Didaktinių priemonių parinkimas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams

Specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) mokiniai reikalauja individualizuoto požiūrio, dėmesio jų gebėjimų įvairovėms ir nuosekliai pritaikytų ugdymo priemonių. Straipsnyje aptariamos pagrindinės gairės, kaip pasirinkti ir taikyti didaktines priemones, kaip organizuoti pagrindinio ir papildomo ugdymo procesus, bei kokie principai vadovauja švietimo įstaigų sprendimams.

SUP grupių nustatymas ir skirstymo bei lygio tvarkos aprašas

2011 m. buvo įtrauktos SUP grupės ir priemonės, naudojamos ugdyti. Specialias pagalbos priemones lėmė teikiamų paslaugų pobūdis - žodinės kalbos vertimas į gestų kalbą, teksto skaitymo ir konspektavimo pagalbos formos, bei kitos paslaugos, didinančios ugdymosi prieinamumą. Nuo 2024 m. visos mokyklos ir darželiai turėtų priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei tėvai ir specialistai taip nusprendžia, tačiau išliks galimybė ir specialiosioms mokykloms. Klasės, skirtos SUP mokiniams, komplektuojamos pagal Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisykles.

Klasių dydžiai ir patalpinimas

Specialiojoje klasėje, skirtoje turintiesiems nežymų intelekto sutrikimą ir turintiesiems kalbos sutrikimus, gali būti iki 12 mokinių. Specialiojoje klasėje, skirtoje akliesiems ir silpnaregiams, kurtiesiems ir neprigirdintiems, turintiesiems judesio ir padėties sutrikimų, taip pat turintiesiems vidutinį, žymų ar labai žymų intelekto sutrikimą, gali būti iki 10 mokinių.

Ugdymo tikslai ir individualių planų sudarymas

Specialioji pagalba suteikiama tam, kad padidintų asmens ugdymosi veiksmingumą, teikiama mokykloje. Mokyklos, klasės ar SUP mokinio individualaus ugdymo plano sudarymui vadovaujasi Bendrojo ugdymo planų nuostatomis. Sujungiant SUP mokinio poreikius su pasiektiniais tikslais, gali būti sudaromos papildomos priemonės ir papildomi mokymo laikai, ypač kurtiems ir neprigirdintiems, regos sutrikimais ir kt.

Namų ugdymas ir bendravimo forma

Ugdoma namuose gali vykti 6 valandų per savaitę, kai mokinys turi nežymų ar vidutinį intelekto sutrikimą. Namų ugdyme specialusis pedagogas bendradarbiauja su tėvais, orientuojasi į komunikacines, pažintines, orientacines, menines ir darbinės veiklos sritis. Kurtieji gali būti mokomi totalinės komunikacijos arba bilingviu metodu. Svarbu užtikrinti, kad mokiniai galėtų pasiekti bendrojo ugdymo programos pasiekimus per lanksčias, individualizuotas ugdymo priemones.

Taip pat skaitykite: kaip pritaikyti mokymo priemones specialiųjų poreikių mokiniams

Didaktinių priemonių pasirinkimo principai

Pradinio ugdymo mokinys, mokydamasis pagal pradinio ugdymo programą, įgyja pagrindines dalykų žinias: lietuvių kalbą, užsienio kalbas, matematiką, pasaulio pažinimą, dailę ir technologijas, muziką, kūno kultūrą ir kt. Vertinimas vyksta formuojamasis, diagnostinis ir apibendrinamasis, o mokyklos nustato konkrečius vertinimo ir įforminimo mechanizmus.

  1. Individualizavimas ir diferencijavimas: pasirinkdami ugdymo metodus, dėmesys skiriamas kiekvieno vaiko poreikiams.
  2. Įvairūs metodai: pasakojimas, aiškinimas, stebėjimas, pokalbis, demonstravimas, specialūs šaltiniai, parastieji ir kompiuteriniai žaidimai.
  3. Vizualizacijos priemonės: regimosios priemonės, schemos, paveikslai, lentelės, formulės, sutartiniai ženklai.
  4. Kalbos ir kommunikacijos palaikymas: gestų kalba, daktilologija, kalbos ir klausos lavinimas.
  5. Tarpinamas požiūris į mokymąsi: individualus darbas, koreguojamasis ugdymas, grupinis ir komandinio pobūdžio darbas.

Specialiosios pagalbos priemonių praktiniai aspektai

Vaikams, besimokiusiems bendrojo ugdymo mokykloje, teikiama surdopedagogo pagalba. Kurtieji gali būti mokomi totalinės komunikacijos ar bilingviniu metodu. Mokiniams su regos sutrikimais naudojamos specialios priemonės, o silpnaregiams skiriamos individualios pratybos bei Brailio rašto mokymai. Svarbu, kad pažangos įvertinimas atitiktų Bendrųjų ugdymo planų nuostatas ir būtų įteisintas mokykloje.

Specialiųjų poreikių mokiniams, kurie mokosi pagal atitinkamas programas, taikomi ir papildomi mokymo metai prieš pradedant įgyvendinti naują ugdymo etapą. Pažangos įvertinimo susitarimai turi būti aiškūs, atsižvelgiant į vaiko galias, tėvų pageidavimus ir vertinimo suvokimą. Įvertinimai gali būti žodiniai ir rašytiniai, su apibendrinimais, pavyzdžiui - aprašas. Taip pat gali būti įrašyti dalykų pavadinimai ir jų metiniai įvertinimai į pagrindinio ugdymo pažymėjimą.

Praktiniai patarimai moksleivių pasirinkimams

Renkantis priemones svarbu atsižvelgti į sutrikimo pobūdį, amžių, ugdymo lygį ir individualias galimybes. Mokykla turi užtikrinti prieinamumą, teikti reikiamas paslaugas, o pedagogai - nuolat atnaujinti savo žinias apie naujausias priemones ir metodikas. Tiems mokiniams, kuriems reikalingas papildomas laikas ar specialus ugdymo planas, svarbu suderinti mokymąsi su tėvų įsitraukimu ir nuolatinės komunikacijos procesais, kad pasiekti geriausius ugdymosi rezultatus.

Etapai ir aplinkos pritaikymas

1) Įvertinimas ir poreikių nustatymas; 2) Individualus ugdymo planas; 3) Rinkinių priemonių parinkimas; 4) Įgyvendinimas ir progresas; 5) Vertinimas ir peržiūra. Aplinkos pritaikymas ir mokymo priemonių derinimas turi užtikrinti tėvų ir specialistų bendradarbiavimą, aiškų tikslų apibrėžimą ir nuolatinį tobulinimą.

Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliesiems darbo rinkoje

Taip pat skaitykite: Reabilitacijos priemonių sudarymo pagrindai

tags: #didaktiniu #priemoniu #parinkimas #specialiuju #ugdymosi #poreikiu