Tai palaikomojo gydymo ir slaugos paslauga, teikiama asmenims, sergantiems įvairiomis demencijos formomis (Alzheimerio liga, kraujagysline, mišria, frontotemporaline ir kitomis demencijomis), kuriems dėl progresuojančio pažinimo funkcijų blogėjimo, somatinių ligų ar organizmo pažeidimų nustatytas bendras funkcinis sutrikimas. Tokie pacientai kasdieniame gyvenime dažnai yra visiškai arba beveik visiškai priklausomi nuo kitų žmonių pagalbos. Nemokamos palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos pacientams yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Jos teikiamos privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems pacientams, turintiems gydančio gydytojo siuntimą (F Nr. 027/a) ir atitinkantiems nustatytus kriterijus, numatytus LR SAM 2012 m. gegužės 4 d. įsakyme Nr. V-393 ir kt. Informacija apie kreipimąsi, įstaigų galimybes ir apmokėjimą yra svarbi kiekvienam globėjui ir šeimai.
Demencija yra sindromas, apibūdinamas kaip ilgalaikis smegenų ligos sukeltas pakitimas, kuriam būdingos pažinimo funkcijų sutrikimai: atmintis, mąstymas, orientacija, suvokimas, kalba, protavimas, bet sąmonė nebūtinai sutrikusi. Sutrikus pažinimui pablogėja emocijų kontrolė ir socialinis elgesys, todėl bendravimas tampa sunkesnis. Dažnai vyresnio amžiaus žmonės turi papildomų veiksnių: pablogėjęs klausa ar regėjimas, skausmas, miegos sutrikimai, aplinkos pokyčiai ir kt., kurie dar labiau apsunkina kasdienybę.
Esminės priežiūros kryptys globoje
Gydymo ir slaugos prioritetai - elgesio terapija ir nemedikamentinės priemonės, ypač bendravimas. Palaikomojo gydymo tikslas - sumažinti elgesio ir psichologinių problemų pasireiškimą, skatinti savarankiškumą tiek namuose, tiek globos įstaigoje. Svarbu užmegzti ryšį su ligoniu, aiškiai ir trumpai kalbėtis, vengti konfliktų ir ieškoti jo poreikių per priežastis, o ne tik pasekmes. Bendravimo strategijos turi būti adaptuotos pacientui: pabrėžiami išlikę gebėjimai, kantrybė, supratimas bei neverbalinis kontaktas (žvilgsnis, šypsena, prisilietimai).
Ekologiškai palanki aplinka - svarbiausia sergančiojo saugumui ir orientacijai: aplinka turi būti jauki, pažįstama, su kontrastingomis spalvomis, aiškiu apšvietimu ir kuo mažiau dirgiklių. Nakties metu rekomenduojama palaikyti šviesą ir aiškią orientaciją, o tualeto ir vonios duris dažyti lengvai atpažįstama spalva. Padėti gali ergoterapeutas įvertinant namų aplinką ir siūlant optimizacijas, tokias kaip dideli laikrodžiai (ne skaitmeniniai), aiškūs kalendoriai ir dienos-nakties kalendoriaus spartos.
Nuo ligos pradžios dažnai pasitaiko kalbos sutrikimų, dėmesio koncentracijos sunkumų, apatijos ar nerimo. Tokios problemos kliudomos kasdieninei veiklai, higienos įpročiams, savarankiško gyvenimo galimybėms. Todėl reikalinga empatija, aiški instrukcija, pakopa-pakopa teikiamos užduotys ir neverbalinė komunikacija. Egzistuoja būdai sumažinti streso lygį ir pagerinti bendravimą - pavyzdžiui, kalbant paprastai, užduodant paprastus klausimus, vengiant negatyvių formų, ir akcentuojant tai, ką pacientas sugeba daryti.
Taip pat skaitykite: Demencija ir trumpalaikė slauga
Komunikacijos ir elgesio valdymo principai
Efektyvaus bendravimo strategija remiasi šiais principais: pabrėžti ligonio sugebėjimus, neperspausti, kai reikia laipsniško žingsnis-po-žingsnio įgyvendinimo, užmegzti pokalbio ryšį vardu, ieškoti žvilgsnio, kalbėti aiškiai ir ramiai, rinktis trumpus sakinius ir atsakyti tik taip/ne. Jei reikia, pakartoti klausimus ar perfrazuoti, naudoti neverbalinę komunikaciją (lysti, parodyti). Svarbu vengti kritikos, neteisingų teiginių ar atmetančių atsakymų. Reikia rodyti pagarbą ir meilę, neklausan su žvilgsniu priverstų sprendimų, o laikytis optimistinių, konstruktyvių formų.
Pagalba globėjui: globėjai dažnai taip pat sensta, susiduria su depresija, fizinių problemų rizika ir socialine izoliacija. Todėl svarbu rūpintis jų sveikata ir gerove, nes streso lygiai gali įtakoti paciento pažintinę funkciją, elgesį ir bendravimą. Bendravimo strategijos gali padėti sumažinti peradresavimą ir kartojimą, kurie dažnai kelia nerimą tiek globotiniam, tiek globėjui.
Praktiniai patarimai bendravimui su ligoniais
Laikančiosios priemonės komunikacijai apima aiškius sakinius, kvietimą į dialogą, trumpus paaiškinimus, atsižvelgimą į paciento individualias savybes ir poreikius. Rodyti kantrybę, akcentuoti svarbiausius žodžius, vengti dviprasmiškų teiginių. Užmegzti ryšį pradžioje: kreiptis vardu, suteikti galimybę pamatyti akis į dėmesingą pašnekovą. Nepalikti paciento vieno, kai kalbama, ir nesitraukti nuo jo. Svarbu, kad aplinka būtų kuo mažiau dirgiklių, ypač kai kalbama apie klausos ar regos sutrikimus.
