Tuščiosios kalbos nėra, todėl toliau pateikiama straipsnio versija, kuri semiasi iš pateikto nuosekliai struktūruoto teksto apie socialinių darbuotojų darbą, šeimos krizes ir sutuoktinio smurtą, papildyta infografikos, vaizdo ir lentelių formatais tam, kad būtų kuo išsamesnė ir aiškesnė informacija skaitytojams.
Šeimos konferencijos metodas - svarbi prevencijos grandis
Šiandien krizę išgyvenančiai šeimai taikomi pagalbos modeliai ir priemonės įgalina šeimas burtis į šeimos konferencijas, kurių metu svarbius sprendimus priima pačios, be tiesioginio socialinių tarnybų įsitraukimo. Kad tai efektyvu ir jau spėjo pasiteisinti, įrodo iki šių metų birželio jau įvykusios 38 sėkmingos šeimos konferencijos. Prie šio šeimai palankesnio pokyčio ženkliai prisidėjo 2019-2020 m. vaikų dienos centro LPF „Dienvidis“ įdiegtas Šeimos konferencijos metodas.
Jo pagrindu visoje šalyje buvo organizuojami Šeimos konferencijos mokymai, kurių rezultatas - 120 kvalifikuotų Šeimos konferencijos koordinatorių ir 15 Šeimos konferencijos koordinatorių supervizorių. Tam, kad vaikas augtų su savo šeima, šios priemonės iniciatoriais dažniausiai tampa skaudesniems įvykiams už akių norintys užbėgti socialiniai darbuotojai - jie tiki, kad savo darbu gali ženkliai pagerinti susiklosčiusią situaciją šeimoje. „Problemų iškyla visiems, jų pasitaiko netgi tvarkingose šeimose. Tokiais atvejais socialiniai darbuotojai gali šeimą nukreipti pas mūsų koordinatorius ir išvengti atvejo vadybos procesų“, - aiškina J. Kulevičienė.
Pagrindinis Šeimos konferencijos koordinatoriaus darbas - atrasti tą šeimos narius siejančią giją, atkurti ryšius ir suburti į šeimos konferenciją. Vaikui dažnai leidžiama vietą išsirinkti, o kartu jis laikomas ir svarbiausiu konferencijos dalyviu. „Vaikui tai - tarsi šventė, kurios metu susiburia visa šeima. Paties vaiko dalyvavimas taip pat labai svarbus: jis klausia, išsako savo nuomonę, įvardija, kas jį neramina“, - teigia J. Kulevičienė.
Socialiniai darbuotojai - atsakingi ir dinamiški partneriai šeimai
Daugiau nei 12 metų su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką, dirbanti Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyriaus vyresnioji socialinė darbuotoja Donata Amšiejūtė akcentuoja, kad kiekviena darbo diena yra nenuspėjama ir dinamiška. „Socialiniams darbuotojams tenka įsilieti į šeimą itin jautriomis aplinkybėmis - prisiartinti prie artimą tėvų ir vaikų aplinką, reguliariai lankytis jų namuose, išsiaiškinti gilumines problemas ir padėti jas spręsti“, - teigia ji.
Taip pat skaitykite: Vyrų patiriamas seksualinis smurtas: Lietuvos atvejis
Ji priduria, kad kasdienėje veikloje pasitaiko iššūkių: šeimos retai patys kreipiasi pagalbos, kartais kyla agresijos, grasinimų ar bandymų manipuliuoti atvejais. Vis tik atvejo vadybininkai ir socialiniai darbuotojai siekia sudaryti palankias sąlygas sprendimų priėmimui ir palaikyti šeimų orumą. „Kad ir kokia sudėtinga situacija vyrautų, mes visada ieškome visoms pusėms palankių išeičių“, - teigia D. Amšiejūtė.
Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro specialistai teikia socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir atkūrimo paslaugas bei taiko atvejo vadybą rizikingoms šeimoms. Siūlomos paramos priemonės dažnai apima psichologinę pagalbą, mediaciją, paslaugas vaikų dienos centre ir kitas priemones, kurios padeda šeimoms įveikti priklausomybes, skyrybas, konfliktus, nedarbą ir kitus iššūkius.
Kontekstas: lengvinantys faktoriai ir iššūkiai socialiniame darbe
Pozityvus socialinio darbo profesijos įvaizdžio pokytis Lietuvoje - aiški tendencija. D. Amšiejūtė pažymi, kad vis dažniau viešojoje erdvėje girdimi padėkos žodžiai socialiniams darbuotojams už suteiktą pagalbą ir sėkmingus atvejus. Tai skatina tolimesnį profesionalumą ir naujų žinių įsisavinimą.
Tuo pačiu iššūkių tarpe išlieka iššūkiai - ne visos šeimos priima pagalbą, kartais su specialistais susiduriama su pasipriešinimu. Tačiau profesionalumas, nuoseklumas ir kantrybė pamažu keičia požiūrį. „Pastaruosius keletą metų stebime, kaip socialinio darbo įvaizdis keičiasi į teigiamą“, - teigia D. Amšiejūtė.
