Tabakas yra viena labiausiai sveikatą žalojančių medžiagų dėl plataus vartojimo ir reikšmingo vaidmens vystantis plaučių, širdies ir kraujagyslių bei onkologinių ligų rizikai. Pagrindinė tabako veiklioji medžiaga - nikotinas, priklausantis psichiką veikiančioms medžiagoms.
Jis sukelia stiprią priklausomybę, todėl dauguma rūkalių negali lengvai atsisakyti šio įpročio. Nikotinas patenka Į organizmą per burnos ir kvėpavimo takų gleivinę, greitai pasiekia kraują ir veikia centrinę nervų sistemą. Iš pradžių jis ją stimuliuoja, o vėliau slopina.
Kadangi nikotinas yra nuodinga medžiaga, didesnė jo dozė gali sukelti apsinuodijimą. Rūkant nikotinas ir kitos cheminės medžiagos dirgina burnos bei kvėpavimo takų gleivines, sutraukia kraujagysles, didina kraujospūdį ir greitina širdies ritmą.
Labai kenksmingos yra ir tabako dervos - jos daro ilgalaikę žalą organizmui. Kenksmingas rūkymo poveikis įvairioms organizmo sistemoms yra seniai ir aiškiai nustatytas. Daug žmonių kasmet miršta nuo ilgalaikio rūkymo padarinių. Rūkymas skatina išeminės širdies ligos vystymąsi, spartina aterosklerozės progresavimą, siaurina širdies vainikines kraujagysles, didina infarkto riziką.
Didžiausia žala daroma kvėpavimo organams, todėl dažnai išsivysto lėtinis bronchitas, plaučių emfizema ir pasireiškia nuolatinis kosulys. Nuryti tabako dūmai sukelia virškinimo sistemos gleivinės uždegimus. Rūkaliams būdingas burnos gleivinės paraudimas, pageltę dantys, nemalonus kvapas iš burnos.
Taip pat skaitykite: Poveikis Lietuvoje: socialinės rizikos šeimos ir alkoholio vartojimas
Rūkančių žmonių oda praranda elastingumą, todėl raukšlės greičiau išryškėja. Rūkymas yra viena pagrindinių įvairių piktybinių navikų priežasčių, ypač burnos gleivinės, ryklės, stemplės ir plaučių vėžio. Tabako vartojimas sukelia ir psichinę, ir fizinę priklausomybę. Priklausomybės sindromas yra gana stiprus - net suvokdamas žalingą poveikį sveikatai, žmogus dažnai negali mesti rūkyti.
Staiga nutraukus rūkymą, pasireiškia abstinencijos sindromas, sukeliantis psichinį ir fizinį diskomfortą. Šis laikotarpis gali trukti kelias savaites ar net ilgiau.
Alkoholis - viena labiausiai paplitusių psichoaktyviųjų medžiagų, esanti įvairios koncentracijos gėrimuose, pavyzdžiui, aluje, vyne ir stipriuosiuose (distiliuotuose) gėrimuose. Kai kuriems žmonėms alkoholis sukelia agresiją. Net ir nedidelės dozės sutrikdo koordinaciją, reakcijos greitį, vairavimo įgūdžius.
Didelis alkoholio kiekis daro rimtą žalą kepenims, širdžiai, kasai ir smegenims. Yra nustatyta, kad rizika pažeisti kepenis ir kitus organus ženkliai padidėja, jei vyrai per savaitę suvartoja daugiau nei 14 „standartinių alkoholio vienetų“, o moterys - daugiau nei 7. Visi alkoholiniai gėrimai, nepriklausomai nuo jų rūšies, gali būti žalingi sveikatai ir didinti nelaimingų atsitikimų riziką.
Nuolatinis ir gausus alkoholio vartojimas sukelia priklausomybę. Ji gali pasireikšti kasdieniniu, ilgą laiką trunkančiu gėrimu arba pasikartojančiais „užgėrimais“, kai kurį laiką intensyviai vartojamas alkoholis, o vėliau seka „sausi“ periodai.
