Lietuvos pensijų sistema sukurta taip, kad kiekvienas gyventojas senatvėje turėtų bent kelis skirtingus pajamų šaltinius. Ji paremta trimis pakopomis - tai tarsi trys tarpusavyje susiję laiptai, kurie kartu sudaro visumą. Pensijų sistema Lietuvoje yra trijų pakopų modelis, sukurtas užtikrinti finansinį stabilumą senatvėje.
Pensijos prasmė ir istorija trumpai
Peñsija (lot. pensio - išmoka, mokestis) - tai ilgalaikė periodinė išmoka, mokama gyventojams įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka, kurie dėl senatvės, netekto darbingumo (negalios) ar netekę maitintojo praranda darbo pajamas, gauna jų per mažai ar iš viso negauna. Pensija turi garantuoti jos gavėjams (pensininkams) pragyventi būtinas pajamas, apsaugant juos nuo skurdo ir pagal galimybes kompensuoti kuo didesnę dalį jų ankstesnių pajamų.
Pensijų ištakų būta jau senovės Babilonijoje, išmokos karo veteranams minimos Hamurapio įstatyme. Valstybinės išmokos buvusiems kariams, kurie sulaukė senyvo amžiaus ar tapo neįgaliais, paplito ir senovės Romoje. 19-20 a. plėtra ir institucijų formavimasis lėmė platesnes sistemas. Lietuvoje 1918-1940 visuotinės pensijų sistemos nebuvo, SSRS okupacijos metais pensijų sistema aprėpė daugiau gyventojų, o atkūrus nepriklausomybę, 1994 pradėta pensijų reforma. Pensijų sistemos pagrindu tapo socialinio draudimo pensijos, mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo (Sodra) lėšų. Įgyvendinant kitą pensijų reformos etapą 2004 pradėjo veikti privatūs pensijų fondai: antrosios ir trečiosios pakopos.
Pirmoji pakopa (Sodra) - socialinio draudimo pensija
Pirmoji pakopa yra tradicinė valstybinė pensija, dar vadinama socialiniu draudimu. Visi dirbantys žmonės moka įmokas „Sodrai“, o iš šių lėšų finansuojamos dabartinių pensininkų išmokos. Šios pakopos esmė - garantuoti bent minimalią apsaugą. Tačiau ši pensija priklauso nuo sukaupto stažo, darbo užmokesčio dydžio ir nuo to, kiek įmokų sumokėta per gyvenimą.
Socialinio draudimo pensijos mokamos tik tiems asmenims, kurie įstatymo nustatytą laikotarpį mokėjo pensijų socialinio draudimo įmokas ir atitinka kitus reikalavimus (sulaukė pensinio amžiaus, pripažinti visiškai ar iš dalies netekusiais darbingumo ir kita).
Taip pat skaitykite: Pensijų indeksavimas Lietuvoje
Pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymą socialinio draudimo senatvės pensijos skiriamos asmenims, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, turintiems ne mažesnį kaip 15 metų pensijų socialinio draudimo stažą. Norint gauti senatvės pensiją yra reikalingas minimalus 15 metų darbo stažas. Neturint 15 metų stažo, Jūs gausite tik pašalpos pensiją.
Socialinio draudimo pensiją sudaro trys dalys: pagrindinė dalis, papildoma dalis ir priedas už darbo stažo metus. Pagrindinė dalis priklauso nuo stažo metų, papildoma dalis priklauso ir nuo stažo ir nuo metų, taigi, jeigu mokėsite mažiau įmokų Sodrai, tai pagrindinė dalis nesumažės, o sumažės tik papildoma dalis. Priedą už stažo metus gauna asmenys, turintys daugiau nei 30 metų stažą.
Bazinė pensija - tai valstybės nustatytas fiksuotas dydis, naudojamas apskaičiuojant įvairias socialinio draudimo pensijas, tokias kaip senatvės, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijos. Bazinė pensija nėra atskira pensijos rūšis. Tai tik sudedamoji dalis, pagal kurią skaičiuojamos įvairios socialinio draudimo išmokos.
Pavyzdžiui, šiuo metu valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija siekia 112 eurų, o vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą, siekia 269 eurus. Vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija 2017 m. sudarė 287,04 euro. Tačiau realybė tokia, kad ir kokią pensiją gausite iš Sodros, ji Jums greičiausiai neužtikrins „sočios“ senatvės.