Sociologiniai aspektai: socialiniai tinklai, vaikų apsauga ir teisės
Socialiniai tinklai - virtuali erdvė, kurioje plinta informacija ir kuri gali turėti įtakos nepilnamečių saugumui. Ekspertai kelia klausimą, ar Lietuva turėtų įvesti ribojimus nepilnamečiams naudotis socialiniais tinklais, bei kaip sumažinti jų žalą vaikams. Įsitraukiant į diskusijas dalyvauja Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė, socialdemokratė Jurgita Šukevičienė, Seimo narė, konservatorė Daiva Ulbinaitė, psichologai, socialinių organizacijų atstovai ir diplomatų korespondentai.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto statistika Lietuvoje
Pasakojimas apie konkrečią šeimą: sutuoktinių konfliktai ir svarstymai dėl teisėsaugos įsitraukimo
Ši dalis pasakoja apie Laura (vardas pakeistas) - socialinį darbą dirbančią mamą, kuri susidūrė su artimojo smurto eskalacija. Laura pasakoja, kaip jos sutuoktinis jos ir vaiko gyvenimą apsunkino: nuolat sekė, grasino, kišosi į kasdienybę, kartais net pačių namų ribas pirsdama durų langus. Policijos įsikišimas buvo būtinas, o tyrimo eiga dar tęsiasi. Pasakojimas liečia ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos ir teisėsaugos institucijų vaidmenį, kai konfliktai pereina į ikiteisminį tyrimą.
„Mes ne policija ir ne teisėjai. Kol vyksta ikiteisminis tyrimas, negalime atsakyti, ar skundai dėl šios moters smurto iš tiesų yra pagrįsti“, - sako S. Jakštienė. Tačiau aišku, kad šeimos konflikte svarbiausia - vaiko gerovė, jo saugumas ir galimybė augti ramioje bei palaikančioje aplinkoje.
Praktiniai patarimai tėvams ir specialistams
- Nepanikuokite - jei vaikas įsivėlė į nemalonumus, pirmiausia išsaugokite įrodymus (ekrano nuotraukas, vaizdo įrašus) ir praneškite apie netinkamą turinį ar elgesį socialinio tinklo administracijai.
- Ieškokite pagalbos - kreipkitės į tėvų, vaikų psihologų ar socialinės pagalbos tarnybas, pasinaudokite mediacija ir kitomis pagalbos priemonėmis.
- Blokuokite įkyrius ar kenksmingus asmenis bei, jei reikia, kreipkitės į policiją - saugumas visada pirmoje vietoje.
- Išlikite ramūs - pabandykite trumpam atsitraukti nuo interneto ir pasimėgauti kokia nors malonia veikla.
- Kreipkitės į patikimus paslaugų teikėjus (Vaikų linija, Pagalba sau - emocinės sveikatos link) - ten rasite pagalbą ir praktinius patarimus dėl saugaus elgesio internete.
Numeriniai duomenys ir tendencijos
VDI duomenimis, kasmet daugėja skundų dėl psichologinio smurto darbe - tik šiais metais jų jau gauta daugiau kaip 170. Svarbu atkreipti dėmesį, kad dažnai psichologinio smurto samprata priklauso nuo konteksto, tad teisės aktai reikalauja aiškių įrodymų, o darbdaviai - laikytis prevencinių politikų. Atsakomybė už sprendimų priėmimą visų pirma tenka darbdaviams, o jei jų veiksmai nėra tinkami ar nepadeda, darbuotojas gali kreiptis į VDI su skundu.
Tam, kad straipsnis atitiktų tikslus
Šiame tekste naudojamos tik struktūriškai aiškių šaltinių nuorodų kryptys: socialiniai darbuotojai, šeimos konferencijų metodas ir jų vaidmuo saugant vaikų gerovę. Taip pat pabrėžiamas emocinės pagalbos svarba ir teisės aktų laikymosi būtinybė siekiant užtikrinti saugią aplinką šeimoms ir vaikams.
| Rengėjai | Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, socialiniai darbuotojai, psichologai, ekspertai |
|---|---|
| Metodai | Šeimos konferencijos, atvejo vadyba, psichologinė pagalba, mediacija |
| Įvykiai | 38 sėkmingos šeimos konferencijos, 120 koordinatorių, 15 supervizorių |
Apeliacinių dalių nuorodos
Be patarimų ir praktinių žingsnių, straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kaip socialiniai tinklai gali paveikti vaikus ir paauglius, ir kaip naudotis pagalbos kanalais, siekiant užtikrinti saugesnę interneto erdvę. Taip pat aptariamos politinės diskusijos apie galimus ribojimus nepilnamečiams interneto prieigoje ir kaip tokios iniciatyvos galėtų būti įgyvendintos praktiškai.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų atlyginimų tendencijos
tags: #delfi #socialiniai #darbuotojai #sutuoktinio #kaltinimai #smurtu