Pastarieji metai Lietuvoje, kalbant apie vaikų globos sistemos reformas, buvo patys aktyviausi. Buvo priimtas įsakymas „Dėl Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 metų veiksmų plano patvirtinimo", kuris ir išjudino seną, ydingą ir vaikų poreikių neatliepiančią vaikų globos namų sistemą.
Jo tikslas - atsisakyti institucinės globos pripažįstant, kad ši sistema yra netinkama, ir yra senas, posovietinis palikimas. Tad buvo pradėtas vaikų globos namų išformavimas iškeliant vaikus gyventi į butus šeimynomis. Taip pradėta plėtoti globėjų sistema, tam, kad kuo mažesniam skaičiui vaikų iš vis tektų gyventi globos namuose.
Tačiau šio plano tikslas nėra vien tik vaikų globos namų išformavimas, bet ir palydimoji globa, kuri yra suteikiama jaunuoliams, jau palikus globos namus. Palydimoji globa yra viena iš tų priemonių, galinčių suteikti reikiamą palydėjimą jaunuoliui ką tik palikus globos namus. Tai yra globos forma, kai teikiama ilgalaikė kompleksinė pagalba jaunuoliams, kurie išeina iš globos namų, globėjų šeimos ar šeimynos ir pradeda savarankišką gyvenimą.
Pagrindinis palydimosios globos tikslas yra padėti jaunuoliui išmokti būtinų įgūdžių, padėsiančių jam tvarkytis su kasdieninėmis gyvenimo užduotimis. Šiuo metu Kaune yra dvi organizacijos, kurios teikia palydimosios globos paslaugas. Tai: VŠĮ „Acto Catholica Patria" veikiantis savarankiškumo ugdymo centras „Kitaip" ir „Mauros namai".
„A.C. Patria" „Lydimajame būste" jaunuoliai gyvena iki 1 metų laiko. Gali gyventi merginos ir vaikinai. Jaunuoliai mokosi finansų planavimo, problemų sprendimo ir konfliktų, socialinių įgūdžių kasdienėse veiklose, intensyviose individualios konsultacijos (kas 2 savaites) ir kas savaitiniuose grupiniuose užsiėmimuose. Būstas skirtas mažiau savarankiškiems, tačiau gana motyvuotiems jaunuoliams, kuriems reikia intensyvesnio priežiūros įsivardinant supratimus.
Taip pat skaitykite: Kompensacijų skyrimo tvarkos apžvalga
„Mauros namuose" gyvena tik merginos. Šiuose namuose merginos gali gyventi iki tol kol pabaigs mokslus ir bus pasiruošusios gyventi atskirai. „Mauros namuose" merginos taip pat gauna individualias konsultacijas, vyksta finansų planavimo mokymai.
Kam skirta pašalpa ir kokios jos problemos
Tačiau vaikai, gyvenantys šeimoje, neatsiskiria nuo šeimos vos sulaukus pilnametystės. Jaunuoliams vis dar būna reikalinga tiek finansinė, tiek emocinė parama. Susiduriama su supaprastinta ir pasenusia samprata, kad pilnametis yra suaugęs ir nepriklausomas. Tačiau asmens nepriklausomybė yra tikslas, ji neatsiranda vien sulaukus pilnametystės.
Jungtinėse Amerikos Valstijose jau yra pripažįstama, kad jaunuoliai, išėję iš globos namų, yra itin pažeidžiama grupė. Šiai grupei būdingas žemesnis išsilavinimas, kas lydi ateityje prastesnes darbo perspektyvas, taip pat dažnesnis skurdas, įsitraukimas į kriminalinę veiklą, benamystė, ankstyva tėvystė. Net jų vaikams gresia didesnė psichikos ligų tikimybė, sunkumai mokantis bei tikimybė patekti į globos namus.
Tad, įvertinus šias rizikas, amžius, kuomet jaunuoliai palieka globą, buvo pakeistas į 21-uosius metus tam, kad jie būtų geriau paruošti savarankiškam gyvenimui. Atsižvelgiant į jaunuolių amžių ir potencialą tolesniam asmenybės augimui ir vystymuisi, išplėsta parama pereinant į suaugusio gyvenimą galėtų padidinti tikimybę, kad daugiau jaunuolių gyvens produktyvų suaugusiojo gyvenimą.
