Demencija - tai bendrasis terminas, kuris apibūdina įvairius simptomus, atsirandančius, kai smegenys yra paveikiamos ligos. Demencija yra sindromas, o ne viena konkreti liga. Pasaulio sveikatos organizacija demenciją apibrėžia kaip įgytą nuolatinę atminties ir kitų pažintinių savybių pablogėjimo būseną, kuri trunka mažiausiai šešis mėnesius ir turi įtakos darbui, socialinei veiklai ir galiausiai gebėjimui gyventi savarankišką gyvenimą. Šis pažeidimas blogina žmogaus pažinimo funkcijas bei sutrigdo kasdieninę veiklą.
Gerėjant gyvenimo kokybei ir bendrai žmonių gyvenimo trukmei visuomenė senėja, o greta atsiranda visos geriatrinės ligos įskaitant demenciją. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis pagerėjus sveikatos priežiūros kokybei ir pailgėjus gyvenimo trukmei iki 2030 metų sergančių demencija skaičius palyginus su 2010 metais pasaulyje išaugs du kartus. Taigi spėjama, kad demencija pasaulyje bus viena iš svarbiausių negalios priežasčių.
Kas yra demencija ir kodėl slauga yra gyvybiškai svarbi
Demencija tai yra grupė simptomų, kurie išsivysto dėl galvos smegenų ląstelių pažeidimo. Dažniausia demencijos priežastis yra Alzhaimerio liga ir galvos kraujagyslių pažeidimai. Pasak Lietuvos Alzhaimerio ligos asociacijos, demencija nėra normalaus senėjimo dalis nors amžius yra svarbus rizikos faktorius demencijai atsirasti tačiau jis yra ne vienintelis. Apie 20% žmonių, kurių amžius yra virš 80 metų serga demencija, kas reiškia jog 80 % žmonių šia liga neserga.
Kadangi demencija pažeidžia atmintį, kalbą, suvokimą, mąstymą, emocijas ir nuslopina visus kitus elgsenos įgūdžius svarbu laiku pradėti gydymą ir slaugą, kad liga nepaūmėtų. Daugėjant geriatrinių pacientų skaičiui taip pat išauga ir slaugos, globos bei gydymo paslaugų poreikis. Slauga yra ypač svarbi, nes sergantieji nėra pajėgūs pasirūpinti savimi ir savo sveikatos būkle. Slaugos svarba priklauso nuo stadijos kurioje pacientas yra.
Slaugos tikslai: orumas, saugumas, savarankiškumas ir šeimos galimybių stiprinimas
Slaugos srities specialistai sako, kad slauga turėtų būti orientuota į asmenį. Lavinkite sergančio asmens stiprybes ir gebėjimus. Svarbu patį sergantįjį įtraukti į įvairią, jam patinkančią veiklą. Sakykite ir darykite tik vieną dalyką vienu metu. Sergančiojo demencija skatinimas gyventi sveiką ir aktyvų gyvenimą, socialiniai santykiai, geras miego režimas gali palengvinti ligos simptomus.
Taip pat skaitykite: Socialinė dimensija Lietuvos AM
Gydant demencija sergančiuosius vaistais ne visada pavyksta sulaukti gerų rezultatų. Deja, ligonius prižiūrinčių institucijų paslaugos Lietuvoje neišplėtotos taip, kaip kitose Europos šalyse, kur šiems žmonėms skiriama daug dėmesio. „Todėl mūsų aplinkybėmis labai svarbios nemedikamentinės priemonės, ypač - bendravimas”, - pabrėžia Kauno medicinos universiteto Geriatrijos klinikos gerontologė doc. dr. Jūratė Macijauskienė. Pagrindiniai demencijos gydymo būdai yra elgesio terapija ir nemedikamentinės priemonės - t. y.
Pagrindiniai slaugos principai kasdienėje priežiūroje
- Bendraujant reikia stengtis pabrėžti išlikusius paciento sugebėjimus. Demencija žmonėms progresuoja nevienodai, tad medikai ir globėjai bendraudami turi atsižvelgti į besikeičiančią situaciją.
- Artimieji ir medikai turi pasitelkti visą savo išmonę, kai klausosi sergančiojo ar kalba su juo. Reikia turėti kantrybės laukiant atsakymo į klausimą, nepertraukti paciento pokalbio metu.
