Smurto įtaka žmogaus gyvenimui: pasekmės ir pagalbos būdai

Smurtas artimoje aplinkoje yra dažnas reiškinys Lietuvoje. Policijos suvestinės mirga nuo pranešimų apie mušamas žmonas ar sugyventines. Apie smurtą artimoje aplinkoje nuolat kalbama žiniasklaidoje, Lietuvoje veikia įvairios organizacijos ir pagalbos linijos, teikiančios pagalbą smurto artimoje aplinkoje aukoms fiziškai, psichologiškai ir socialiai.

Smurto formos ir jų apibrėžimai

Smurto formų yra keletas: fizinis, psichologinis (emocinis ir verbalinis), seksualinis, ekonominis. Svarbu pažymėti, kad smurto formos dažnai eina kartu - fizinis smurtas retai kada pasireiškia be psichologinio, o ekonominė kontrolė dažnai irgi yra lydima grasinimų ar manipuliacijų.

• Fizinis smurtas - tai neteisėtas tyčinis prieš moters valią jos organizmui daromas fizinis poveikis, nukreiptas į asmens gyvybės atėmimą, žalos sveikatai padarymą, fizinio skausmo ar kitų fizinių kančių sukėlimą, laisvės atėmimą arba bejėgiškos būklės sukėlimą. Dažniausiai pasitaikanti smurto forma - fizinis smurtas. Ši smurto rūšis apibūdinama kaip veiksmai, sukeliantys kūno sužalojimą ar skausmą, pavyzdžiui, stumdymas, smūgiai, spyriai, mušimas daiktais, smaugimas, deginimas, uždarymas ar suvaržymas prieš žmogaus valią.
• Psichologinis smurtas − tai pavojingas, visada sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiantis baimintis, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikrų neigiamų padarinių. Psichologinis smurtas, dažnai pasireiškiantis kaip žeminimai, manipuliacijos, kontrolė ar grasinimai, yra viena labiausiai paplitusių smurto formų artimoje aplinkoje. Sunkiau atpažįstamas psichologinis (emocinis) smurtas - nuolatinis elgesys, menkinantis žmogaus savivertę ar pažeidžiantis emocinį saugumą. Psichologinis (emocinis) smurtas gali pasireikšti įžeidinėjimais, patyčiomis, nuolatine kritika, kaltinimais, grasinimais, manipuliacijomis, izoliavimu nuo draugų ar šeimos narių bei kontrole, ką kitas žmogus gali daryti ar su kuo turėtų bendrauti.
• Seksualinis smurtas - tai pirmiausia kėsinimasis į seksualinio apsisprendimo laisvę. Seksualinis smurtas šeimoje išryškėja tokiomis formomis kaip vertimas nusirengti, santykiauti prieš partnerės valią, ypač žiaurus lytinis santykiavimas ir kita. Kartu su seksualiniu smurtu pasitaiko ir fizinio bei psichologinio smurto bruožų. Seksualinis smurtas pasireiškia ir bandymu išprievartauti, prisilietimais be sutikimo, seksualiniu žeminimu ar reikalavimu būti nuogam taip pat verčiant atlikti seksualinius veiksmus, kuriems prieštaraujate.
• Ekonominis smurtas (finansinis priklausomumas) - sudėtinga smurto forma, pasižyminti tam tikra specifika, nes jo padariniai nėra akivaizdūs kitiems visuomenės nariams. Kontrolė, susijusi su pinigais ar materialinių išteklių ribojimu, siekiant riboti žmogaus savarankiškumą, vadinama ekonominiu smurtu. Ši smurto rūšis pasireiškia: draudimu dirbti, griežtu pinigų ribojimu ar atėmimu, be to, ekonominio smurto atveju pasitaiko atveju, kai bandoma slapta sudaryti kitam žmogui skolų.

Psichologinis smurtas: esmė, formos ir požymiai

Psichologinis smurtas, skirtingai nei fizinis, yra paslaptingas. Jis nepalieka fizinių žaizdų, tačiau žaloja aukos psichiką. Šį smurto būdą sunkiau atpažinti, nes tiesioginių įrodymų ne visada yra, be to, dažnai manoma, kad tai yra normali santykių konflikto dalis. Tačiau psichologinis smurtas yra rimta problema, sukelianti ilgalaikes neigiamas pasekmes žmogaus gyvenimui.

