Šių dienų politiniai, ekonominiai, vertybiniai socialiniai ir kiti valstybėje vykstantys pokyčiai turi didelę įtaką jos piliečiams. Didėjant nelankančių mokyklos mokinių skaičiui, daugėjant beglobių, gatvės vaikų, didėja nusikalstamumas nepilnamečių tarpe, sparčiai plinta narkomanija, alkoholizmas ir kiti žalingi įpročiai, kurie įtraukia vis daugiau moksleivių, kelia pavojų jų sveikatai, intelektiniam žmonių potencialui ir socialinei plėtrai, sudaro sąlygas plisti organizuotam nusikalstamumui, kelia grėsmę visuomenei. Susidarius tokiai padėčiai mūsų visuomenėje iškilo būtinybė ieškoti išeities. Buvo pradėtos steigti socialinės institucijos, kurios rūpintųsi socialiai pažeistomis šeimomis, įstatymiškai gintų vaikus bei jaunuolius nuo prievatos bei išnaudojimo ne tik šeimose, bet ir mokyklose, asocialiose jaunimo grupėse, suteiktų psichologinę - socialinę pagalbą.
Nes socialinis darbuotojas dirba išskirtinėmis sąlygomis su įvairiais žmonėmis, žmonių grupėmis, jam tenka paveikti ne vien globotinį, bet ir tuos asmenis (ypač vaiko tėvus, artimuosius), nuo kurių priklauso vaiko - jaunuolio kasdienis gyvenimas, jo ateitis. Socialinis darbuotojas padeda vaikams ir paaugliams adaptuotis visuomenėje, švietimo ar globos įstaigoje panaudodami visas priimtinas ugdymo formas, bendradarbiaudami su pedagogais, tėvais, kitomis institucijomis, užtikrinančiomis vaikų ir paauglių saugumą, teises ir pareigas, fiziologinių ir psichologinių poreikių tenkinimą. Taip pat socialiniai darbuotojai dirba su rizikos grupės vaikais, jų šeimomis, vykdo ir koordinuoja prevencinę veiklą mokykloje, ypač neformalioje aplinkoje, koordinuoja papildomojo ugdymo socialines programas (pvz. NVO dirbančiose su prevencinėmis programomis prieš kvaišalus).
Bendra socialinio darbuotojo paskirtis, teigia B.Bitinas ir E. Giedraitienė, - sudaryti optimalias ugdytinio asmenybės tobulėjimo sąlygas. Realizuodamas šią paskirtį, socialinis darbuotojas dirba sistemingą pedagoginį darbą su klientų grupėmis, individualų darbą su to reikalaujančiais individais. Socialinis darbuotojas - ypatingos ir humaniškos profesijos atstovas, kaip tarpininkas asmenybės, šeimos ir visuomenės santykiuose. Jis sprendžia uždavinius, stiprinant jų moralę, psichologinę ir fizinę sveikatą, įvairias asmenybės gynimo formas, darbo organizavimą, mokymą ir laisvalaikį, teikdamas socialinę pagalbą šeimai bei asmenims, kuriems ypatingai jos reikia.
Dirbdamas su klientu socialinis darbuotojas glaudžiai bendradarbiauja su jo šeima, artimaisiais, pedagogais, draugais su kuriais turi reikalų globotinis, jeigu to reikalauja esamo kliento būklė, emocinė nuostata, specifinė problema kaip narkomanija. Todėl labai išsiplečia socialinio darbuotojo veiklos barai. Tad dirbdamas su klientu soc. darbuotojas turi išsiaiškinti ir atsižvelgti į problemas su kuriomis susidūrė jo klientas ir kodėl dažnu atvejų iš mokyklų arba iš asocialių šeimų, jis buvo rekomenduotas darbui su soc.
Socialinis darbuotojas dirba su įvairiomis žmonių grupėmis, teikdamas pagalbą ir paramą. Individualus darbas su klientu yra viena iš pagrindinių socialinio darbuotojo veiklos formų. Individualią pagalbą socialinis darbuotojas teikia asmeniškai individui. Ši profesionali pagalba mobilizuoja ir kaupia individo energiją, nukreipdama ją didesniems ir aukštesniems siekiams bei pozityviems socialiniams santykiams ir didesniam individo potencialo panaudojimui.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo praktika ieškant dingusių asmenų
Darbas su grupe kaip socialinio darbo metodas mokykloje ir nevyriausybinėse organizacijose yra labai naudingas vaikams ir paaugliams, ypač tiems, kurie yra nedrąsūs, turi žemesnį savivertės lygį arba demonstruoja probleminį elgesį. Šio metodo dėka klientas gali išmokti savarankiškumo, įgyti gebėjimą spręsti problemas ir jausti atsakomybę už savo veiksmus. Grupės raidos fazės apibūdina daugelį etapų nuo pirminio prieštaringumo iki pilnai funkcionuojančios grupės.
