Iki Prezidento rinkimų likus 100 dienų Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) skelbia balsavimo biuletenio pavyzdį. „Pasiruošimas gegužės 12-ąją vyksiantiems prezidento rinkimams vyksta pilnu pajėgumu: šiuo metu dirbame formuodami savivaldybių rinkimų komisijas, kurios darbą pradės jau netrukus, tobuliname VRK informacinių sistemų funkcionalumą, ruošiame leidybai rinkimų dokumentus ir rūpinamės, kad balsavimo vietos būtų patogios visoms rinkėjų grupėms. Pavyzdinio balsavimo biuletenio formos parengimas taip pat yra vienas iš daugelio svarbių darbų“, - pasiruošimą artėjantiems valstybės vadovo rinkimams komentavo VRK pirmininkė Lina Petronienė.
Balsavimo biuletenio formatas ir naujovės
Pasak jos, „šių rinkimų naujovė yra tai, kad skirtingai nei anksčiau, kandidatus į prezidentus gali kelti ir politinės partijos, todėl balsavimo biuletenyje nurodysime ne tik kandidato į prezidentus vardą ir pavardę, bet ir prierašą - jis išsikėlė pats, ar buvo iškeltas politinės partijos“. Linos Petronienės teigimu, „2024 m. Respublikos Prezidento rinkimų biuletenio formatas ir spalvingumas bus toks, kaip šiame pavyzdyje, o kad rinkėjams būtų įdomiau skaityti, pasitelkėme dirbtinį intelektą, kuris sukūrė smagias ir jokių asociacijų su būsimais kandidatais nekeliančias kandidatų pavardes ir politinių organizacijų pavadinimus. Juos likus mėnesiui iki rinkimų pakeisime oficialiai registruotų kandidatų į prezidentus pavardėmis ir nurodysime, kas juos iškėlė. Būtent tuos biuletenius gaus į rinkimus atvykę rinkėjai“.
Biuletenių kiekis: kodėl spausdinama daugiau nei reikia
Devyni milijonai. Ką tik įvykusiems Seimo rinkimams ir referendumui dėl atominės elektrinės statybos buvo atspausdinta milijonai balsavimo biuletenių. „Turėjome keturių formų biuletenius - Seimo rinkimų daugiamandatės apygardos, vienmandačių apygardų pirmojo turo, tų pačių apygardų antrojo turo, taip pat referendumo balsavimo lapeliai. Visų atspausdininome beveik tiek, kiek yra registruota rinkėjų, - po daugiau kaip 2 mln. egzempliorių. Taigi, bendras užsakytas biuletenių skaičius siekė apie 9 mln. egzempliorių“, - dienraščiui pasakojo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
Iš visų šių lapelių panaudota mažiau nei pusė. Spalio 14-ąją įvykusiuose Seimo rinkimuose daugiamandatėje apygardoje, pirmajame ture vienmandatėse apygardose ir referendume dalyvavo 53 proc. įregistruotų rinkėjų, o spalio 28 d. surengtame antrajame Seimo rinkimų ture vienmandatėse apygardose balsavo 36 proc. piliečių. Todėl iš maždaug 9 mln. atspausdintų biuletenių balsavimams panaudota apie 4,6 mln. Kita pusė liko nepaliesta.
„Negalime atspausdinti tik maždaug pusės biuletenių, nors pastaruoju metu būtent tiek rinkėjų ateina prie balsadėžių. Turime būti tikri, kad biuletenių tikrai nepritrūks, jeigu staiga rinkėjai imtų ir masiškai ateitų balsuoti. Priešingu atveju galėtume turėti tokią situaciją kaip Meksikoje prieš kelerius metus - ten sugalvojo atspausdinti tik dalį biuletenių, o atėjo labai daug rinkėjų. Teko skubiai spręsti papildomos biuletenių partijos spausdinimo ir atgabenimo problemą. Kilo net susišaudymų“, - pasakojo Z.Vaigauskas.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
Biuletenių sunaikinimas ir viešųjų pirkimų principai
Tuojau po pasibaigusių balsavimų visi nepanaudoti biuleteniai buvo anuliuoti - nukirpti jų kampai. „Tuomet, kai pasibaigs visi su Seimo rinkimais susiję reikalai, kai išleisime galutinę rinkimų rezultatų knygą, paskelbsime konkursą biuleteniams išvežti ir sunaikinti. Anksčiau viską veždavome į Grigiškių popieriaus fabriką, tačiau dabar tai reikalauja viešojo pirkimo konkurso, kurį gali laimėti net kelios popieriaus surinkimo ir perdirbimo įmonės. Svarbiausi kriterijai - kaina ir saugumas. Kas pasiūlys daugiausia sumokėti už panaudotus ir nepanaudotus balsavimo biuletenius, kas geriausiai užtikrins jų saugų nugabenimą ir sunaikinimą, tas ir laimės konkursą“, - tvirtino Z.Vaigauskas.