Instrukcijos turi būti pakopinės, kartojamos tais pačiais žodžiais, jei reikia. Jei kam nors sunku rasti žodžius - pasiūlyti numanomą terminą, kurį pacientas galėtų suprasti. Dokumentai ir užrašai gali padėti pacientui prisiminti įprastą kasdienybę (pvz., virtuvės įrankiai su užrašais). Svarbu nekalbėti prieš paciento nuomonę ir nekritikuoti, o skatinti jo įtraukimą į pasikalbėjimą ir veiklą.
Globėjų ir slaugos specialistų poreikiai
Demencija sergančiųjų globai tenka daug pastangų ir laiko; dažnai globėjai ir patys yra vyresni ir turi savo sunkumų. Todėl būtina atsižvelgti į jų sveikatą, psichologinę gerovę ir socialinę izoliaciją. Stresas gali paveikti pažintinę funkciją, elgesį ir bendravimą sergančiųjų atžvilgiu. Kaip teigia Kauno medicinos universiteto Geriatrijos klinikos specialistai, reiktų pabrėžti - bendravimo įgūdžių mokymas ir psichosocialinė parama globėjams yra labai svarbūs.
Taip pat skaitykite: Demencija: slauga ir pagalba Lietuvoje
Formalus modelis ir paslaugos
Slaugos paslaugos demenciją turintiems pacientams Lietuvoje dažnai apmokamos PSDF lėšomis. Jos teikiamos tiems pacientams, kuriems gydantis gydytojas išduoda reikiamą siuntimą. Taip pat svarbu suprasti, kad demencią turinčių pacientų globos paslaugų spektras ir jų teikimo laikotarpiai gali skirtis priklausomai nuo savivaldybės ir įstaigos. Socialinės paslaugos gali būti teikiamos namuose arba globos įstaigose; jos apima pagalbą kasdienėse veiklose, maisto paruošimą, transportą, psichosocialinę pagalbą ir kt. Gydymas ir priežiūra turi būti orientuoti į asmenį, o paslaugos siekia kuo ilgiau išlaikyti žmogų savarankišku ir įtraukti į socialinį gyvenimą.
Socialinės paslaugos: kas gali gauti ir kaip prašyti
Socialinės paslaugos teikiamos savivaldybių biudžeto lėšomis ir gali būti skiriamos bendrosios arba specialiosios paslaugos - į namus arba globos įstaigoje. Pirmas žingsnis siekiant jų - kreiptis į seniūniją pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Priklausomai nuo asmens poreikio, reikalingi dokumentai gali būti skirtingi: prašymas, asmens tapatybės dokumentas, deklaravimo pažyma, pažymos apie neįgalumą ar senatvę, SPS-1 ar SPP-2 pažymos, medicininių dokumentų išrašas, pajamų dokumentai. Sprendimai dėl paslaugų priimami laikantis nustatytų terminų: 10-20 kalendorinių dienų priklausomai nuo paslaugos tipo, o skubiais atvejais - tarpininkavimu savivaldybei įvertinti poreikį. Paslaugos gali būti teikiamos tiek namuose, tiek institucijose.
Trumpalaikė globa, dienos socialinė globa ar ilgalaikė globa turi būti pasirenkama atsižvelgiant į demenciją turinčio asmens poreikius, galimybes ir finansinį bei saugumo kontekstą. Socialinės paslaugos gali būti finansuojamos iš savivaldybės biudžeto, valstybės biudžeto arba asmens lėšų, o kai kurios paslaugos yra nemokamos (informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir kt.). Mokėjimo dydžiai nustatomi pagal asmens pajamas ir turto valstybės normatyvus. Privalomasis sveikatos draudimas taip pat gali suteikti lėšas slaugos asmenų ligos išmokoms pagal konkrečias sąlygas.
Peržiūros ir pavyzdiniai įstaigų pavyzdžiai
Сentruose demenciją turintiems pacientams svarbu ne tik medicininė priežiūra, bet ir socialinis spalvinimas - komūninės veiklos, erdvės pritaikymas, psichologinė pagalba ir kt. Tokios įstaigos derina socialines ir medicinines paslaugas, užtikrina orias gyvenimo sąlygas, užimtumą, relaksaciją ir malonias emocines patirtis. Medicininė priežiūra ir slauga turėtų būti orientuota į individualų paciento poreikį, įsitraukiant į kasdienę veiklą, vengiant per didelio streso ir išlaikant savarankiškumą. Socialiniai darbuotojai bei slaugos specialistai teikia paramą tiek pacientui, tiek jo artimiesiems, kad sunkiaisiais laikotarpiais būtų išlikta žmogaus orumas ir komfortas.
Pasirodymai apie demenciją pasaulyje rodo, kad didžioji dalis sergančiųjų nesulaukia specializuotos pagalbos. McGill universiteto ataskaita pabrėžia, kad pagrindinis dėmesys turi būti teikiamas po diagnozės gydymo, priežiūros ir paramos paslaugoms. Todėl svarbu plėtoti nemedikamentines priemones, skirti laiko bendravimui ir socialinei įtraukties skatinimui. Demencijos slauga turi būti orientuota į asmenį, ugdyti ligonio stiprybes ir įtraukti jį į veiklas, kurios suteikia prasmę ir kokybę gyvenimui, taip pat skatinti sveiką ir aktyvų gyvenimą bei socialinį bendravimą ir gerą miegą.
Taip pat skaitykite: Demencija: slaugos gairės
tags: #demencija #serganties #slaugos #namai