Viešąsias funkcijas atliekanti institucija teikia nemokamą, konfidencialią, specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje.
Pagalba Patiriantiems Smurtą
Jei patiriate smurtą, kokios pagalbos galite tikėtis? Pirmojo susitikimo ar skambučio metu SKPC konsultantas išklauso, išsiaiškina situaciją ir pasiūlo galimus problemų sprendimo būdus bei priemones. Kitų pokalbių metu suteikiama visa informacija, reikalinga sprendžiant smurto artimoje aplinkoje problemas. Su SKPC konsultantu aptariami nukentėjusio asmens norai, kokia pagalba yra reikalinga, įvertinamos rizikos ir sudaromas individualus pagalbos veiksmų planas.
Specializuotos Kompleksinės Pagalbos Centrai (SKPC)
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai siūlo pagalbą visoje Lietuvoje, kiekvienoje savivaldybėje. Iš viso yra 14 organizacijų.
Nuo šiol, su SKPC susisiekęs asmuo pagalbą, apimančią konsultavimą, informavimą, emocinę paramą, teisinę bei psichologinę pagalbą ir kt., gali gauti sau priimtinu būdu: telefonu, el. paštu ar tiesiogiai.
- Emocinė pagalba: Išklausome, suprantame ir palaikome. Padedame įveikti krizinę situaciją, motyvuojame nutraukti smurtinius santykius.
- Informacija: Diskutuojame apie galimus sprendimus, sudarome veiksmų planą, supažindiname su teisiniais procesais ir valstybės garantuojama pagalba.
- Tarpininkavimas: Pristatome visas organizacijas ir institucijas, kurios sprendžia socialinius, finansinius, teisinius klausimus.
Teisininkas konsultuos vaikų išlaikymo, santuokos nutraukimo, žalos atlyginimo, iškeldinimo, ikiteisminio tyrimo dėl smurto šeimoje ir kitais klausimais bei padės parengti teisinius dokumentus (ieškiniai, pažymos, prašymai, pareiškimai ir pan.).
Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas
Psichologas padės pamatyti situaciją, kurioje esate, su kuo tai susiję, kokius sprendimus ir atsakomybes galite priimti norėdami ją keisti.
SPKC konsultantai išklausys, suteiks emocinę paramą bei kartu su jumis ieškos veiksmingų būdų, kaip įveikti smurtą šeimoje.
Kaip Kreiptis Pagalbos?
Tiesiogiai susisiekite su artimiausia organizacija, atliekančia SKPC funkcijas.
Siekiant padidinti pagalbos prieinamumą, pradėta teikti pagalba bendrąja telefono linija 8 700 55516 ir tiesioginiais pokalbiais internetu (www.specializuotospagalaboscentras.lt). Pastarasis pagalbos būdas labiausiai priimtinas jaunesnio amžiaus žmonėms, taip pat užsienyje gyvenantiems lietuviams, asmenims, turintiems atitinkamą negalią.
Smurto Problematika Karantino Metu
Karantino metu namai tapo saugiausia erdve, padedančia išvengti koronaviruso. Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) praneša, kad ES šalyse šiuo laikotarpiu pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje padaugėjo. Tai rizikos faktoriai, dėl kurių padidėja smurtą patiriančių asmenų, tarp kurių yra ir vaikai, pažeidžiamumas, baimės jausmas, jie nebegali palikti smurtautojo, padidėja namų ir vaikų priežiūros atsakomybės, išauga socialinė izoliacija.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos vadovė J. Cinskienė pabrėžia, kad negalime vienareikšmiškai teigti, jog karantinas Lietuvoje padidino smurto artimoje aplinkoje mastą. Tačiau karantino laikotarpiais išaugo smurtą artimoje aplinkoje patyrusių ir pagalbos besikreipusių asmenų skaičius. Be to, karantino laikotarpiai parodė, kad smurto proveržiai tapo dažnesni ir žiauresni.
Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos duomenimis, paskelbus pirmąjį karantiną, SKPC gaunamų pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje patyrusius asmenis skaičius iki balandžio 3 d. tendencingai mažėjo. Tačiau per penktą ir šeštą karantino savaites jis gerokai padidėjo, o gegužės mėn. viduryje buvo gautas rekordinis pranešimų skaičius, t. y. 255 pranešimai per savaitę. Per kitą savaitę po karantino pabaigos buvo užfiksuotas kitas rekordinis pranešimų skaičius - 323 pranešimai per savaitę. Vienam asmeniui vidutiniškai buvo suteiktos 5 pagalbos (63 750 pagalbų per 2020 m.).
Pašnekovės teigimu, praktikoje, taip pat ir karantino metu, vis dar labai aktuali laikino apnakvindinimo ir apgyvendinimo paslaugų problema.
Specialistė ragina smurtą artimoje aplinkoje patiriančioms moterims nedelsti, kol toksiški santykiai virs tragedija - visoje Lietuvoje veikiančiuose Specializuotos kompleksinės pagalbos centruose (SKPC) psichologinė ir teisinė pagalba suteikiama nemokamai, anonimiškai ir pačiai moteriai priimtiniausiu būdu.