Kas yra psichologinis smurtas? Psichologinis smurtas - tai elgesys, kuriuo siekiama kontroliuoti, žeminti ar įžeisti kitą žmogų, dažnai nepastebimai. Toks smurtas gali būti vykdomas verbaliniais ar neverbaliniais būdais, siekiant kontroliuoti, žeminti, įbauginti ar sužaloti kitą žmogų.

Amerikos psichologų asociacija psichologinį smurtą apibūdina kaip ne fizinį smurtą, o elgesį, kurio metu vienas asmuo specialiai, pakartotinai ir piktybiškai kankina kitą asmenį psichologiniais metodais.

Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje

Pagrindiniai psichologinio smurto požymiai:

• Žeminimas, neigimas ir kritikavimas: Menkinantys žodžiai ir žeminančios pravardės, asmenybės žlugdymas, rėkimas, pataikavimas, viešas gėdinimas, atstūmimas, išvaizdos įžeidinėjimas, pasiekimų menkinimas, pomėgių nuvertinimas.
• Kontrolė ir gėdos sukėlimas: Grasinimai, buvimo vietos stebėjimas, šnipinėjimas skaitmeniniu būdu, netikras įtikinėjimas (gaslighting), sprendimų vienašališkas priėmimas, prieigos prie finansų kontroliavimas, emocinis šantažas, nuolatinis pamokslavimas, tiesioginiai nurodymai, apsimetimas bejėgiu, nenuspėjamumas, išėjimas, stabdymas.
• Siekis suversti kaltę, kaltinimas ir nuvertinimas: Pavydas, kaltės jausmo naudojimas, nerealūs lūkesčiai, kaltinimas ir kaltinimas, piktnaudžiavimo neigimas, nuvertinimas.
• Nužmoginimas: Trukdymas bendrauti, nuvertinimas, bandymas įsiterpti tarp jūsų ir jūsų šeimos, ignoravimas ir tylos naudojimas, jausmų slėpimas, bendravimo nutraukimas, atsisakymas suteikti paramą, pertraukinėjimas, ginčijimas jūsų jausmus.

Jei jauti, kad tave žemina, kontroliuoja ar menkina - tai nėra normalu.

Psichologinio smurto formos ir pavyzdžiai

• Įtikinėjimas: Smurtautojas naudoja žodžius, toną, mimiką ar kitus būdus, kad sukeltų aukai abejonę savo suvokimu, atmintimi, nuomone ar realybe.
• Suvaikinimas: Smurtautojas naudoja žodžius, toną, mimiką ar kitus būdus, kad parodytų, jog auka yra infantili, nebrandi, neatsakinga, nesavarankiška arba priklausoma nuo jo.
• Izoliavimas: Smurtautojas pasitelkia įvairias priemones, kad atskirtų auką nuo kitų žmonių, kurie galėtų jai suteikti paramą, pagalbą, informaciją ar kitus išteklius.
• Tylėjimas: Smurtautojas daro viską, kad ignoruotų, atstumtų, nutildytų arba atskirtų auką nuo savo dėmesio, meilės, pripažinimo ar kitų emocinių poreikių.
• Manipuliavimas: Smurtautojas siekia paveikti aukos mintis, jausmus, nuostatas ar elgesį, naudodamas melą, apgaulę, klaidinimą, šmeižimą ar kitus būdus.
• Kontroliavimas: Smurtautojas pasitelkia įvairius būdus, kad diktuotų, nurodytų, įsakinėtų arba verstų auką elgtis taip, kaip jis nori arba tikisi.

Specifiniai pavyzdžiai:

• Partneris nuolat klausinėja apie moters buvimo vietą, telefono skambučius, pokalbius su kitais asmenimis, tikrina jos elektroninius laiškus ar žinutes jos mobiliajame telefone.
• Partneris kontroliuoja ne tik nuosavas, bet ir partnerės pajamas be pilno abipusio sutarimo, liepia atiduoti partnerės uždirbamus pinigus ir reikalauja atsiskaityti už kiekvieną pirkinį, draudžia moteriai dirbti ar net studijuoti, įgyti profesiją.
• Psichologinį ar fizinį skausmą moteriai sukėlęs partneris neretai tam atranda įvairių pasiteisinimų - pavyzdžiui, kaltas alkoholis arba pati moteris tai neva išprovokavo.
• Laikydamas moterį menkesne ir prastesne už jį, smurtautojas pasikelia savo savivertę, o savo veiksmais ir žodžiais galiausiai tuo įtikina ir partnerę.
• Nuolat viešai pasakodamas, kaip moteris kažką sugadina, nemoka, nesupranta, neturi humoro jausmo ir pan., smurtaujantis partneris siekia kontroliuoti moterį ir sumenkinti ją kitų akyse.
• Daiktų laužymas, trankymas, mėtymas supykus - fizinės galios demonstravimas.

