Ikimokyklinio ugdymo pedagogų profesija reikalauja intensyvaus ir ilgalaikio bendravimo, didelių emocinių išteklių ir atsakomybės už vaikų gerovę. Šiame kontekste depresija ir darbingumas tampa glaudžiai susijusiais klausimais, kuriuos lemia tiek objektyvūs darbo sąlygų veiksniai, tiek profesinės kultūros ir organizacinės aplinkos aspektai.
Nors daug kalbama apie objektyvias priežastis bei konkrečius pokyčius, kurių siekia pedagogai, nuošalyje paliekama kita problemos pusė - mokytojams, kaip ir kitų profesijų, kurių darbas reikalauja didelių emocinių išteklių, atstovams, būdingas perdegimas.
Perdegimo sindromas ir jo sąsajos su depresija
Perdegimo sindromas - tai emocinis išsekimas, kylantis dėl tarpasmeninės sąveikos sukelto streso. Jis ypač būdingas tų profesijų atstovams, kurių darbas susijęs su intensyviu, ilgalaikiu bendravimu. Žmonės, kurių profesija reikalauja rūpintis kitais, per tam tikrą laiką išnaudoja savo emocinius resursus ir nebegeba priešintis stresams.
Dėl nuolatinio intensyvaus bendravimo kyla „persisotinimas“ socialiniais kontaktais. Šalia objektyvių profesinių iššūkių, tokių, kaip didelis darbo krūvis, ugdytinių skaičius klasėse ar darželio grupėse, ilgos darbo valandos, nedideli atlyginimai, prisideda emociniai sunkumai, tokie kaip autonomijos stygius darbe, sudėtingi santykiai su kolegomis, moksleivių elgesio problemos, augantis mokinių smurto lygis, pasireiškiantis ir per patyčias mokyklose.
Struktūriniai iššūkiai, veikiantys darbingumą
Neadekvatūs atlyginimai, nutolintas pensijinis amžius, per didelis moksleivių skaičius klasėje - tai skundai, kuriuos tenka girdėti ir viešuose, ir asmeniniuose pedagogų pareiškimuose. Tačiau mokytojo profesija visuomenėje nėra nei prestižinė, nei patraukli. 2013 m. Tarptautinio mokymo ir mokymosi tyrimo duomenimis (TALIS), daugiau kaip 80 proc. Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos šalimis, mokytojai darbe patiria specifinių sunkumų: tenka dirbti nuolatinių reformų bei pokyčių sąlygomis, pakelti dėl mokinių ir mokyklų mažėjimo augančią konkurencija.
Taip pat skaitykite: Kaip slaugyti depresija sergantį žmogų
Sudėtinga socialinė situacija lemia tai, kad vis daugėja darbo su mokiniais iš socialinės rizikos šeimų, emigravusių tėvų paliktais vaikais, ekonominį nepriteklių išgyvenančių šeimų vaikais. Jiems reikia skirti daugiau dėmesio ir laiko.
Mokytojų stresas ir sveikata: poveikis mokytojams, mokiniams ir mokykloms
Teisingumo jausmas organizacijoje
2013-2014 m. kai kuriose ikimokyklinio bei mokyklinio ugdymo įstaigose apklausus darbuotojus bei vadovus, tyrimo rezultatai parodė, kad reikšmingas organizacinis veiksnys turintis įtakos pedagogų profesiniam perdegimui yra darbuotojų patiriama teisingumo stoka organizacijoje. Teisingumo jausmą darbe lemia gaunamas finansinis bei socialinis atlygis, laisvė veikti, galimybė savarankiškai priimti sprendimus, profesinis įvertinimas.
Tačiau kartais į pedagogų poreikį savarankiškai veikti, dalyvauti, priimant organizacijos sprendimus ne visuomet atsiliepiama, vadovai netgi siūlo šią problemą spręsti darbo keitimu. Tyrimai rodo (TALIS 2008), kad Lietuvos švietimo organizacijose vyrauja išorinis bei administracijos vertinimas, mažai skiriama dėmesio kolegų atsiliepimams, savo darbo reflektavimui, tai nėra įprasta pedagogų darbo kultūroje.