- Instrukcijos turi būti pakopinės, jei reikia, pakartoti tais pačiais žodžiais. Kalbėti aiškiai, trumpai ir neskubant, maloniu, ramiu tonu, įsijautus į pašnekovo padėtį, aplinkoje neturi būti daug dirgiklių.
- Klausimus formuluoti taip, kad į juos būtų galima atsakyti „taip” arba „ne”. Naudoti neverbalines priemones: klausiant rodyti, liesti, pradėti daryti tai, ko prašoma iš sergančiojo.
- Niekada neprieštarauti pacientui, nes tai gali sukelti audringą reakciją: riksmą, verksmą, pyktį. Nevartoti vaizdingų ir perkeltinės reikšmės posakių, nes pacientas gali suprasti tiesiogiai.
- Nekalbėti prie paciento taip, lyg jo nebūtų. Rodyti pagarbą, meilę ir rūpestį. Svarbus neverbalinis bendravimas: žvilgsnis, šypsena ir prisilietimai, nuraminantys ir parodantys, kad paciento klausomasi.
Demencijos simptomai ir elgesio bei psichologinių simptomų valdymas
Bėgant laikui demencija progresuoja. Kinta nuotaika, atsiranda nedidelių elgesio pokyčių, užmaršumas. 90 proc. žmonių, sergančių demencija, patiria elgesio ir psichologinių simptomų - tai nerimas, apatija, paranoja, haliucinacijos ir stiprus reagavimas. Ligai progresuojant, tampa vis sunkiau įvardyti savo poreikius ir apskritai suprasti pasaulį. Dėl to žmogus gali priešintis bet kokiai pagalbai, ypač sudėtinga būna susitarti su juo dėl asmeninės higienos: prausimosi, ėjimo į tualetą.
Yra nemažai dalykų, kurie gali išprovokuoti elgesio ir psichologinių simptomų pasireiškimą: pvz., skausmas, niežulys, vidurių užkietėjimas, miego trūkumas ar įtampa artimoje aplinkoje, privatumo stoka. Sergantysis demencija dažnai savo elgesiu stengiasi išreikšti jausmus, taigi net kai elgiasi agresyviai, reikėtų pagalvoti, ką ligonis nori tuo pasakyti. Pirmiausia norint sėkmingai įveikti elgesio problemas reikia nustatyti priežastis.
Bendravimo kliūtys ir praktinės strategijos
Bėdos dėl bendravimo. Gydant demenciją, ypač svarbus bendravimas su sergančiuoju. Tačiau globėjams kyla nemažai rūpesčių. Pavyzdžiui, su sergančiuoju sunku ilgai kalbėti, nes jis negali sukaupti dėmesio. Kadangi sergantysis gali susitelkti tik į vieną užduotį, sudėtingos instrukcijos jį glumina. Jis gali stengtis apibūdinti daiktą, kurio pavadinimo jau nebežino ar sukurti naują žodį jam apibūdinti. Neretai nuolat kartoja žinomus žodžius, jam sunku logiškai reikšti mintis, todėl nukenčia teiginio prasmė. Pablogėjus atminčiai, žmonės nuolat kartoja mintis, greitai pamiršta, kas buvo ką tik pasakyta. Pablogėjusi klausa ir regėjimas dar labiau sunkina bendravimą, gali pasireikšti net pyktis, agresija.
- Prieš pradedant kalbėti, reikia užmegzti ryšį: kreiptis vardu, stengtis sugauti žvilgsnį. Kalbėtis reikia atsisukus veidu į pašnekovą, geriausiai - prieš šviesos šaltinį, kad veidas būtų apšviestas.
- Jei pritrūksta žodžio, subtiliai pasiūlyti numanomą žodį, kurio pacientas „ieško”. Jei suprantama, ką jis sako, nebūtina siūlyti teisingo žodžio.
- Negatyvius teiginius keisti pozityviais (pvz., užuot sakius „Neikite čia”, sakyti „Eikite čia”). Vengti klausiamosios formos (pvz., „Ar prisimenate, kad…”) arba teiginių „Turėtumėte žinoti, kas jus aplankė”.