Taip pat skaitykite: Socialinės alkoholio vartojimo perspektyvos
Priklausomybė progresuoja, stipriai paveikdama emocinę ir fizinę sveikatą - ji gali sukelti arba pasunkinti depresiją, padidinti savižudybės riziką, lemti nelaimingus atsitikimus ar net mirtį. Išgėrus didesnį kiekį alkoholio, gali pasireikšti atminties spragos, amnezijos epizodai, taip pat išauga rizika tapti nelaimingų atsitikimų ar smurtinių situacijų dalyviu. Didelės dozės gali būti mirtinos dėl kvėpavimo centro slopinimo.
Abstinencijos sindromas - pasireiškia nemiga, nerimas, depresija, gausus prakaitavimas, pykinimas, vėmimas, širdies ritmo sutrikimai, padidėja kraujospūdis, atsiranda drebulys.
Kanapės, dar vadinamos marihuana, yra labiausiai paplitusi uždrausta psichoaktyvioji medžiaga Lietuvoje ir Europoje. Jos gaunamos iš džiovintų viršutinių augalo dalių, primenančių sausą žolę. Spalva gali varijuoti nuo žalios, gelsvai žalios iki pilkšvai rausvos. Hašišas - tai kanapių derva, išgaunama iš lapų ir žiedynų, kuri vėliau supresuojama į gabalėlius.
Jų spalva svyruoja nuo šviesiai rudos iki juodos, konsistencija primena gumą, odą ar kamštį. Apie 50 % surūkytų kanapių veikliosios medžiagos absorbuoja plaučiai, todėl poveikis juntamas greitai.
Pro plaučių audinį veikliosios medžiagos patenka į kraują, apeidamos kepenų skaidymąsi. Kadangi kanapės gerai tirpsta riebaluose, jos greitai pasiskirsto organuose, kuriuose yra daug riebalinio audinio: kepenyse, smegenyse, kiaušidėse, sėklidėse, antinksčiuose ir net plaučių riebaliniame audinyje.
Taip pat skaitykite: Lietuvos slaugos įstaigų higiena
Pagrindinė veiklioji medžiaga - tetrahidrokanabinolis (THK) - patenka ir į placentą bei motinos pieną, veikia kepenų fermentus. Nuolat vartojant kanapes, ilgainiui silpnėja dėmesys ir atmintis. Asmuo tampa užsisklendęs, mieguistas, pasitaiko ir psichikos sutrikimų.
Tokiais atvejais žmogus gali būti pavojingas ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Didelės kanapių dozės apsvaigusiam asmeniui gali sukelti galvos svaigimą, silpnumą, nemalonių emocijų proveržius ar net haliucinacijas. Reguliarus vartojimas dažnai veda į apatiją, mažina gyvenimo interesus, skatina fantazijas, vaikišką mąstymą, trikdo kasdienį ritmą, slopina norą tobulėti.
Kanapėms būdinga psichologinė priklausomybė. Ji pasireiškia kasdieniniu įpročiu rūkyti kelias suktines. Nutraukus vartojimą, pasireiškia abstinencijos sindromas: psichologinis diskomfortas, dirglumas, nekantrumas, apetito praradimas, nemiga.
Narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos politika yra valstybės vidaus ir užsienio politikos sudedamoji dalis. Strateginis Lietuvos narkotikų kontrolės politikos tikslas - sustabdyti ir sumažinti narkomanijos plitimą, nustatyti ir įgyvendinti pagrindines valstybės politikos gaires, veiklos kryptis narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės srityje, padidinti narkomanijos prevencijos veiksmingumą Lietuvoje.
Nacionalinėje narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės 2004-2008 metų strategijoje nurodytas prioritetas - pirminė narkotikų vartojimo prevencija šeimoje, tarp vaikų ir jaunimo. Visuomenės sveikatos specialisto darbas mokykloje priskiriamas pirminei sveikatos priežiūrai. Pagrindinis narkomanijos prevencijos programos tikslas - sumažinti narkotinių medžiagų vartojimo tarp vaikų ir jaunimo paplitimą, vykdyti prevencinį darbą.