Psichologinio smurto pasekmės

Psichologinis smurtas turi pasekmių ne tik aukai, bet ir šeimyninei aplinkai, ypač vaikams. Aukoms gali pasireikšti psichosomatiniai sutrikimai, kurie dėl ilgalaikio patiriamo streso sukelia fizinės sveikatos pažeidimus. Tyrimai nurodo, kad smurto pasekmės jaučiamos ilgą laiką jau pasibaigus smurtui. Psichologinio smurto pasekmės gali būti:

• Fizinės sveikatos pablogėjimas: gali susiformuoti dirgliosios žarnos sindromas, fibromialgija, lėtinis skausmas, virškinimo ir kvėpavimo takų sutrikimai.
• Psichikos sveikatos sutrikimai: depresija, nerimas ir baimės sutrikimai.
• Emocinė žala: sumažėjusi savivertė, pasitikėjimo savimi praradimas, bejėgiškumo jausmas, kaltės jausmas.
• Socialinės pasekmės: izoliacija, sunkumai kuriant ir palaikant santykius.
• Poveikis vaikams: fizinės, psichologinės bei socialinės pasekmės.

Smurtas prieš vaikus

Smurtas prieš vaikus - labai sunki ir skaudi tema. Bet koks smurtas žaloja jauną žmogų, o jo pasekmės gali būti jaučiamos visą gyvenimą. Kalbant apie smurtą prieš vaikus, dažniausiai turima omenyje ne vienkartinis smurtinis veiksmas, o tyčia pasirinkta santykių sistema, kurioje vaikas yra žalojamas.

Naudojamas smurtas gali paveikti įvairiai - pasekmės gali būti tiek trumpalaikės, sukeliančios skausmą ir nežymiai sutrikdančios sveikatą, tiek ilgalaikės, stipriai sutrikdančios vaiko raidą, jo asmenybę ir išliekančios visą gyvenimą.

Apskritai kalbant, vaikystėje patirtas smurtas gali lemti, kad vaikas turės psichologinių problemų, elgesio ir emocinių sunkumų, psichinės sveikatos problemų, mokymosi problemų.

Taip pat skaitykite: Smurto mažinimo programų efektyvumas

Emocinė ir psichologinė prievarta prieš vaikus reiškia tėvų ar globėjų elgesį, kalbėjimą ir veiksmus, kurie daro neigiamą poveikį vaiko gyvenimui. Psichologinis smurtas gali pasireikšti tokiu elgesiu kaip vaiko žeminimas, patyčios, gąsdinimas, asocialaus elgesio skatinimas ir panašiai. Psichologinio smurto žalą, net ir suteikus pagalbą, žmogus gali jausti visą gyvenimą. Dažniausiai vaikai, o paskui ir suaugę, patyrę psichologinį smurtą, pasižymi žemesne saviverte, labiau išreikštais psichosomatiniais sunkumais, potrauminio streso simptomais, didesniu nerimu.

Reikia suprasti, kad ne tik tiesioginis fizinio ar seksualinio smurto aktas daro neigiamą įtaką vaiko gyvenimui bei raidai, bet ir nuolatinis emocinių (pvz., saugumo, ryšio) bei socialinių poreikių netenkinimas.

Smurto ratas

Leonore Walker atliktų tyrimų metu buvo nustatyta, kad smurtas šeimoje vyksta pagal tam tikrą pasikartojantį trifazį modelį. Smurto ratas susidedantis iš įtampos augimo su didėjančiu pavojaus jausmu, smurto proveržio, „medaus mėnesio“ arba smurtautojo atgailaujančio elgesio fazių.

Ratas dažniausiai prasideda po aktyvaus asistavimo periodo, kurio metu smurtautojas labai domisi moters gyvenimu ir demonstruoja mylintį elgesį. Po kurio laiko mylintį elgesį keičia sekimas ir kontrolė, tačiau dažniausiai tuo metu moteris jau būna įsipareigojusi šiam vyrui ir nebeturi energijos, o dažnai ir ryžto ką nors keisti.