Aplinkos pritaikymas, orientacijos palaikymas ir saugos priemonės
Aplinka. Jos pritaikymas yra vienas svarbiausių veiksnių, rūpinantis sergančiaisiais demencija. Aplinka turi būti jauki ir pažįstama. Padėti įvertinti namų aplinką dėl galimų pavojų (paslepiant ar užrakinant potencialiai pavojingus daiktus) ir ją optimaliai pritaikyti sergančiajam galėtų ergoterapeutas. Patalpa turi būti tinkamai apšviesta, kad būtų išvengta klaidžiojimo naktį. Žiemą miego ir būdravimo ciklo reguliavimui taikoma šviesos terapija. Sergančiojo aplinkoje turi būti kuo mažiau triukšmo ir kitų dirgiklių. Tualeto ir vonios duris vertėtų nudažyti šviesia išsiskiriančia spalva, kad būtų lengviau rasti. Laiptų pakopų kraštus reikėtų pažymėti kontrastinga spalva, laiptų turėklai turi būti tvarkingi, tinkamame aukštyje.
Taip pat skaitykite: Lyčių lygybė socialiniame versle
Orientacija. Orientacija turi įtakos bendravimui, todėl reikia stengtis ją gerinti. Suvokti laiką padeda didelis laikrodis (tačiau nerekomenduojami skaitmeniniai), kalendoriai su didelėmis ir aiškiomis raidėmis, su nurodyta data ir savaitės diena (arba dienos-nakties kalendorius, „Forget- me-not”). Naktį patariama palikti įjungtą apšvietimą, nes tai padeda orientuotis ir sumažina klaidžiojimo tikimybę. Rašytinės instrukcijos ir užrašai su pavadinimais ant daiktų (pvz., ant virtuvės reikmenų) primena pamirštus daiktų pavadinimus.
Asmens higiena ir orumo išsaugojimas
Kalbant apie asmens higieną, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad demencija pažeidžia smegenų gebėjimą atpažinti poreikį šlapintis, todėl sergantysis nejaučia poreikio eiti į tualetą ar sulaikyti šlapinimosi, iki galės pasinaudoti tualetu. Ligai progresuojant, sergantysis gali šlapintis ir tuštintis ne tam skirtose vietose, tualeto reikmenis naudoti ne pagal paskirtį, nesugebėti laiku nusimauti apatinių. Apatija ir depresija taip pat gali paveikti higienos įpročius. Dažnai ištinkantys šlapimo nelaikymo epizodai gali labai paveikti žmogaus orumą ir pasitikėjimą savimi. Todėl svarbu padėti slaugomam asmeniui kuo ilgiau išsaugoti savarankiškumą. Naktį tualeto duris palikite atidarytas, o šviesą - įjungtą, kad būtų lengva rasti. Kai kurie demencija sergantys žmonės bijo vandens. Tokiu atveju kasdienį prausimąsi palengvina vandeniu nenuplaunami produktai.
Demencija sergantiems pacientams „TENA“ rekomenduoja „TENA Pants“ sauskelnes-kelnaites, kurios užtikrina savarankiškumą. „TENA Pants“ dėvimos kaip įprasti apatiniai, jas lengva nusimauti ir užsimauti, tad slaugomajam dėvėjimo įpročiai nesikeis.
Socialinės ir sveikatos sistemos paramos tinklas: paslaugos, prieinamumas ir finansavimas
Kaip skelbia tarptautinė organizacija „Alzheimer Disease International“, net iki 85 proc. iš daugiau nei 55 milijonų demencija sergančių asmenų visame pasaulyje negauna specializuotos pagalbos. 2022 m. rugsėjo mėnesį buvo pristatyta McGill universiteto (Kanada) parengta ataskaita „Gyvenimas po diagnozės: gydymas, priežiūra ir palaikymas“. Ataskaitoje pažymima, kad pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas būtiniausių gydymo, priežiūros ir paramos paslaugų po diagnozės teikimui.
Socialinės paslaugos - tai paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmenims ar šeimoms, kai dėl asmens amžiaus, neįgalumo ar socialinių problemų nepakanka galimybių ar gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu arba šeimos gyvenimu bei dalyvauti visuomenės gyvenime. Šių paslaugų tikslas - sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį. Socialines paslaugas gali gauti įvairios žmonių grupės: senyvo amžiaus asmenys ir jų šeimos, asmenys, turintys negalią, ir jų šeimos, be tėvų globos likę vaikai, socialinę riziką patiriantys vaikai ir jų šeimos, vaikus globojančios ir (arba) prižiūrinčios šeimos, kiti asmenys ir šeimos. Kiekvienas demenciją turintis asmuo turi teisę kreiptis dėl socialinių paslaugų gavimo.