„Turi būti garantuota, kad balsavimo lapeliai bus tikrai išvežti ir sunaikinti, o ne išmėtyti po laukus“, - pridūrė jis. Paprastai pastaruoju metu įmonės, laiminčios konkursus sunaikinti biuletenius, turi specialius automobilius, kuriuose įrengti popieriaus smulkintuvai. Tad jau tose mašinose biuleteniai susmulkinami ir į popieriaus perdirbimo fabriką atvežami kaip didžiulė labai smulkios makulatūros masė.
Biuletenio gamybos kaina: konkretūs skaičiai
Z.Vaigauskas užsiminė, kad vieno biuletenio pagaminimo kaina siekia nuo 1,9 iki 3,3 cento. Tad visiems balsavimo lapeliams atspausdinti išleidžiama kiek daugiau nei 200 tūkst. litų. Bet tikslios sumos, kiek atsieis biuletenių spausdinimas, VRK dar nežino. Komisijos Finansų skyriaus vedėja Danguolė Jakštienė tikino, kad tai paaiškės kitą arba dar kitą savaitę, kai „bus suvesti visi galai ir įvykdyti pavedimai“.
„Finansininkai mėgsta tikslius skaičius, todėl kol kas negaliu pasakyti, ar tie mėgėjiški paskaičiavimai, kad biuletenių gamyba kainavo daugiau kaip 200 tūkst. litų, yra panašūs į tikslius. Reikia dar palaukti“, - sakė ji.
Išlaidos už biuletenių tvarkymą ir perdirbimą
Už biuletenių sunaikinimą iš popieriaus perdirbimo firmų tikimasi gauti kelis tūkstančius litų. „Makulatūra gana pigi - apie 12 centų už kilogramą. Nors panaudotų ir nepanaudotų biuletenių yra milijonai, visi jie labai ploni, todėl gana lengvi. Todėl ir sumos už tų biuletenių paėmimą nėra gigantiškos. Visi tie pinigai bus grąžinti į valstybės biudžetą“, - pastebėjo D.Jakštienė.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
Biuletenio saugumas: apsaugos priemonės ir apskaita
Z.Vaigauskas tikina, kad balsavimo biuletenių apskaita pakankamai griežta. „Ant tų lapelių nėra nei vandens ženklų, nei kokių nors panašių dalykų. Tiesa, tai labai plonas popieriaus lapas, dar ten yra specialus tinklelis, mikrotekstas, viskas spausdinta specialiais dažais. Žodžiu, naudojami tam tikri dokumentų apsaugos dalykai“, - pasakojo VRK vadovas.
Patys balsavimo biuleteniai nesiskiria vienas nuo kito, jie nesunumeruoti. „Tik biuletenių šaknelės, kurios lieka pas rinkimų komisijų narius, turi savo atskirus numerius. Šaknelių numeravimas reikalingas tiksliai apskaitai. O patys biuleteniai nėra sunumeruoti, kad nebūtų įmanoma atsekti, kas kaip balsavo. Juk balsavimas yra slaptas“, - pabrėžė Z.Vaigauskas.
VRK pirmininkas tikino, kad iki ir po balsavimo biuleteniai saugomi pakankamai kruopščiai: „Per daugelį metų nusistovėjusi tam tikra jų saugojimo tvarka, todėl balsavimo lapelių vagysčių ar dingimų pasitaiko ypač retai.“ Z.Vaigauskas yra užsiminęs, kad nepasitaiko ir biuletenių padirbimo atvejų.