Narkomanijos prevencijai reikia skirti ypatingą dėmesį, nes prevencija efektyvesnė, kai moksleivis dar yra nevartojęs narkotinių medžiagų. Šiame veiklos bare turi dalyvauti visi, kas dirba su vaikais ir jaunimu. Remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo plėtotės centro duomenimis narkotines medžiagas vartojančių jaunuolių skaičius iaugo net iki 15,5%, 2003 - kiek stabilizavosi - 15,6%.
Įvairių studijų duomenimis, esant daugiau nei 10 proc. narkotikų vartojimui tam tikroje populiacijoje, tai jau yra problema ir grėsmė tos populiacijos augimui. Todėl galima teigti, kad Lietuvoje aktuali narkotikų vartojimo problema ir js vartojimo paplitimas gresia moksleivių saugumui. Narkomanija - didelė problema, tai ne tik moraliniai, bet ir ekonominiai nuostoliai šaliai.
Jungtinių Tautų deklaracijoje teigiama: ,,Visas šalis veikia pražūtingi narkotikų vartojimo padariniai: sužalota žmonių sveikata, padidėjęs nusikalstamumas ir korupcija”. Pasaulinės Sveikatos Organizacijos ekspertų nuomone, narkotikų problema mokyklose yra labai rimta ir sudėtinga, kuri ateityje įgaus dar didesnius mastus. Svarbu sustabdyti jos plitimą.
2006 metais Dubrovnike įvykusiame Europos sąjungos mokyklų sveikatos 13-ame kongrese viena ia pagrindinių deklaracijos nuostatų: Naujų sveikatos prioritetų atsiradimas 21-ame amžiuje. Per pastaruosius metus atlikta nemažai narkotikų paplitimo tarp mokinių tyrimų, vertinta ir prevencinių darbo grupės veikla. Nuo 2002 m. ėmėsi slaugytojų veiklos studijos.
Šiau mokyklos sveikatos priežiūros specialisto veiklos tyrimas narkomanijos prevencijos aspektu dar nebuvo atliktas. Mokyklose dirbantys sveikatos priežiūros specialistai turi mažai žinių, mokėjimų ir įgūdžių kalbėtis su vaikais apie narkotikus, js vartojimo priežastis, pasekmes, ne visai teisingai supranta pirminės prevencijos esmę, nepakankamai susipažinę su vykdomomis valstybinėmis programomis, aktyvis mokymo metodų taikymo modeliais, vartojamais prevencinėje veikloje. Js veikla yra vienpusiaška ir siaura.
Todėl iaikyla būtinybė kelti sveikatos priežiūros specialistų kvalifikaciją narkomanijos prevencijos klausimais, nors apie tai aiuo metu dar labai ,,tyliai” kalbama. Remiantis Slaugos darbuotojų tobulinimosi ir specializacijos centro direktore mokymui L. Šiene slaugytoja turi neatsilikti nuo aiuolaikinių vaikų ir jaunimo programų ir turi būti pasiruošusi pasinaudoti naujais visuomenės sveikatos ir gerovės poreikių patenkinimo resursais.
Savo kasdienėje veikloje bei bendraudama su tėvais, mokytojais, bendruomenės įstaigomis ir kitais mokyklos specialistais slaugytoja privalo mokėti atpažinti problemą ir perteikti ją kitiems. sociologinės apklausos metodas (siekiant iaianalizinti ir iaispręsti iaikeltus uždavinius buvo atliktas kiekybinis tyrimas anketinės apklausos būdu. Sudaryti instrumentai apklausti mokiniams, mokyklos personalui ir sveikatos priežiūros specialistams.
1 lentelėje pateikiama informacija apie šios įtaką švietimo institucijai. Švietimo sistemos bendradarbiavimas su sveikatos stiprinimo sistema turėtų būti neatsiejamais. Šis mokyklos konferencijoje buvo paskelbta, kad sveikatos stiprinimas mokyklose yra investicija į sveikatą, švietimą ir demokratiją. Šis, jog dėmesys turi būti sutelkiamas į žinias ir supratimą apie sveikatą.
Egmond’o darbotvarkė apima geriausiais moksliniais įrodymais ir praktine veikla grindžiamus veiksnius, suvokta kaip esminis dalykas kuriant sėkmingas sveikatos stiprinimo programas. Sėkmingiausių rezultatų gauta įgyvendinant programas bendradarbiaujant švietimo ir sveikatos sektoriams. Šis bendruomenės ir kiekvieno nario dalyvavimą, bendradarbiavimą tarp vaikų ugdymo įstaigų su kitomis institucijomis.