Taip pat skaitykite: socialiniai darnios plėtros aspektai
Socialinių paslaugų poreikio vertinimas ir organizavimas
Socialinių paslaugų poreikio vertinimą atlieka savivaldybės institucijos nustatyta tvarka paskirti socialiniai darbuotojai. Socialinių paslaugų poreikis nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą ir jo galimybes savarankiškumą ugdyti arba jį kompensuoti socialinėmis paslaugomis. Sprendimas dėl socialinių paslaugų skyrimo asmeniui priimamas savivaldybės nustatyta tvarka.
- Vertinimo procesą apima: kompleksinis asmens poreikių vertinimas, atsižvelgiant į tokius aspektus kaip asmens amžius, organizmo funkciniai sutrikimai, negalia, socialinė padėtis, gebėjimai kasdieninėje veikloje, rizikos ir kitos aplinkybės.
- Taip pat atsižvelgiama į kitų institucijų (pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialisto) išvadas apie asmens būklę ir problemas.
- Atsižvelgiama į asmens ir šeimos interesus bei poreikius.
Socialinių paslaugų, finansuojamų savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšomis, teikimą organizuoja savivaldybės. Jos vertina ir analizuoja savo teritorijos gyventojų poreikius, nustato socialinių paslaugų teikimo mastą ir rūšis, atsako už paslaugų kokybę. Svarbu paminėti, kad socialinių paslaugų pasirinkimo mastai tarp savivaldybių skiriasi, kai kuriose savivaldybėse pageidaujamos socialinės paslaugos gali tekti laukti.
Kokias paslaugas gali gauti demenciją turintis asmuo ir jo artimieji
Socialinės paslaugos parenkamos tokios, kurios leistų kuo ilgiau išlaikyti žmogų savo namuose, dalyvauti sociokultūrinėje, ekonominėje ir kitose veiklose, kuo ilgiau išlaikant jį savarankišką. Asmeniui, turinčiam demenciją, gali būti nustatytas kelių rūšių socialinių paslaugų poreikis. Jam gali būti skiriamos tiek bendrosios socialinės paslaugos, kurios teikiamos be nuolatinės specialistų priežiūros, tiek specialiosios socialinės paslaugos, kurios gali būti teikiamos asmens namuose arba socialinių paslaugų įstaigose.
| Paslaugų rūšis | Turinys |
|---|---|
| Bendrosios | Asmens konsultavimas, tarpininkavimas, informavimas, atstovavimas; psichosocialinė pagalba; maitinimo ir transporto organizavimas; skurstančiųjų aprūpinimas |
| Pagalba į namus | Maisto produktų nupirkimas, pagalba buityje ir namų ruošoje, konsultavimas, lydėjimas į įstaigas (iki 10 val./sav.) |
| Socialinių įgūdžių palaikymas | Kasdienės veiklos mokymas/palaikymas namuose ar įstaigose (pagal poreikį) |
| Laikino atokvėpio paslauga | Artimiesiems namuose ar institucijoje (iki 720 val./m., krizei - iki 90 parų) |
| Dienos socialinė globa | Integrali pagalba namuose (iki 10 val./d., iki 7 d./sav.); centro paslauga (iki 3 val./d.) |
| Trumpalaikė globa | Namai/institucija daugiau kaip 10 val./d. iki 6 mėn. per metus |
| Ilgalaikė globa | Slaugos ir socialinės globos namuose (nuo 6 mėn., neterminuotai) |
Kai norima gauti socialines paslaugas, kurių teikimą savivaldybė finansuoja iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto: asmuo, kuriam reikalingos paslaugos, ar jo globėjas, kitas besirūpinantis asmuo turi kreiptis į seniūniją pagal asmens gyvenamąją vietą. Galima kreiptis raštu tiesiogiai į seniūniją, paštu, elektroniniu paštu ar iš savo namų, kai į juos ateina socialinis darbuotojas. Seniūnijos darbuotojai (socialinio darbo organizatoriai) pateiks informaciją, kokius dokumentus reikia pateikti norint gauti tam tikrą socialinę paslaugą.
Nuo 2021 m. balandžio žmogaus ar šeimos socialinių paslaugų poreikis yra nustatomas per 10 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos, o ilgalaikės socialinės globos poreikis - per 20 kalendorinių dienų. Sprendimas dėl socialinės priežiūros priimamas per 10 kalendorinių dienų nuo socialinių paslaugų poreikio išvadų pateikimo, sprendimas dėl socialinės globos - per 20 kalendorinių dienų. Jeigu asmeniui, turinčiam demenciją, ir jo globėjui dėl saugumo skubiai reikalingos socialinės paslaugos, į šias paslaugas teikiančią įstaigą galima kreiptis tiesiogiai, tuomet paslaugos būtų apmokamos asmens lėšomis.