Įtampos augimo fazei būdinga tai, kad smurtautojas tampa vis labiau agresyvus, jo elgesys su moterimi grubus ir egoistiškas. Jis izoliuoja moterį, drausdamas jai bendrauti su artimaisiais, draugais. Moteris stengiasi būti paklusni, vengti galimų konfliktų, bijo išreikšti savo jausmus ir mintis. Ji mano galinti susitvarkyti su esama situacija nuolaidžiaudama smurtautojui, nuramindama ir prisitaikydama prie jo. Moteris stengiasi tenkinti smurtautojo reikalavimus, kad išvengtų smurto protrūkio, lyg „saugo“ jį nuo poreikio naudoti smurtą prieš ją. Bet moters pastangos laukiamų rezultatų neatneša, situacija šeimoje negerėja, įtampa auga.

Taip pat skaitykite: Lietuvos smurto tendencijos

Smurto proveržio trumpiausiam (nuo keleto minučių iki keleto valandų) etapui būdinga tai, kad smurtautojas nepajėgia kontroliuoti poelgių, jis nori tik „truputį moterį pamokyti“. Smurtas šeimoje vyksta dažniausiai be liudininkų. Vyras pradžioje po smurto proveržio bando teisinti savo elgesį, tačiau kai smurtas tarp partnerių kartojasi, liaujasi teisintis. Moteris netiki tuo, kas įvyko, patiria šoką. Smurtą patyrusi moteris vengia kreiptis pagalbos, nes baiminasi, kad pagalba nebus efektyvi, jos saugumas nebus užtikrintas ir bandymas pasipriešinti dar pablogins esamą situaciją.

„Medaus mėnesio“ fazė prasideda iš karto po antrosios. Smurtautojas suvokia, kad nuėjo per toli, atsiprašo ir pažada daugiau taip nesielgti, jeigu ji „gerai elgsis“ ir „jo neprovokuos”. Smurtautojas pats tiki daugiau neskriausiąs moters, nes mano, kad gali save kontroliuoti, ji nepamirš pamokos ir ateityje elgsis tinkamai, nesuteikdama priežasties ją mušti. Jis mėgina įtikinti visus, kad taip ir bus, ir pasižada, kad mes gėręs, įsidarbins ir pan.

Smurto ratas

Smurto ratui sukantis ilgainiui moteris išmoksta atpažinti gresiantį smurtą ir prie to prisitaikyti. Kartu ji bijo netekti smurtautojo meilės, to kuris vienintelis ją nubaudžia ir paguodžia, kai tuo metu aplinkiniai yra nuo jos atsiriboję. Dažnai ji yra ekonomiškai priklausoma nuo smurtautojo, turi bendrų vaikų ir baiminasi, kad jie gali būti iš jos atimti. Moteris, nesulaukianti palaikymo iš aplinkos, patenka į uždarą smurto ratą, kuomet smurtas po tam tikros pertraukos vėl kartojasi ir stiprėja. Sukdamasi uždarame smurto rate moteris jau nebegali apginti savęs ir savo vaikų - jei niekas neįsikiš smurtas šeimoje stiprės ir gali baigtis tragiškai.

Kaip atpažinti psichologinį smurtą?

Psichologinio smurto aukos atpažinimas sudėtingesnis nei fizinės smurto aukos, kadangi psichologinis smurtas nepalieka jokių fizinių žaizdų. Tačiau yra keletas požymių, kurie gali padėti atpažinti psichologinį smurtą:

• Nuolatinis įtampos ir streso jausmas santykiuose.
• Jausmas, kad esate nuolat kritikuojamas ir menkinamas.
• Baimė išsakyti savo nuomonę ar jausmus.
• Jausmas, kad esate kontroliuojamas ir izoliuotas nuo kitų žmonių.
• Savigarbos ir pasitikėjimo savimi praradimas.
• Fiziniai simptomai, tokie kaip galvos skausmai, virškinimo sutrikimai, nemiga.

Ką daryti, jei patiriate psichologinį smurtą?

Jei atpažinote psichologinio smurto požymius savo santykiuose, svarbu nedelsiant imtis veiksmų.