Socialinės paramos ir kitos pensijų rūšys
Pagal tai, kaip įgyjama teisė gauti viešojo sektoriaus pensijas, galima skirti socialinio draudimo ir socialinės paramos pensijas. Teisė gauti socialinės paramos pensiją taip pat siejama su pensinio amžiaus, neįgalumo ir kitomis sąlygomis, bet turėti nustatytą įmokų mokėjimo stažą dažniausiai nereikalaujama. Socialinės paramos pensijos gali būti skiriamos universaliu pagrindu arba pajamų ir turto įvertinimo pagrindu.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pensijų tendencijos
Darbdavio pensijos (jos labiau paplitusios senosiose Europos Sąjungos šalyse, Lietuvoje kol kas neprigijo) mokamos iš įmonės, įstaigos ar organizacijos lėšų atitinkamą laiką joje išdirbusiems ir išėjusiems į pensiją darbuotojams.
Antroji pakopa - kaupiamoji (privati) pensija
Antroji pakopa įvesta tam, kad žmonės patys kauptų papildomai, o jų būsimos pajamos senatvėje nebūtų priklausomos vien tik nuo „Sodros“. Antrosios pakopos esmė - dalis jūsų atlyginimo automatiškai nukreipiama į pasirinktą pensijų fondą.
Pensijų kaupimo sistema ̶ tai galimybė asmenims, kurie moka socialinio draudimo įmokas, šalia jų dalį lėšų kaupti privačiuose pensijų kaupimo fonduose. Sulaukę pensinio amžiaus pensijų sistemos kaupimo dalyviai pensiją gaus iš dviejų šaltinių: iš Sodros ir iš savo sukauptų lėšų.
Norėdami tapti pensijų sistemos kaupimo dalyviu, Jūs turite pasirašyti su pasirinktu II pakopos pensijų fondu sutartį, o apie kaupimą ši bendrovė praneš Sodrai ir užregistruos sutartį. Jeigu jau kaupiate II pakopos pensijų fonde ir norite kaupti toliau, jums nieko daryti nereikia. Galutinį sprendimą, kaupti ar nekaupti pensijai, be abejonės, priimate jūs.
Įmokos dalis, kuri buvo pervedama į II pakopos pensijų fondus nuo 2004 metų pastoviai kito. Tarkime nuo 2004 iki 2008 metų ji buvo sumažinta iki 3%, o metų pabaigoje iki 2%. Nuo 2014 metų sistema vėl keitėsi - pensijos įmokos dalį sudarė 2% iš Sodros, 1% papildomos dalyvio pajamų įmokos ir 1% pensijų įmokos iš valstybės biudžeto. 2016 metais socialinio draudimo įmokos dalis liko nepakitusi, t.y. 2%, tačiau papildoma dalyvio pajamų įmokos dalis ir papildoma įmoka iš valstybės biudžeto buvo padidintos iki 2%. 2020 metais planuojama, kad iki 3.5% bus padidinta socialinio draudimo įmokos dalis.
Taip pat skaitykite: Išsamus gidas apie pensijų didinimą rugpjūtį
Taigi, jei viskas bus pagal planą, 2020 metais kaupiant maksimaliai kas mėnesį bus galima sukaupti 7.5% nuo pajamų, o tai yra labai artima rekomenduojamam minimaliam santaupų dydžiui - 10%. Labai svarbu prisiminti, kad II pakopos pensijų fondo sukaupta suma priklauso nuo Jūsų atlyginimo dydžio. Taigi, kuo didesnis atlyginimas, tuo Jūs sumokėsite didesnes įmokas į pensijų fondą.
Antroji pakopa yra dalinai privaloma. Įmokų dydis gali kisti priklausomai nuo valstybės politikos, tačiau pats principas išlieka: kuo ilgiau ir nuosekliau kaupiama, tuo didesnė suma susidaro. Vien tik pasikliauti „Sodra“ rizikinga, nes sistema priklauso nuo dirbančiųjų skaičiaus ir demografinių tendencijų.
II pakopos privalumai ir trūkumai
Vienas svarbus privalumas yra tas, kad visa sukaupta suma pensijų fonde priklauso tik Jums, o tai reiškia, kad Jums numirus, ją paveldės Jūsų vaikai ir valstybė neturės į tai jokių teisių. Tačiau svarbiausias trūkumas yra tas, kad pasirašę II pensijų pakopos kaupimo sutartį, jos nutraukti negalėsite (nebent per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo). Dar vienas svarbus trūkumas yra mokesčiai: nuo kiekvienos įmokos Jums reikės sumokėti įsigijimo mokestį (šiuo metu vyrauja 0.5 - 1.0% mokestis nuo investuojamos sumos, tačiau nuo 2017 metų įsigijimo mokestis turėtų būti panaikintas), taip pat yra mokamas valdymo mokestis (šiuo metu standartiškai taikomas 0.65 - 1.0% metinis valdymo mokestis), na o jeigu norėsite pakeisti pensijų fondą ar pensijų fondo valdymo įmonę, Jums dar gali tekti sumokėti ir už tai.