Mokslinėmis studijomis įrodyta, kad mokyklose vykdoma kompleksinė sveikatos stiprinimo veikla, apimanti kelis rizikos veiksnius prevenciją, yra veiksminga. Bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos numato, kad mokykloje būtų telkiamos priemonės narkomanijai įveikti. ė aktuali. Panašiai teigia ir D.Jurgaitienė: Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiose programose nusakytos ugdymo turinio gairės, akcentuojant vertybinius nuostatus, gebėjimus ir žinias integraciją.
Šias (universalias) programas, pvz., sveikatos, lytiškumo ugdymo ir kt. Dirbant pagal narkotinių medžiagų vartojimo prevencijos programą geriausia derinti konceptualaus ugdymo turinio, teminį ir probleminį metodus, t.y. Dauguma jaunimo alkoholinių gėrimų ir narkotikų vartojimo analizei skirtų straipsnių akcentuoja prevencinį mokyklos vaidmenį. Šiai vaikų yra ideali vieta prevencinėms vaikų sveikatos priežiūros programoms vykdyti.
Lietuvos Respublikos Seimui 2003 m. priėmus naujos redakcijos Švietimo įstatymą, atsirado nauja nuostata dėl moksleivių sveikatos priežiūros organizavimo mokykloje. Ankstesnės redakcijos Švietimo įstatyme buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos švietimo įstaigose turi būti teikiama medicinos pagalba. Įstatymo lydimuosiuose teisės aktuose buvo detalizuoti įstatymo įgyvendinimo reikalavimai.
Pagal Medicinos normą MN 11-1:1996 Sveikatos priežiūros įstaigos akreditavimo specialieji reikalavimai. I dalis. Savivaldybės medicinos punktas , patvirtintą Sveikatos apsaugos ministerijos 1996 m. kovo 20 d. įsakymu Nr.158, mokyklų medicinos punktai buvo prilyginti bendruomenės ir darbo medicinos tarnybų medicinos punktams.
Sveikatos sistemos įstatymas Lietuvos nacionalinę sveikatos sistemą dalija į dvi dalis: asmens sveikatos priežiūrą ir visuomenės sveikatos priežiūrą. Nuo 1998 m. ėmėsi. Ia pradžios buvo mažinami darbo krūviai, t. y. medicinos darbuotojai dirbo ne visą darbo dieną, o tik pusę ar net 2-3 val., vėliau visiaškai uždaromi medicinos punktai mokyklose.
Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose 2002/2003 mokslo metų pabaigoje dirbo 462 sveikatos priežiūros darbuotojai, maždaug 80 proc. slaugytojų darbdaviai buvo pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovai, kiti - savivaldybės administracija. ėjus teisės norminius aktus, už mokyklų medicinos darbuotojų iailaikymą atsakingi švietimo įstaigų steigėjai, t.y. dažniausiai savivaldybės, todėl ir situacija kiekviename mieste ar rajone yra skirtinga.
Kai kurių steigėjų nuomone, vaikas į mokyklą ateina mokytis, o ne gydytis, todėl ir medicinos punktai mokyklose nereikalingi. Šiau statistiniai vaikų sveikatos rodikliai kasmet blogėjo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. patvirtintoje Lietuvos nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros strategijoje numatytos pagrindinės visuomenės sveikatos priežiūros reformos kryptys, kuriomis siekiama Lietuvos sveikatos sistemoje daugiau dėmesio skirti ligų profilaktikai, sveikatos iaisaugojimui, rizikos veiksnių poveikio sumažinimui.
Kad būtų pradėtos įgyvendinti įstatymo nuostatos, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. sausio mėnesį patvirtino moksleivių sveikatos priežiūros mokykloje finansavimo tvarką. Šis tos savivaldybės teritorijoje, sveikatos priežiūros mokykloje organizavimą yra atsakinga savivaldybė. Todėl ir finansavimo tvarkoje numatyti keli finansavimo aaltiniai: didžiausią dalį sudaro lėšos ia Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto, kitą dalį skiria savivaldybė, o mokyklos steigėjai finansuoja sveikatos priežiūros mokyklose kėkio iailaidas.
