais. Įtikinėjimo formos: tiesioginis įtikinėjimas, netiesioginis įtikinėjimas ir savęs įtikinėjimas. Šių principų supratimas leidžia planuoti intervencijas, skirtas keisti nuostatas, pvz., sveikos mitybos įpročius ar sveikatos elgseną.
Grupės dinamika, lyderystė ir nuostatų poveikis
Grupės elgsena skiriasi nuo individualios. Dirbant grupėje žmonės kartais atlieka mažiau darbų nei individualiai - tai galima išvengti skatinant bendradarbiavimą ir atsakomybę. Lyderio vaidmuo grupėje yra svarbus: lyderiu gali tapti bet koks vienos grupės mėgstamas žmogus; lyderiui būtinos savybės skiriasi kiekvienoje grupėje. Supratimas apie grupės dinamiką padeda gerinti intervenicijas, skirtas nuostatų formavimui ir keitimui.
Praktinės rekomendacijos ugdymui ir intervencijoms
- Integruoti nuostatų formavimąsi į ugdymo programas: dėmesį skirti ne tik žinioms, bet ir vertybėms, elgesio modeliams bei kritiniam mąstymui.
- Naudoti įtikinėjimo principus: autoriteto, panašumo ir patikimumo elementus informacijos sklaidai.
- Skatinti identifikaciją su teigiamais elgsenos modeliais per pavyzdžius ir mentorių programas.
- Taikyti ilgalaikes intervencijas: nuostatų keitimas reikalauja laiko, saviugdymo ir nuolatinio palaikymo.
- Vertinti elgesį ir nuostatas kartu: derinti elgesio fiksavimą su apklausomis ir stebėjimu.
Trumpa lentelė: nuostatų tipai ir būdai keistis
| Nuostatų tipas | Pagrindinė funkcija | Keitimosi būdai |
|---|---|---|
| Prasminės nuostatos | Vertybinė ir pažintinė funkcija | Ilgalaikė patirtis, vertybinis ugdymas |
| Tikslinės nuostatos | Veiksmų pastovumo užtikrinimas | Tikslų nustatymas, praktika |
| Operacinės nuostatos | Situacinis sprendimas | Instrukcijos, patirtis panašiose situacijose |
Šios žinios gali būti taikomos įvairiose srityse: švietime, visuomenės sveikatos iniciatyvose, šeimos terapijoje ir darbo su bendruomenėmis programose. Neformaliosios studijos padeda pažinti save ir kitus, suvokti santykius tarp žmonių ir juos valdyti bei suprasti, kaip formuojasi santykiai ir kaip vystosi asmenybė.
tags: #socialiniu #nuostatu #ir #kitimo #principai