Paslaugų kaina ir finansinė parama
Bendrosios socialinės paslaugos, tokios kaip informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, atstovavimas, teikiamos nemokamai. Kitų socialinių paslaugų kaina priklauso nuo teikiamų socialinių paslaugų rūšies, periodiškumo ir asmens arba šeimos finansinių galimybių už jas mokėti. Mokėjimo dydį nustato savivaldybė. Socialinės priežiūros paslaugos, pavyzdžiui, pagalba į namus, yra nemokamos tiems, kurie gauna socialinę pašalpą, arba kurių vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam asmeniui, yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, tai yra 294 eurus.
Mokėjimo dydis už trumpalaikę socialinę globą neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Kai asmuo gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa ši kompensacija skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti. Mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą nustatomas pagal asmens pajamas ir turtą. Suaugusiam asmeniui jis neturi viršyti 80 procentų pajamų, jeigu asmens turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą.
Šeima, globėjai ir slaugytojai: vaidmuo, našta ir pagalbos galimybės
Dažniausiai demencija sergančiojo slauga tenka vienam asmeniui, sutuoktiniui ar giminėms. Globėjai susiduria su daugeliu problemų slaugant tokį pacientą. Dažniausiai dėl žinių trūkumo, kantrybės stokos, asmeninio gyvenimo. Globėjas susiduria su psichologinėmis, emocinėmis, socialinėmis ir finansinėmis problemomis, todėl svarbu pacientą kuo ilgiau išlaikyti nepriklausomą nuo šeimos narių ir specialistų, bei sumažinti pažintinių funkcijų pablogėjimą.
Sergančiųjų demencija globai reikia daug pastangų ir laiko. Dažniausiai globėjai irgi yra vyresnio amžiaus, juos kamuoja depresija, pablogėjusi fizinė būklė, socialinė izoliacija, jie irgi vartoja medikamentus. Todėl svarbu rūpintis globėjo sveikata ir gerove. Stresinė globėjo būsena turi įtakos sergančiojo demencija pažintinei funkcijai, elgesiui, funkciniams sugebėjimams, bendravimui.
Asmens, turinčio demenciją, globėjas / prižiūrintis / slaugantis asmuo gali gauti ligos išmoką susirgus šeimos nariui, jei dėl būtinybės juos slaugyti ar prižiūrėti globėjas prarado darbo pajamas. Globėjas turi teisę į ligos išmoką tuo atveju, jei yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu. Norint gauti valstybinį socialinių pensijų ir nedarbo socialinį draudimą, reikia kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Tyrimų įžvalgos ir faktai, svarbūs slaugai planuoti
Tyrime dalyvavę slaugytojai ir artimieji, slaugantys demencija sergantį pacientą, išskyrė pacientų atminties, suvokimo, dėmesio, orientacijos sutrikimus. Pagrindiniai asmenys, slaugantys demencija sergantį pacientą, yra artimieji, kurie slaugymo naštą turi pakelti vieni. Demencija - tai bendrasis terminas, kuris apibūdina įvairius simptomus, atsirandančius, kai smegenys yra paveikiamos ligos. Bėgant laikui demencija progresuoja.
Kadangi liga nuolat progresuoja ir yra nepagydoma labai svarbu laiku kreiptis į specialistus ir tinkamai parinkti gydymą ir slaugą, kad bent kiek pristabdyti ligos progresavimą. Taigi operatyvus regavymas į ligą gali padėti ne tik pacietui, jo šeimos nariams lengviau pergyventi šią ligą, bet ir palengvinti slaugytojų ir gydytojų darbą.
Rizikos veiksniai ir prevencijos kryptys slaugos planavime
Rizikos veiksnių įtakojančių demenciją yra nemažai. Kaikurie yra paveldimi, o kiti atsiranda su laiku. Tačiau šalinant rizikos veiksnius demencijos ligą ar jos progresavimą galima atitolinti. Norint išvengti su laiku atsirandančių rizikos veiksnių svarbu propoguoti sveiką gyvenimo būdą nevartoti psichotropinių medžiagų, negerti alkoholio, nerūkyti, taip pat vengti traumų, vengti streso. Demencijos paplitimas tarp 65- 69 metų žmonių siekia 2,4- 5,1 proc. tai senatvinė liga, kurios sunku išvengti.