2004 m. ia PSDF biudžeto sveikatos priežiūrai mokyklose yra skiriama 4,5 mln. litų. Pagal Valstybinės ligonių kasos 2004 m. vasario mėn. surinktą informaciją ia savivaldybis, Lietuvos bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose mokosi apie 612 tūkst. moksleivių, todėl per metus vieno moksleivio sveikatos priežiūrai mokykloje vidutiniaikai teks 10,58 lito ia PSDF biudžeto. Kita dalis lėšų sveikatos priežiūrai mokyklose organizuoti priklausys nuo kiekvienos savivaldybės.
ėjus finansavimo tvarką ir aaltinius, atsirado būtinybė reglamentuoti visuomenės sveikatos priežiūros specialisto veiklą mokykloje. Sveikatos apsaugos ministras 2004 m. vasario 11 d. ėio mokinių sveikatos priežiūrą, kompetenciją. Lietuvos mokyklose nuo 2004-sųjų metų veikia prevencinės darbo grupės (toliau - darbo grupės), kurių paskirtis yra spręsti prevencinio darbo klausimus mokykloje, taip pat ir vykdant alkoholio, tabako, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencinius klausimus bei organizuojant pagalbos mokiniui, mokytojui ir tėvams (globėjams, rūpintojams) teikimą.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gruodžio 9 įsakymu Nr. ISAK-1970 (Žin., 2004, Nr. ėis aprašas, kuris nustato grupis funkcijas). Šiame įsakyme nurodoma, jog: Darbo grupę sudaroma ia 7-15 narių: mokyklos vadovo ar vadovo pavaduotojo ugdymui, mokytojų, klasės auklėtojų, specialistų - socialinio pedagogo, psichologo, visuomenės sveikatos priežiūros specialisto, specialiojo pedagogo ir kt. Darbo grupėje dalyvaujantys mokytojai turi turėti kvalifikacinę kategoriją.”.
Siekdama nustatyti prevencinio darbo mokyklose ypatumus, įvertinti ir koordinavimo grupis savivaldybėse veiklą, 2005 metais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija inicijavo tyrimą Prevencinio darbo grupis veikla mokyklose. ėio mokslinio tyrimo tikslas - atskleisti prevencinio darbo mokykloje ypatumus, pagrindinius kliuvinius, tarpžinybines kliktis, vykdant aktualis problems prevenciją ir siklomus js įveikimo būdus.
Tyrimo duomenys rodo, kad darbo grupę dažniausiai sudaro direktoriaus pavaduotojas, socialinis pedagogas, klasis vadovai ir dalyks mokytojai, visuomenės sveikatos priežiūros specialistas, psichologas. 1 pav. 1 paveiksle matome, kad daugiau pedagogų nei visuomenės sveikatos specialistų sudaro prevencinio darbo grupes.
Šiau reikia atsižvelgti ir į tą aspektą, kad mokyklose dirba tik po vieną sveikatos priežiūros specialistą, o provincijose vienas specialistas aptarnauja net kelias ugdymo įstaigas. Apžvelgsime pirminės prevencijos ugdymo institucijose vykdytojs sistemą. Pagal narkotikų Departamento skelbiamą informaciją, 2004 ir 2005 m. 2 pav. Pirminės narkomanijos prevencijos vykdytojai. Kaip matome ia pateikto 2 paveikslo Sveikatos Apsaugos Ministerija tik 2005- aisiais metais įsijungia į projekts narkomanijos prevencijos kovai kūrimą.
Dažnai iaigirstame diskusijs, kas gali geriau organizuoti ir vykdyti mokyklose prevencijos priemones. Ir kas šiame darbe svarbiau - žinios apie narkotikus bendravimo su j... Kaip alkoholis veikia sveikatą? Alkoholis gali turėti įvairių poveikių žmogaus sveikatai, priklausomai nuo to, kiek jis vartojamas ir kaip dažnai. Alkoholio vartojimas yra vienas didžiausių vėžio rizikos veiksnių. Kaip alkoholio vartojimas veikia vėžio atsiradimą ir vystymąsi? Kaip ir rūkymas, alkoholis yra vienas didžiausių vėžio rizikos veiksnių.