Finansinė parama: pašalpa ir vienkartinė įsikūrimo išmoka
Mažas finansavimas yra ne tik kliūtis patiems darbuotojams plėsti savo veiklą bei suteikti paslaugą didesnei daliai asmenų. O jaunuolių gaunama pašalpa 152 EUR yra labai maža žinant tai, kad 18 metų jaunuolis, geriausiu atveju, būna įgijęs tik vidurinį išsilavinimą. Išgyventi su tokia suma, ypač neplanavus savo pinigų, sudėtinga.
Taip pat skaitykite: Žmogaus teisės į kompensaciją Lietuvoje
Kitas iššūkis, su kuriuo susiduria jaunuoliai, tai yra būsto problema. Jaunuoliai, palikę globos namus, ne visada turi, kur gyventi. Norint gauti socialinį būstą, reikia „stoti" į socialinių butų eilę, kuri yra labai ilga. Paprastai iki 24 m. nesulaukiama. O suteikiama 3000 eurų vienkartinė įsikūrimo pašalpa ne visada išleidžiama efektyviai, nes jaunuoliai nespėja susirasti savo pastovios gyvenamosios vietos, kad galėtų įsikurti. Neretai dėl patiklumo jie būna apgauti ir pinigus išgrynina su „draugų" pagalba, jiems atiduodami dalį pinigų.
Parengimas savarankiškumui: praktika ir trūkumai
Bakalauro autorės tyrimo metu buvo apklausa 12 žmonių, susijusių su palydimaja globa (5 darbuotojai, 3 iš jų dirba „A.C. Patria" ir 2 „Mauros name" ir 7 jaunuoliai, iš kurių 3 gyvenantys ar gyvenę „A.C. Patria" lydimajame būste, bei 4 merginos, gyvenančios „Mauros name". Gauti tyrimo rezultatai atskleidė, kad dauguma jaunuolių, kuomet jie jau turėjo palikti globos sistemą ir gyventi savarankiškai, tam jautėsi nepasiruošę, jiems vis dar sunku buvo planuoti savo finansus, susitvarkyti įvairius dokumentus, juos taip pat gąsdino atsiradusi nežinomybė, kaip viskas bus gyvenime, kai reikės veikti? pačiam savarankiškai, be niekieno pagalbos.
Priežastys, kodėl jaunuoliai jaučiasi nepasiruošę gyventi savarankiškai, yra dėl netinkamo paruošimo globos namuose. Iki paauglystės jaunuoliai praktiškai nėra ruošiami savarankiškam gyvenimui. Tik maždaug nuo 14 metų atsiranda galimybė patiems gamintis maistą, kartais pirktis maisto produktus, skalbti rūbus, prisižiūrėti save. Atėjus išėjimo laikui, darbuotojai gana fragmentiškai užsiima jaunuolio palydėjimu po globos. Tai daugiau apima dokumentų sutvarkymą ir suradimą, kur toliau gyventi - dažniausiai tai būna mokyklos bendrabutis. Tačiau ruošiant tiek savarankiškam gyvenimui, tiek pačiam išėjimui, daugiau dėmesio skiriama praktiškoms užduotims.
Asmeniniai resursai ir bendruomeninė parama
Egzistuoja įvairūs šaltiniai, kurie padeda jaunuoliams atsilaikyti atsiradus problemoms: asmeniniai įgūdžiai ir savybės, turimi artimi santykiai su asmenimis, kurie juos palaiko, įsitraukimas į bendruomeninę veiklą (įvairūs klubai, bažnyčia). Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos faktorius tam, kad būtų formuojama efektyvi socialinė politika. Tam yra svarbi ankstyva pagalba. Mokslininkai siekia išsiaiškinti, kokie veiksniai lemia asmenų, esančių sudėtingoje situacijoje, sugebėjimą tapti sėkmingais.
Kita problema yra asmeninė jaunuolių motyvacija ir aplinkos palaikymas. Tyrime dalyvavę jaunuoliai buvo gana savarankiški. Tačiau nereikia atmesti ir faktoriaus, kad jie buvo motyvuoti. Patys ėmėsi iniciatyvos ir buvo linkę priimti palydimosios globos paslaugą. Tačiau pripažįsta, kad augant globos sistemoje, daug palaikymo jaunuoliai nesulaukia, trūksta tikėjimo jų gebėjimais, palaikymo ir skatinimo judėti pirmyn.