II pensijų pakopa tapo lankstesnė, todėl ir toliau išlieka patikimu būdu pasirūpinti papildomomis pajamomis ateičiai. Nuspręsti, ką daryti toliau, turite laiko iki pat 2027 m. pabaigos. Kartą per visą kaupimo laikotarpį galite atsiimti iki 25 % sukauptos sumos, tačiau ne daugiau, nei esate įmokėję savo lėšų. Jei svarstote dalinai ar visiškai pasitraukti iš II pensijų pakopos, įvertinkite, kaip šie sprendimai paveiks Jūsų ateities pajamas.
Trečioji pakopa - savanoriškas kaupimas
Trečioji pakopa yra visiškai savanoriška. Ji suteikia galimybę žmonėms patiems nuspręsti, kiek nori atsidėti papildomai senatvei. Svarbiausias trečiosios pakopos privalumas - mokesčių lengvata. Įmokoms, mokamoms į III pakopos pensijų fondą, taikoma gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata - nuo įmokų, per metus sumokėtų į pensijų fondą, sumos kitais metais, pateikus pajamų deklaraciją, grąžinama 15% sumokėto pajamų mokesčio.
Investuoti į III pakopos pensijų fondus gali visi norintys ir netgi tie, kurie nemoka mokesčių ir nedalyvauja I ir II pensijų pakopose. Jūs galite pasirinkti net kelis III pakopos pensijų fondus. Įmokos nėra automatiškai pervedamos į fondus, tačiau nuėję į banką Jūs galite pasirinkti paslaugą - tiesioginį debetą, kad šios įmokos būtų periodinės.
III pakopos pensijų fondai turi dar vieną ypač didelį privalumą - mokestinę lengvatą. Gerai pagalvokite, ar verta naudotis šia lengvata, nes neišlaikius pinigų pensijų fonde iki termino Jums tektų grąžinti valstybei 15% GPM. III pakopos pensijų fondo išmokas galima atsiimti kada panorėjus, tačiau nepamirškite, kad reikės grąžinti 15% GPM lengvatą, jeigu ja pasinaudojote anksčiau laiko.
Kaip renkamasi pensijų fondą ir rizika
Pensijų fondai beveik niekuo nesiskiria nuo įprastinių investicinių fondų. Norint išsirinkti tinkamą pensijų fondą Jums reiktų pagalvoti, kokią riziką Jūs galite prisiimti ir kokio amžiaus pinigus pradėjote kaupti pensijų fonde. Tuo tarpu, likus keleriems metams iki pensijos rekomenduojama rinktis konservatyvų pensijų fondą, kurį sudaro obligacijos.
Prieš pasirinkdami II pakopos pensijų fondą, atidžiai perskaitykite pensijų fondų taisykles ir susipažinkite su taikomais mokesčiais. Nepamirškite, kad prieš pasirenkant pensijų fondą būtinai reikia susipažinti su pensijų fondo taisyklėmis.
Taip pat svarbus privalumas yra tas, kad visa sukaupta suma pensijų fonde priklauso tik Jums, o tai reiškia, kad Jums numirus, ją paveldės Jūsų vaikai ir valstybė neturės į tai jokių teisių. Lietuvos bankas sudaro anuitetų bazinio dydžio lentelę, pagal kurią nustato, kokio amžiaus reikia būti ir kokį kapitalą reikia būti sukaupus, kad būtų išmokama vienkartinė ar periodinė išmoka.
Išmokų išmokėjimo tvarka
Išmokos II ir III pakopos pensijų fonduose yra išmokamos skirtingai. Sulaukus pensinio amžiaus yra privaloma sudaryti sutartį su gyvybės draudimo bendrove ir iš jos įsigyti kasmėnesinę pensijų išmoką iki gyvos galvos - anuitetą. Prieš pasirinkdami gyvybės draudimo įmonę, kuri siūlo mokėti anuitetą, būtinai susipažinkite su visų bendrovių sąlygomis ir išsirinkite Jums tinkamiausias pasirinkdami tinkamiausią iš Jums pasiūlytų anuiteto rūšių. Galite pasirinkti, kad anuitetas būtų mokamas Jūsų įpėdiniams po Jūsų mirties, tačiau tai darys įtaką ir Jūsų anuiteto dydžiui.