• Pripažinkite, kad prieš jus psichologiškai smurtaujama. Tai gali būti sunku padaryti, nes psichologinis smurtas dažnai yra paslėptas, subtilus ir manipuliuojantis. Tačiau jūs turite teisę jaustis saugus, vertas ir gerbiamas bet kokiuose santykiuose.
• Pasitarkite su patikimu žmogumi. Psichologinis smurtas gali būti verčiantis jaustis labai vienišai ir izoliuotai nuo aplinkos. Jūs galite jaustis, kad niekas jūsų nesupranta, nesirūpina arba netiki jumis. Tačiau jūs nesate vieni ir jūs nesate kaltas. Galite ieškoti paramos ir pagalbos pasitardami su draugais, šeimos nariais, kolegomis, mokytojais, gydytojais, psichologu ar kitu patikimu žmogumi, kuris gali jus išklausyti, patarti, palaikyti ir padėti.
• Nustatykite ribas. Jūs turite teisę pasakyti „ne”, atsisakyti arba nutraukti bet kokį bendravimą, kuris jums yra skausmingas, žeminantis arba kenksmingas.
• Rūpinkitės savo sveikata ir gerove. Psichologinio smurto atveju galite patirti stresą, nerimą, depresiją, nemigą, galvos skausmus, virškinimo sutrikimus ar kitas problemas. Jūs galite padėti sau, rūpindamiesi savo sveikata ir gerove, pavyzdžiui, maitindamiesi sveikai, miegodami pakankamai, vengdami alkoholio, narkotikų ar kitų medžiagų, kurios gali pabloginti jūsų būklę.
• Ieškokite profesionalios pagalbos. Psichologinis smurtas gali būti labai traumuojantis ir sunkiai įveikiamas. Gali prireikti profesionalios pagalbos, kad galėtumėte susidoroti su jo padariniais, atkurti savo emocinę pusiausvyrą, išspręsti problemas ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Kur kreiptis patyrus smurtą?

Jei patiriate bet kokios rūšies ar formos smurtą, arba pažįstate ką nors, kas tai patiria, nebijokite kreiptis profesionalios pagalbos į psichologą, teisininką, medicinos įstaigą, policiją. Jeigu reikia skubios pagalbos, skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112 ir praneškite apie smurtą šeimoje. Policija - tarnyba, dirbanti visą parą, todėl gali operatyviai reaguoti į pranešimą apie smurtą šeimoje.

Specializuoti pagalbos centrai - įstaigos, kurių veiklos tikslas yra suteikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims. Jei smurtą patyręs asmuo priima siūlomą pagalbą, kartu su juo sudaro individualų pagalbos priemonių planą. Pasitelkdamas kitas pagalbą smurto artimoje aplinkoje teikiančias organizacijas ar specialistus, specializuotos pagalbos centras suteikia teisinę, psichologinę pagalbą, kad asmuo įveiktų kritinę būklę, informuoja visais rūpimais klausimais ir konsultuoja, organizuoja ar tarpininkauja, kad tolesnę pagalbą teiktų kitos institucijos, jei asmuo pageidauja, tarpininkauja, kad smurtą patyrusiam asmeniui būtų suteikta medicinos pagalba.

Pagalbos kontaktai

• Pagalbos moterims linija: Nemokama psichologinė pagalba visą parą.
• Bendrasis pagalbos telefonas: 112 (skubios pagalbos atveju).
• Specializuoti pagalbos centrai: Suteikia specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims.

Statistika

Remiantis Oficialiosios statistikos portalo duomenimis (OSPD), 2023 m. buvo užregistruoti 4 333 smurto artimoje aplinkoje nusikaltimais įtariami (kaltinami) asmenys, (1,3 proc. mažiau nei 2022 m.). Iš jų 85 proc. buvo vyrai. Daugiau kaip pusė 58 proc., nukentėjusiųjų nuo smurto artimoje aplinkoje pagalbos niekur nesikreipė.

Smurto artimoje aplinkoje statistika ES šalyse (2020-2024 m.):

Šalis	Moterys patyrusios smurtą dėl lyties (%)	Moterys patyrusios seksualinį smurtą (%)
Suomija	57	37
Švedija	52	41
Vengrija	49	17

Svarbu prisiminti, kad pagalba teikiama konfidencialiai, o nukentėjusiojo pasirinkimas pradėti ar nepradėti teisinį procesą yra gerbiamas. Jeigu jūs ar artimas žmogus patiria smurtą artimoje aplinkoje, svarbiausia yra nelikti vieniems. Suraskite žmogų, kuriuo pasitikite, ir pasidalinkite savo patirtimi. Svarbu netylėti ir ginti savo teises. Smurto pasekmes galima įveikti - atkurti savivertę, susigrąžinti pasitikėjimą savimi ir vėl kurti pilnavertį gyvenimą.

tags: #smurto #itaka #zmogaus #gyvenimui