Ikimokyklinio ugdymo kontekstas: darželio bendruomenės poreikiai
Švietimo organizacijose - ir darželiuose, ir mokyklose, ir aukštosiose mokyklose - ypač svarbu kurti darbo kultūrą, grįstą tarpusavio parama, atvirumu, gebėjimu kalbėti apie kylančius sunkumus be baimės būti pasmerktam, sulaukiant kolegų palaikymo ar profesionalios pagalbos iš šalies.
dr. Švietimo pagalbos specialistai darželyje atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant vaikų ugdymosi sėkmę, emocinę gerovę ir visapusišką raidą. 1. 2. SOCIALINIS PEDAGOGAS - tai vaiko socialinis asistentas, vaiko gerovės advokatas. Tai asmuo, į kurį kreipiamasi dėl vaiko patiriamų problemų, santykių su bendraamžiais, mokytojais ar tėvais ir kitokios socialinės pedagoginės pagalbos. Padeda tėvams ugdyti savo vaiką, suprasti jo socialinius ir psichologinius poreikius, jų tenkinimo svarbą. 3. Vykdo tėvų ir pedagogų švietimą aktualiais vaiko psichologijos, amžiaus tarpsnių, pedagoginės ir socialinės psichologijos klausimais.
Taip pat skaitykite: Pagalba mamoms, patiriančioms depresiją
Darbingumo apsauga: asmeniniai ir organizaciniai sprendimai
2014 m. parengtas ir internetinėje erdvėje nesunkiai randamas Ugdymo plėtotės centro filmas apie mokytojų perdegimą. Jame profesionalūs ekspertai padeda suprasti, kaip pedagogai gali keisti įpročius, požiūrius, priimdami individualius, nuo jų pačių priklausančius sprendimus. Svarbu saugoti asmenį laiką, brėžiant ribą tarp darbo ir asmeninių poreikių, kokybiškai ir įvairiai leisti laisvalaikį, būti fiziškai aktyviems. Tai vertingi patarimai, kuriuos realiai taikant galima sumažinti profesinę įtampą.
Tarp didžiuosiuose miestuose pedagogams siūlomų kvalifikacijos programų yra nedaug akredituotų programų, skirtų pedagogo asmenybės saviugdai, profesinei pagalbai. Tai rodo, kad pedagogų kvalifikacijos tobulinimas orientuotas į profesinių kompetencijų plėtojimą t. y., ką dar turėtų išmokti pedagogas, kad galėtų geriau mokyti vaikus ir tobuliau dirbti savo darbą - tokio pobūdžio seminarų ar mokomųjų renginių pasiūla tikrai gausi.
Supervizija ir ugdomasis konsultavimas
Pedagogų bendruomenei jau yra žinomos tokios profesinės praktikos konsultavimo formos kaip supervizija ir ugdomasis konsultavimas (angl. coaching). Ugdymo plėtotės centro vykdytame projekte „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra“, 2011-2013 m. pedagogams pasiūlyta grupės supervizija. Daugiau nei 700 Lietuvos pedagogų išbandė šią profesinės praktikos konsultavimo formą.
Jos pagrindas yra supervizijos dalyvių realių profesinės praktikos atvejų analizė ir refleksija, dirbant kartu su profesionaliu supervizoriumi, tačiau siekiant, kad pats problemą įvardijęs žmogus rastų jam tinkamiausią problemos sprendimą. Pasaulinėje praktikoje supervizija pripažįstama ir kaip viena iš kvalifikacijos kėlimo formų. Tai reiškia, kad supervizijai skirtos valandos, analizuojant savo profesinius santykius, savo profesinio vaidmens ar atsakomybių ribas, patiriamas problemas ir kitus profesinius klausimus yra tolygios kvalifikacijos tobulinimui.