Prognozuojamas išmokų iš pensijų fonde sukauptų lėšų dydis nėra garantuojamas. Skaičiuoklės rezultatai yra orientacinio pobūdžio. Sužinokite, kokią įtaką jūsų pensijai gali turėti jūsų sprendimas dėl kaupimo II pensijų pakopoje. Kad rezultatai būtų kuo tikslesni, įveskite realius savo kaupimo duomenis.
Praktiniai pavyzdžiai, kaip kaupimas veikia
| Asmuo | Pradėjo kaupti | Amžius pradžioje | Veiksmai |
|---|---|---|---|
| Jonas | 2004 | 25 | Kaupia visą laikotarpį gaudamas vidutinį atlyginimą, kuris kasmet auga 4 %. Pensijų fondas uždirba vidutinę 4 % metinę grąžą. |
| Petras | 2004 | 15 | Nusprendė sustabdyti įmokas 1 metams. |
| Laura | 2026 | 30 | Pradeda kaupti nuo 2026 metų. |
| Ona | 2004 | 30 | Nusprendė vienąkart atsiimti 25 % sukauptos sumos (6 250 Eur). Už tai taikomas 3 % mokestis Sodrai. |
| Andrius | 2004 | 20 | Nusprendė visiškai pasitraukti iš II pakopos. Savo įmokas ir investicinį prieaugį jis atsiima, o valstybės įmokos perkeliamos į Sodros taškus. |
Kur kreiptis ir patarimai
Jei norite išsiaiškinti, ar jums priklauso pensija (apskaičiuojama naudojant bazinę pensiją), tai galite padaryti keliais būdais: prisijunkite prie savo asmeninės paskyros per „Sodros“ elektroninę sistemą: www.sodra.lt. Skyriuje „Mano socialinio draudimo stažas“ bus nurodyta, kokį stažą sukaupėte. Patikrinkite prognozuojamą pensijos dydį: Toje pačioje „Sodros“ paskyroje galite matyti, kokia preliminari jūsų senatvės ar kita pensija būtų skaičiuojama šiuo metu. Konsultuokitės tiesiogiai su „Sodra“: Jei abejojate, galite susisiekti su „Sodros“ specialistais telefonu 1883 (trumpasis numeris Lietuvoje). Galite kreiptis į artimiausią „Sodros“ skyrių, kur specialistai suteiks jums visą išsamią informaciją. Pateikite prašymą: Jeigu jau esate sulaukęs pensinio amžiaus, kreipkitės tiesiogiai į „Sodrą“ per elektroninę sistemą arba atvykite į artimiausią skyrių.
Naudingos Nuorodos: Prisijungimas prie „Sodros“ paskyros: www.sodra.lt Pensijų skaičiuoklė: [Sodros pensijų skaičiuoklė]
Jei iki pensijos liko nedaug metų ir negalite apsispręsti, ar verta dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje, galite pasinaudoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengta pensijų skaičiuokle. Nepamirškite, kad prieš pasirenkant pensijų fondą būtinai reikia susipažinti su pensijų fondo taisyklėmis.
3 pensijų pakopa | 3 pakopos pensijų fondai | pensijų fondų mokesčiai |3 pensijų pakopa gpm lengvata
Demografiniai iššūkiai ir asmeninė atsakomybė
Lietuvoje ilgėjant gyvenimo trukmei bei daugėjant pensinio amžiaus žmonių skaičiui vertėtų susimąstyti, ar verta savo pensiją patikėti tik valstybei, t.y. Sodrai. Jei dirbančiųjų skaičius ateityje mažės, o pensininkų skaičius didės, kyla natūralus klausimas, kaip Sodra surinks reikalingus pinigus „padoriai“ pensijai. Be abejo, visada galės padidinti mokesčius dirbantiems, taip tikintis surinkti trūkstamas lėšas. Taip pat galės papildomai skolintis, taip dar labiau didinant Sodros „deficitą“.
Kaip manote, ar tokia pinigų suma Jums užtikrins komfortabilią senatvę ir ar mažėjant dirbančiųjų ir pensininkų santykiui galima tikėtis drastiško bazinių pensijų augimo ateityje? Labiau tikėtina, kad ne. Taigi, jei senatvėje norime gyventi ne ką prasčiau, negu kad gyvenome dirbdami, turėtume pamąstyti apie papildomą pinigų kaupimą.
Nesudėtingai pasakytina: kuo anksčiau pradedate kaupti ir kuo daugiau pakopų naudojate, tuo stabilesnės išmokos gali būti. Lietuvos pensijų sistema yra trijų pakopų modelis; norint pasiekti maksimalų rezultatą, svarbu suvokti, kad visos pakopos yra tarpusavyje susijusios. Tai sistema, kuri veikia tik tada, kai ja naudojamasi nuosekliai ir sąmoningai.