Genetiniai (dėl amiloido), šeiminiai, ankstyvosios pradžios, vėlyvosios pradžios, dėl smegenų cholesterolio mechanizmo ir kiti genetiniai veiksniai. Taigi išvengti šios ligos beveik neįmanoma jei ji buvo genetiškai paveldėta arba jei buvo persirgta kokia nors psichikos liga, turėjus galvos traumų, vedant nesveiką gyvenimo būdą. Neigiami aplinkos veiksniai taip pat įtakoja šios ligos atsiradimą.
Palaikomasis ir paliatyvusis gydymas, prieinamumas ir siuntimai
Tai palaikomojo gydymo ir slaugos paslauga, teikiama asmenims, sergantiems įvairiomis demencijos formomis (Alzheimerio liga, kraujagysline, mišria, frontotemporaline ir kitomis demencijomis), kuriems dėl progresuojančio pažinimo funkcijų blogėjimo, somatinių ligų ar organizmo pažeidimų nustatytas bendras funkcinis sutrikimas. Tokie pacientai kasdieniame gyvenime dažniausiai yra visiškai arba beveik visiškai priklausomi nuo kitų žmonių pagalbos. Nemokamos palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos pacientams yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Jos teikiamos privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems pacientams, turintiems gydančio gydytojo siuntimą (F Nr. 027/a) ir atitinkantiems nustatytus kriterijus.
Pacientai pageidaujantys gauti paliatyviosis pagalbos namuose paslaugas gali kreiptis: telefonu (046) 410079 arba +370 67413001 el. Pamokos slaugantiems sergančiuosius senatvine demencija.
Praktinių priemonių santrauka slaugytojui ir artimiesiems
- Naktį patariama palikti įjungtą apšvietimą, nes tai padeda orientuotis ir sumažina klaidžiojimo tikimybę.
- Tualeto ir vonios duris vertėtų nudažyti šviesia išsiskiriančia spalva, laiptų pakopų kraštus pažymėti kontrastinga spalva.
- Sakykite ir darykite tik vieną dalyką vienu metu, instrukcijas pateikite trumpai ir nuosekliai.
- Lavinkite sergančio asmens stiprybes ir gebėjimus, įtraukite į patinkančią veiklą ir socialinius ryšius.
- Ieškokite socialinių paslaugų, laikino atokvėpio ir dienos globos - tai mažina globėjo perdegimą ir gerina paciento priežiūrą.
Duomenys ir akcentai: kasdienės priežiūros planavimui
| Akcentas | Praktinė reikšmė slaugai |
|---|---|
| 90% patiria elgesio ir psichologinius simptomus | Reikia paruošto elgesio simptomų valdymo plano |
| PSO: dvigubės sergamumas iki 2030 m. | Plėsti namų ir bendruomenės paslaugas, atokvėpio galimybes |
| 85% negauna specializuotos pagalbos | Aktyvus nukreipimas per seniūniją, socialines tarnybas, centrus |
| Orientacijos priemonės | Laikrodžiai, kalendoriai, užrašai mažina nerimą ir klaidžiojimą |
| Nemokamos bendrosios paslaugos | Informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas - lengvai prieinami |
Vyresnio amžiaus žmones gali trikdyti pablogėjusi klausa, regėjimas, pasikeitusi aplinka, skausmas, diskomfortas, vartojami medikamentai, blogas miegas, kiti sutrikimai ir ligos. Tad kartais net ligos pradžioje jam reikia patarti dėl kasdienės veiklos ir laisvalaikio, kad užsiėmimas teiktų pasitenkinimą.
Demencija (lot. dementia - beprotybė) apibūdinama kaip sindromas, sukeltas smegenų ligos, dažniausiai lėtinės ir progresuojančios, kuria sergant pažeidžiama gana daug aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų: atmintis, mąstymas, orientacija, suvokimas, skaičiavimo įgūdžiai, sugebėjimas mokytis, kalba, protavimas, tačiau sąmonė sutrikusi nebūna. Sutrikus pažinimui paprastai pablogėja emocijų kontrolė, socialinis elgesys ar motyvacija. Dėl to tampa sunkiau formuluoti mintis, bendrauti.