Taip pat skaitykite: Vaikų parama
Valstybės vaidmuo ir teisės aktai
Vertinant valstybės įtaką formuojant palydimąją globą, matoma, kad tik perėjimo prie bendruomeninių paslaugų plane yra įvardyti planai, siekiant suteikti apsaugotą būstą jaunuoliams, paliekantiems globos sistemą. Tačiau trūksta iniciatyvos bei paramos iš valstybės formuojant palydimąją globą, kuria Kaune užsiima tik nevyriausybinės organizacijos.
Socialinių paslaugų įstatymas ir kiti teisės aktai (pvz., Socialinių paslaugų katalogas, įvairūs ministro įsakymai, socialinės globos normos) nustato reikalavimus socialinių paslaugų teikimui, tarp jų ir palydimosios globos formoms bei šeiminių namų steigimo reikalavimus. Naujųjų nuostatų tikslas - riboti institucines paslaugas ir vystyti šeiminius bei bendruomeninius sprendimus.
Teisės aktų ištrauka (svarbiausi punktai)
- Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų planas - tikslas atsisakyti institucinės globos.
- Šeiminiai namai - naujas reglamentas: ne daugiau kaip 8 vaikai naujai steigiamuose šeiminiuose namuose.
- Socialinės globos įstaigos privalo užtikrinti, kad tame pačiame pastate nebūtų teikiamos paslaugos socialinę riziką patiriantiems asmenims.
- From 2030 m. numatomos griežtesnės normos dėl vaikų su negalia ilgalaikės globos ir perskirstymo į šeimines formas.
Rekomendacijos praktikai ir politikai
Palydimosios globos plėtra turi apimti tiek socialines, tiek finansines priemones: didinti palydimosios globos paslaugų prieinamumą, užtikrinti nuolatinį finansavimą nevyriausybinėms ir viešosioms organizacijoms, kurios teikia šias paslaugas, bei didinti pašalpos dydį jaunuoliams, baigiantiems globos namus ir tęsiantiems mokslus.
Būtina ankstyva paruošimo programa globos įstaigose: nuoseklus buities, finansų tvarkymo, dokumentų tvarkymo, darbo paieškos įgūdžių ugdymas nuo paauglystės. Taip pat svarbu stiprinti bendruomeninį tinklą, kuris suteiktų emocionalinį palaikymą ir mentorių tinklą jaunuoliams pereinamuoju laikotarpiu.
| Problema | Esama situacija | Siūlomas sprendimas |
|---|---|---|
| Finansinė parama | Pašalpa 152 EUR, vienkartinė įsikūrimo išmoka 3000 EUR | Padidinti mėnesinę pašalpą, paskirstyti įsikūrimo išmoką etapais su konsultavimu |
| Būstas | Ilgos socialinių butų eilės, laikiniai sprendimai | Sukurti apsaugoto būsto vietas ir plėsti šeiminių namų tinklą |
| Parengimas savarankiškumui | Fragmentiškas mokymas, vėlyvas praktinių įgūdžių ugdymas | Systemingas ugdymas nuo 14 m., mentorių programos, praktinės dirbtuvės |
Kaip prašyti pašalpos pilnamečiam asmeniui, baigusiam globos namus ir mokslus
- Tikrinkite teisės aktus ir vietos savivaldybės tvarką dėl socialinių pašalpų ir palydimosios globos paslaugų.
- Rinkite reikiamus dokumentus: asmens tapatybę įrodantį dokumentą, išrašus iš globos įstaigos, studijų pažymėjimą ar įrodymą, kad tęsiate mokslus.
- Susisiekite su socialiniu darbuotoju savivaldybėje arba su palydimosios globos teikėju (pvz., „A.C. Patria" arba „Mauros namai") dėl konsultacijos ir pagalbos rengiant paraišką.
- Prašymą dėl pašalpos pildykite savivaldybės nustatyta forma ir pridėkite reikiamus dokumentus.
- Jei reikia būsto ar papildomos paramos, pasiteiraukite apie apsaugoto būsto galimybes ar laikiną gyvenamąją vietą per nevyriausybines organizacijas.
Apibendrinant, jaunuoliai, palikę globos sistemą, nėra tinkamai paruošti savarankiškam gyvenimui. Dėl to reikalinga ne tik palydimosios globos plėtra, bet ir didesnis valstybės dėmesys finansavimui, būsto užtikrinimui bei sistemingam paruošimui savarankiškumui. Ankstyva pagalba, nuoseklus įgūdžių ugdymas ir bendruomeninė parama gali reikšmingai pagerinti jaunuolių, baigusių globos namus ir tęsiantiems mokslus, gyvenimo galimybes.