Šeima - svarbi nuoroda socialiniam darbui su jaunuoliais. Socialinis darbuotojas, dirbdamas su šeima, atlieka išsamią šeimos analizę (šeimos struktūra, poreikiai, problemos, narių santykiai). Svarbios paramos sritys yra edukacinė, psichologinė ir tarpininkavimo. Edukacinė pagalba apima mokymą, auklėjimą, ugdymą, lavinimą, švietimą. Psichologinė parama - palaikymas ir korekcija. Tarpininkavimo metode naudojami tokie elementai kaip pagalba organizuojant laisvalaikį, koordinacinė parama ir informacinė pagalba.
Šeima, susidurdama su aplinkinių žmonių ir institucijų poveikiu, siekia nustatyti sau priimtinas įtakos ribas. Tai reiškia, jog šeima priima socialinio darbuotojo pagalbą kaip nepageidaujamą kišimąsi į jos privatumą. Jei šeima vengia bendro visos šeimos narių susitikimo su socialiniu darbuotoju, tai patvirtina bendros problemos neigimą. Nesąlygiškai svarbu išlaikyti nuoseklų darbą su šeima ir kliento - jaunuolio problema turi būti sprendžiama kartu.
Jaunuolis turėtų būti nukreipiamas į laisvalaikio užimtumo programas, kad asocialias draugų grupes pakeistų į turiningą laisvalaikį ir naujus, pozityvius draugus. Jo dvasinių savybių aktyvinimas leidžia tikėtis teigiamo jaunuolio statuso įtvirtinimo visuomenėje. Tačiau svarbu keisti ir visuomenės požiūrį į jauną žmogų bei tai, kaip politiniai ir ekonominiai veiksniai formuoja jo galimybes pasirinkti socialiai saugius kelią.
Socialinio darbo apibrėmimai ir praktiniai siekiai
Socialinis darbas yra kasdieninis iššūkis sau, randant konstruktyvias išeitis tam tikrose situacijose su klientu ar klientų grupe. Vienas iš didžiausių privalumų - tvirtas ir pasitikėjimu grįstas ryšys su klientu. Jei atrandi priėjimą prie savo kliento, pasiekti teigiamų rezultatų tampa įmanoma; priešingu atveju rezultatų gali ir nebūti. Tuo pačiu visuomenė kelia didelius lūkesčius socialiniams darbuotojams bei laukia greitų rezultatų, kartais nepagrįstai nuvertindama pačią specialybę.
Taip pat skaitykite: Kaip užtikrinti vaiko socialines žinias?
- Individualus darbas su klientu: vaidmenys kaip tarpininkas, advokatas, pagalbininkas, psichoterapeutas, ekspertas ir visuomeninio veikėjo funkcijos.
- Darbas su grupe: prevencija, įgūdžių ugdymas, atsakomybės skatinimas, problemų sprendimo įtrauktis.
- Šeimos darbas: edukacinė, psichologinė ir tarpininkavimo parama; informacinė pagalba.
- Raidos fazės grupėje: pradinė (priešinimasis, nerimas), vidurio (pilnas funkcionavimas), vėliau (kaupiasi patirtis ir įgūdžiai).
- Parama rizikos visuomenėje: nuolatinė globa, reguliarūs vizitai ir tarpinstitucinė pagalba.
Programa ir praktikos struktūra: studijų dalykai apima socialinio darbo pagrindus, tyrimų metodus, etišką praktiką ir kryptines specializacijas. Praktikos etapas skirta įgyti patirtį realioje institucijoje, plėtoti psichosocialinius konsultavimo įgūdžius, vadovautis etikos gairėmis ir siekti ilgalaikio tęstinumo. Studentai vertinami per tarpinius atsiskaitymus ir egzaminus, o studijų programa orientuota į įgytų žinių ir gebėjimų taikymą realiame darbe.
Socialinio darbo krypties bakalauro studijos Lietuvoje siūlo unikalų požiūrį, derinant psichosocialinį konsultavimą ir įvairių sričių socialines paslaugas - teisės, švietimo, sveikatos apsaugos. Absolventas gali dirbti socialiniu darbuotoju ar vadovu įvairiose įstaigose ir net kurti savo socialinį verslą. Pagrindiniai tikslai apima žmogaus teises, socialinį teisingumą, bei gebėjimą teikti psichosocialinę pagalbą įvairioms grupėms: vaikams, paaugliams, šeimoms, senyvo amžiaus asmenims ir migrantams.
Taip pat skaitykite: Pensijų pokyčiai ir galimybės