Ar žinote, kad per dieną išgėrus 3 gėrimus, vėžio rizika padidėja 2-3 kartus, o rūkantiems dar daugiau? Išgeriantiems daugiau nei 50 g. Alkoholis įtakoja burnos, gerklės, stemplės, žarnyno, krūties, kepenų ir kitų vėžio tipų atsiradimą. Tyrimai rodo, kad 3,5 proc. Daugumos šių piktybinių navikų atveju, vėžio rizika didesnė alkoholį vartojantiems asmenims, kurie dar ir rūko. Krūties vėžiu. Žarnyno vėžiu. Prostatos vėžiu.
Alkoholio vartojimas sustiprina šalutinius poveikius gydantis hormonų terapiją ir chemoterapiją. Kaip galėčiau sumažinti alkoholio vartojimą? Nustatykite tikslą - nuspręskite, kiek kartų per savaitę ar mėnesį norite vartoti alkoholį ir laikykitės šio tikslo. Mažinkite kiekį - pabandykite mažinti išgeriamo alkoholio porciją.
Tabakas ir alkoholis - gerai žinomos galimos vėžio priežastys. Naujos apžvalgos metu buvo nustatyta, kad žmonėms, kurie vartoja alkoholį, rizika susirgti onkologine liga padidėja trečdaliu, lyginant su tais, kurie alkoholio nevartoja. Alkoholis palengvina tabako dūmuose esančių toksinių chemikalų patekimą į kraujotaką pro burną ir gerklę.
Atliktu tyrimu norėjome iaisiaiaškinti, kiek įtakoja įtampa ir stresogeniniai įvykiai darbe alkoholio ir tabako vartojimui ir savigarbai. Šis slaugytojų tabako vartojimas nesiskiria. Rezultatuose dažnai per 30 diens vartojusis alkoholį buvo daugiau tarp daugiau stresogeninis įvykis patyrusis nei tarp mažiau stresogeninis įvykis patyrusis slaugytojų. Mėss pateiktuose rezultatuose matyti, kad alkoholio vartojimo dažnumas per paskutines 30 diens ir rizikingas alkoholio vartojimas statistiaškai reikašmingai yra susijęs su stresogeninis įvykis patyrimu.
Medicinos slaugytojos, kurios patiria didesnį stresą, po sunkaus ir įtempto darbo, jausdami emocinį ir fizinį nuovargį suvartoja daugiau alkoholio. Medicinos slaugytojs alkoholio ir tabako vartojimas apskritai ir paskutinį mėnesį žemesnės ir aukštesnės savigarbos grupėse skirtums nerasta. Medicinos slaugytojs alkoholio vartojimo dažnumas nepriklauso nuo js savigarbos lygio.
Darbo stresoriai - didelis darbo krūvis, konfliktai darbe, aptarnaujamo personalo nuotaikos ir įgeidžiai. Vystantis progresui į pirmą vietą yra iaikeliama žmogaus sveikata ir su susijusios priežastys. Šiai įveikiama stresogeninė situacija tik padidina distreso lygį ir drauge skatina sveikatai nepalankų elgesį: rkėkymą, alkoholio vartojimą, mažesnį fizinį aktyvumą bei prastesnę mitybą.
Žmonės, kuris profesija reikalauja rūpintis kitų asmenų gerove, per tam tikrą laiką iainaudoja savo teigiamas emocijas resursus, be to, js organizmas tampa nebe atsparus, nebesugeba priešintis stresams. Jei tokia būsena tęsiasi ilgai, galimas visiaškas fizinis jėgs ir psichikos iaisekimas (Schaufeli, Enzmann, 1998), o tokia būsena paveikia asmens motyvaciją, požiūrį ir elgesį į daugelį dalykų. Šis, įskaitant pacientų mirtis, baimę dėl galims klaidų, didelio darbo apkrovimo ir specialios paskirties perkrovos, vidaus personalo konflikts, administracijos paramos stokos, pacientų apžiūrą.