5 veiksmingi būdai kalbėtis su smurtą artimoje aplinkoje patiriančiu asmeniu | „MedCircle“
Statistika ir Tendencijos
Statistikos departamento duomenimis, dėl smurto artimoje aplinkoje praėjusiais metais užregistruota 7,1 tūkst. nusikaltimų - 7,3 proc. Tačiau pastebėtas kai kurių kitų rodiklių didėjimas: sunkių sveikatos sutrikdymų užregistruota 13 proc. daugiau, 33,3 proc. padaugėjo nužudymų - 2019 m. artimoje aplinkoje įvykdyti 21, 2020 m. - 28 nužudymai. Policijoje 2020 m. buvo užregistruoti 58 553 pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje (10 proc. daugiau nei prieš metus).
Taip pat skaitykite: Pagalba seksualinio smurto aukoms
| Rodiklis | 2019 | 2020 | Pokytis |
|---|---|---|---|
| Nusikalstamų veikų skaičius | - | 7,1 tūkst. | -7,3% |
| Sunkūs sveikatos sutrikdymai | - | - | +13% |
| Nužudymai artimoje aplinkoje | 21 | 28 | +33,3% |
| Pranešimai policijai | - | 58 553 | +10% |
Apsaugos nuo smurto orderis
Nuo 2023 metų liepos 1-osios Lietuvoje įsigaliojo apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis - jį gavęs smurtu įtariamas asmuo privalo iš bendros gyvenamosios vietos išsikelti per 15 dienų, taip pat nesiartinti ir nebendrauti su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu.
Pasak D. Masalskienės, ši įstatymo pataisa jau spėjo gerokai pakoreguoti pranešimų apie smurto artimoje aplinkoje statistiką, tačiau realaus problemos masto tai esą vis dar neparodo. Jeigu lygintume 2022 metus su 2023-aisiais, tai mažiausiai tris kartus yra padidėjęs pranešimų skaičius.
D. Masalskienė priminė ir tai, kad nuo orderui įsigaliojimo atitinkamoms institucijoms atsirado nauja prievolė - jos privalo apie sužinotus smurto atvejus iš karto pranešti Specializuotos kompleksinės pagalbos centrui.
Svarbi ir tinkama komunikacija
Nors apie smurtą artimoje aplinkoje ir su tuo susijusius nusikaltimus kalbama daug, dėmesio tam skiria ir žiniasklaida, D. Masalskienė atkreipė dėmesį, jog tokių skaudžių temų pateikimas visuomenei reikalauja didelės atsakomybės.
Nors visuomenės apklausos rodo, kad lietuviai nėra pakantūs smurtui, pasak Moterų informacijos centro programų vadovės, realybė dažnai yra kitokia - žmonės deda pastangas norėdami padėti smurtautojui išsisukti nuo bausmės, visą dėmesį sutelkia į nukentėjusiąją moterį, o ne kalba apie smurtautojo veiksmus ir jo daromą nusikaltimą.
Kada vertėtų sunerimti?
Tiesa, smurtą artimoje aplinkoje patiriančios moterys tikrai ne visada yra linkusios pasidalinti savo išgyvenimais ir ieškoti pagalbos. Nors fizinio smurto padarinius dar galima pastebėti, į kai kuriuos kitus ženklus galimos smurto aukos artima aplinka turėtų įsižiūrėti itin atidžiai.
D. Masalskienė akcentavo, kad galimai smurtą patyrusi moteris staiga gali norėti save izoliuoti nuo kitų, atsitraukti nuo anksčiau buvusių pomėgių, bendravimo. Ji gali atšaukti ir susitikimus, o jiems ir įvykus savo partneriui „teikti ataskaitas“.
Anot specialistės, smurtą artimoje aplinkoje galimai patiriantis žmogus gali pradėti piktnaudžiauti ir alkoholiu, įvairiomis psichotropinėmis medžiagomis, gali susidurti su valgymo sutrikimais. Kartais norėdama įtikti savo partneriui moteris gali pakeisti ir, pavyzdžiui, savo drabužių stilių.
Jos teigimu, pastebėjus tokius požymius reikėtų imtis iniciatyvos - saugioje erdvėje moteriai pasakyti, kad nerimaujate dėl jos saugumo, pasiūlyti ją išklausyti, o galbūt ir kartu apsilankyti Specializuotos kompleksinės pagalbos centre.
Ragina moteris netylėti
Kaip pabrėžė D. Masalskienė, nereikėtų laukti, kol toksiški santykiai namuose peraugs į agresiją ir smurtą - pagalbą bet kurioje vietoje ir bet kokiu būdu specialistai gali suteikti dar tada, kai moteris dėl savo santykių tiesiog jaučia nerimą, baimę ar neužtikrintumą.
Kaip nurodė pašnekovė, Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai šiuo metu veikia visoje Lietuvoje, o į juos galima kreiptis bet kuriuo patogiu būdu - tiek telefonu, tiek elektroniniu paštu ar tiesioginiu internetiniu pokalbiu („live chat“), tiek ir gyvai.