Vaikui iki 14 metų yra nustatoma globa ir skiriamas globėjas. Vyresniems negu 14 metų vaikams, steigiama rūpyba ir skiriamas rūpintojas. Šios sąvokos siejamos su vaiko dalyvavimu, priimant su juo susijusius sprendimus ar atstovaujant jo interesams, vaikui tenka daugiau atsakomybės.
Laikinoji globa (rūpyba) ir jos tikslai
Laikinoji globa (rūpyba) - laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Laikinoji globa - grąžinti vaiką į biologinę šeimą. Laikinieji globėjai vaiką globoja iki 1 metų laiko, kol paaiškėja ar vaikas gali grįžti gyventi į savo tėvų šeimą, ar jam reikalinga nuolatinė globa. Laikinoji globa vykdoma kartu su Vaiko teisių apsaugos skyriais ir kitomis institucijomis, susijusiomis su vaiko teisių apsauga. Laikinosios globos tikslas - grąžinti vaiką į šeimą.
Laikinoji rūpyba ir laikinoji globa: ar tai tas pats?
Laikinoji rūpyba - vyresnio kaip 14 metų amžiaus be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas šeimoje, šeimynoje ar institucijoje, atstovavimas jo teisėms ir teisėtiems interesams bei jų gynimas mokymo, gydymo, teisėsaugos ir kitose įstaigose. Laikinoji rūpyba - laikinosios globos tipo forma, kurios tikslas - grąžinti vaiką į biologinę šeimą. Laikinoji rūpyba ir laikinoji globa dažnai sutampa, tačiau dokumentuose gali būti nurodomi skirtingi teisiniai formaliai terminais (globa vs rūpyba).
Nuolatinė globa (rūpyba) ir jos tikslai
Nuolatinė globa (rūpyba) - nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo biologinę šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, atstovavimas teisėms bei teisėtiems interesams ir jų gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai. Nuolatinės globos tikslas - užtikrinti vaikui saugią aplinką, kurioje būtų tenkinami jo pagrindiniai poreikiai ir jis jaustųsi saugus. Nuolatinė globa steigiama teismo nutartimi. Teismo sprendime apibrėžiama tėvų valdžia (vaiko atžvilgiu), nustatomas vaiko globėjas ir vaiko gyvenamoji vieta, skiriamas vaiko turto administratorius. Nuolatinės globos atveju vaiko tėvai taip pat gali susigrąžinti vaiką į savo šeimą.
Įvaikinimas kaip atskira, bet susijusi globoje sritis
Įvaikinimas - tai galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariais. Įvaikinimo dalyviai - vaikas ir įtėvių šeima. Biologiniai vaiko tėvai neturi jokių teisių į jų įvaikintą vaiką, įvaikinimo procesas yra konfidencialus. Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas - tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas. Tokia globa dažnai laikoma galimybe suteikti vaikui nuolatinę šeimą ir stabilumą.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas ir nauda
Klimatai, funkcijos ir praktiniai aspektai
Vaiko globos (rūpybos) dalyviai yra be tėvų globos likęs vaikas, jo biologinė šeima (tėvai ir vaiko giminaičiai) ir globėjas (rūpintojas). Ši globa (rūpyba) vykdoma kartu su Vaiko teisių apsaugos skyriais ir kitomis institucijomis, susijusiomis su vaiko teisių apsauga. Įvaikinimo metu nutrūksta visi ryšiai tarp vaiko ir biologinės jo šeimos. Įvaikinimo dalyviai - vaikas ir įtėvių šeima. Globėjų vaidmuo dažnai susijęs su iššūkiais: vaiko traumas, pyktis, nerimas dėl ateities, gebėjimas išlaikyti emocinį ryšį ir įsipareigojimą užauginti vaiką iki pilnametystės. Tačiau nuolatinė globa gali būti palankesnė vyresniems ar keliems vaikams, palyginti su įvaikinimu, kai kalbama apie lėtesnį, bet stabilų suglaudimą ir ilgalaikį rūpinimąsi.
Praktiniai pasirinkimai ir pagalba šeimoms
Žmonės vis dažniau renkasi globą norėdami padėti vaikams rasti savo tikrąjį namą. Dažnai sprendimą lemia vidinis noras, pareigos jausmas ar šeimos ryšiai. Globėjams reikalinga parama ir įgūdžiai įveikti vaiko emocines reakcijas, traumas bei pažinti jų poreikius. Tokiais atvejais svarbu kreiptis pagalbos į specialistus, mokytis bei naudotis informacija apie vaikų patirtas traumas ir jų įveiką. Lietuvoje laikinosios ir nuolatinės globos institucinė sistema yra sureguliuota teisės aktais, o globos institucijos veikia siekdamos užtikrinti vaikų saugumą, stabilumą ir galimybes augti sveikai.
Ieškant informacijos ir pagalbos, dažnai rekomenduojama kreiptis į konkrečias įstaigas, kurios teikia socialinę pagalbą vaikams ir šeimoms. Pavyzdžiui, kviečiame susisiekti su atestuotais socialiniais darbuotojais ar globos centrais, kad gautumėte išsamią informaciją apie laikinosios globos ir nuolatinės globos galimybes bei vaikų poreikius.
„Apie vaikų globą atvirai“: kuo globa skiriasi nuo įvaikinimo?
Duomenų santrauka
- Vaikams iki 14 metų nustatoma globa; vyresniems - rūpyba su rūpintoju.
- Laikinoji globa siekia grąžinti vaiką į biologinę šeimą; laikinoji globa dažnai veikia iki 1 metų laikotarpiu.
- Nuolatinė globa užtikrina saugią, stabilų gyvenimą su galimybe susigrąžinti tėvų teises tik tuo atveju, kai sąlygos pasikeičia.
- Įvaikinimas sukuria visiškai naujus teisinius ryšius ir praranda biologinių tėvų teises, konfidencialus procesas.
- Globėjai ir rūpintojai susiduria su emociniais iššūkiais, todėl svarbus profesionalus palaikymas ir informacija.
Taip pat skaitykite: Vaiko adaptacija visuomenėje
Taip pat skaitykite: Socialiniai mokslai vs. gamtos mokslai: esminiai skirtumai