Apskaitos procedūros rinkimų apylinkėje
VRK vadovas pridūrė, kad rinkimų komisijos seka, ar balsavimo dėžėje neatsirado daugiau biuletenių, negu buvo išduota. Jeigu biuletenių būtų daugiau, tai būtų signalas, kad asmenys į balsadėžę primetė padirbtų balsavimo lapelių. Jeigu mažiau, tai reiškia, kad rinkėjai ne visus biuletenius sumetė į balsadėžę. „Atliekama apskaita, kiek balsadėžėje gali būti biuletenių. Pirmoji procedūra uždarius balsavimo apylinkę - nustatyti, kiek gali būti rasta biuletenių. Jeigu biuletenių rasta daugiau, nei išduota rinkėjams, tai didžiulis pavojaus signalas. Atsitinka tokių atvejų, kai biuleteniai būna sulipę, komisijos narys išduoda rinkėjui du biuletenius, yra kokių nors apskaitos trūkumų. Per šiuos rinkimus negirdėjau, kad kuri nors rinkimų komisija būtų apskaičiavusi daugiau biuletenių, negu išduota. Išskyrus vieną atvejį, kai buvo skundas, jog rinkėja atsinešė 17 biuletenių; ją bandė sulaikyti, ji pabėgo, bet skaičiuodami komisijos nariai biuletenius rado“, - pasakojo Z.Vaigauskas.
Jis pridūrė, kad tie biuleteniai buvo „negrabiai atšviesti kopijavimo aparatu“.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Balsų skaičiavimo centras laukia balsalapių
Ar verta didinti biuletenių apsaugą?
Pasak VRK vadovo, Ukrainoje rinkimų biuleteniai apsaugoti net 22 saugos lygiais, tačiau kitose valstybėse yra kitaip. „Žinoma, galima į biuletenį pridėti apsaugos, bet tada biuletenis kainuos visai kitą kainą - iki lito, o dabar tekainuoja kelis centus“, - sakė Z.Vaigauskas. „Aš nesu tikras, kad reikėtų pridėti dar saugos. Iš principo, jeigu būtų problema, reikėtų galvoti, atrasti dar kokių papildomų žymių. Bet dėl šiuolaikinių technologijų vystymosi į šį klausimą žiūrėčiau skeptiškai. Mes išleistume biuleteniams milijonus, o garantijų turėtume nežinau kiek“, - teigė Z.Vaigauskas.
Santrauka kaštų komponentų
| Kaštų komponentas | Pastabos |
|---|---|
| Gamybos kaina vienam biuleteniui | 1,9-3,3 cento |
| Bendras spausdinimo biudžetas (orientacinis) | kiek daugiau nei 200 tūkst. litų (orientacinis) |
| Sunaikinimo/pardavimo makulatūrai pajamos | Keli tūkstančiai litų, apie 0,12 €/kg makulatūra |
| Papildomos apsaugos (jei taikomos) | Reikšmingai padidina vieneto kainą (galėtų siekti iki lito) |
Praktiniai aspektai planuojant biuletenių gamybos kaštus
- Reikia spausdinti rezervą - negalima tiksliai prognozuoti rinkėjų aktyvumo.
- Ploni biuleteniai leidžia mažesnes perdirbimo išlaidas, bet sumažina galimybes taikyti sudėtingas apsaugas be didelio pabrangimo.
- Viešojo pirkimo procesas lemia, kam bus patikėtas sunaikinimas, todėl kaina ir saugumas yra lemiami kriterijai.
- Biuletenių šaknelių numeravimas naudojamas apskaitai, tačiau pačios lapeliai lieka nesunumeruoti dėl balsavimo slaptumo užtikrinimo.
Galutiniai kaštai paaiškėja tik suvedus finansinius pavedimus ir pasirašius sutartis, tačiau važiuojant nuo pateiktų VRK skaičiavimų ir praktikos, biuletenio gamyba lieka palyginti pigi, o didžiausius kaštus ir rizikas sukelia biuletenių perteklius, logistika ir saugumo organizavimas.
tags: #kiek #kainuoja #rinkimu #biuletenis