Šio profesinio tobulėjimo rezultatas - pakitęs požiūris, naujas suvokimas, įgytas žinojimas, ar atsiradęs aiškumas, kaip pakeisti įsisenėjusią pasikartojančią probleminę situaciją ar santykius. Kai kuriose Lietuvos aukštosiose mokyklose supervizija yra studijų programų (socialinio darbo, socialinės pedagogikos) dalis, ji vyksta kaip supervizuojamoji arba reflektuojamoji praktika. Visa tai gali būti sėkmingai taikoma pedagogų profesinio perdegimo prevencijoje.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti nedarbingumo pažymėjimą dėl depresijos
Įrodymai apie naudą
Po pirmojo projekto etapo 2012 m. atlikus žvalgomąjį tyrimą paaiškėjo, kad pedagogai, dalyvavę grupės supervizijoje, įžvelgia supervizijos teikiamą asmeninę, profesinę, pažintinę naudą, vertina jos teikiamą emocinį bei profesinį palaikymą, galimybę rasti tinkamą problemų sprendimo būdą. Nors Lietuvos pedagogai susiduria su rimtomis profesinėmis problemomis ir profesinis perdegimas jiems pažįstamas, tai nėra neišsprendžiama problema. Minėti pedagogų profesinio perdegimo prevencijos bei įveikimo būdai yra prieinami.
Mokytojų stresas ir sveikata: poveikis mokytojams, mokiniams ir mokykloms
Darbingumo ir emocinės gerovės sąsajos
Teisingumo jausmą darbe lemia gaunamas finansinis bei socialinis atlygis, laisvė veikti, galimybė savarankiškai priimti sprendimus, profesinis įvertinimas. Tačiau kartais į pedagogų poreikį savarankiškai veikti, dalyvauti, priimant organizacijos sprendimus ne visuomet atsiliepiama, vadovai netgi siūlo šią problemą spręsti darbo keitimu.
Švietimo organizacijose - ir darželiuose, ir mokyklose, ir aukštosiose mokyklose - ypač svarbu kurti darbo kultūrą, grįstą tarpusavio parama, atvirumu, gebėjimu kalbėti apie kylančius sunkumus be baimės būti pasmerktam, sulaukiant kolegų palaikymo ar profesionalios pagalbos iš šalies.
Skaitiniai ir vaizdiniai resursai
2014 m. parengtas ir internetinėje erdvėje nesunkiai randamas Ugdymo plėtotės centro filmas apie mokytojų perdegimą. Jame profesionalūs ekspertai padeda suprasti, kaip pedagogai gali keisti įpročius, požiūrius, priimdami individualius, nuo jų pačių priklausančius sprendimus.
Tyrimų duomenys ir problemų mastas
2013 m. Tarptautinio mokymo ir mokymosi tyrimo duomenimis (TALIS), daugiau kaip 80 proc. Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos šalimis, mokytojai darbe patiria specifinių sunkumų: tenka dirbti nuolatinių reformų bei pokyčių sąlygomis, pakelti dėl mokinių ir mokyklų mažėjimo augančią konkurencija. Tyrimai rodo (TALIS 2008), kad Lietuvos švietimo organizacijose vyrauja išorinis bei administracijos vertinimas, mažai skiriama dėmesio kolegų atsiliepimams, savo darbo reflektavimui, tai nėra įprasta pedagogų darbo kultūroje.
| Veiksnys | Poveikis darbingumui |
|---|---|
| Nuolatinės reformos ir konkurencija | Didina įtampą, mažina motyvaciją |
| Didelis ugdytinių skaičius | Skatina emocinį išsekimą |
| Teisingumo stoka organizacijoje | Mažina pasitenkinimą darbu ir įsitraukimą |
| Autonomijos stygius | Silpnina kontrolės jausmą ir didina stresą |
| Socialinės rizikos šeimų vaikų poreikiai | Didina darbo apimtį ir emocinį krūvį |
| Supervizija ir konsultavimas | Stiprina atsparumą, gerina sprendimų kokybę |
Visa tai atskleidžia, kad depresijos rizika ir darbingumo mažėjimas ikimokyklinio ugdymo pedagogams kyla iš kompleksinių, tiek asmeninių, tiek struktūrinių veiksnių. Tačiau įrodymais grįstos praktikos - nuo supervizijos iki darbo kultūros pokyčių - yra pasiekiamos ir veiksmingos.
tags: #depresija #darbingumas #vaiku #darzelio #aukletoja