Visuomenės supratimas apie autizmą nuolat auga, o įmonės, tokios kaip „Rimi“, imasi iniciatyvos skatinti įvairovę ir įtrauktį darbo vietose bei visuomenėje. Šiame straipsnyje aptarsime „Rimi“ veiklą, skirtą autizmo supratimui didinti, darbuotojų su negalia įdarbinimo patirtį, kilnojamąją parodą „Autizmas - dalis manęs“, DUOday iniciatyvą ir praktinius patarimus šeimoms bei darbdaviams.
Autistiški vaikai, visuomenės reakcija ir parama šeimai
Autistiškus vaikus Lietuvoje jau skaičiuojame ne šimtais, o tūkstančiais: statistika rodo, kad visame pasaulyje jų sparčiai daugėja, nors priežastys dar nėra iki galo aiškios. Autistiški vaikai vizualiai nesiskiria nuo kitų vaikų, tačiau jie turi kalbos suvokimo, elgesio ir sensorinės integracijos sutrikimų. Pavyzdžiui, dėl sensorinio „triukšmo“ - šviesos, muzikos, didesnės nei įprastai minios žmonių parduotuvėje - vaikas gali patirti vadinamąją sensorinę perkrovą ir tai pašaliniam atrodys kaip isterija, kaprizai.
Pasak Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkės Kristinos Košel-Patil, tokiu atveju šeimos dažnai susilaukia iš aplinkinių nemalonių komentarų: „išlepintas vaikas“, „tėvai nesusitvarko“ ir pan. Blogiausia, kad dėl to dažnai nustojama vaiką vestis kartu į viešas vietas ir taip jis dar labiau praranda socializacijos įgūdžius.
„Džiaugiamės, kad prekybos tinklas „Rimi“ pasiūlė bendradarbiauti ir padėti mūsų šeimoms. Mums svarbu, jog visuomenė suprastų, kad autizmas gali būti labai sunki negalia, tik nematoma“, - sako K. Košel-Patil. - Todėl prašome aplinkinių būti supratingiems ir kantriems situacijose, jei vaikas elgiasi netinkamai. Pavyzdžiui, jeigu matote, kad vaiką ištiko emocinė perkrova, kuri gali pasireikšti rėkimu, kritimu ant žemės, daiktų mėtymu ar net savęs žalojimu, nesmerkite, nekomentuokite, nebandykite liesti vaiko ar jam tiesiogiai ką nors sakyti tuo metu. Geriausia pagalba tokiu atveju - diskretiškai paklausti lydinčio asmens, ar galite kuo nors padėti.“
Praktiniai patarimai tėvams: kaip apsipirkti su autistišku vaiku
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ ragina tėvus į apsipirkimą pasižiūrėti per autistiško vaiko prizmę - pagalvoti, kaip jam praktiškai padėti. Tai nuims dalį streso ir nors patirtis gali nebūti tobula iš pirmo karto, kelionė į parduotuvę bent jau bus įmanoma.
Taip pat skaitykite: Įtraukties skatinimas „Rimi“
- Skirkite laiko pasiruošti išvykai į parduotuvę. Pažiūrėkite kartu mokomąjį filmuką tiek kartų, kiek reikės.
- Iš anksto apgalvotas pirkinių sąrašas padėtų apsipirkti greičiau; sąrašas paveikslėlių pavidalu gali įtraukti vaiką.
- Ar galite važiuoti į parduotuvę anksti ryte arba prieš uždarymą, kai būna mažiau žmonių?
- Jeigu vaiką dirgina ryškios šviesos, padėtų akiniai nuo saulės, kapišonas ar kepurė su snapeliu.
- Garsui nepralaidžios ausinės vaikams padeda susidoroti su garsais atvirose, triukšmingose erdvėse.
- Pagalvokite apie ramesnę vietą, į kurią galėtumėte nueiti, jei situacija taptų sudėtinga - tai gali būti ir šeimos automobilis.
- Iš anksto su vaiku sutarkite, kokią smulkmeną jis galės nusipirkti sau ir plano laikykitės.
„Rimi“ veikla ir įsipareigojimas įtraukti žmones su negalia
Prekybos tinklas „Rimi“ jau daugiau nei trylika metų vykdo žmonių su negalia integracijos programą. „Rimi Lietuva“ personalo vadovė Vaida Kaikarienė teigia, kad darbuotojų, turinčių negalią, įtraukimas į darbo rinką yra viena iš „Rimi Lietuva“ tvarumo krypčių, kuri vystoma jau daugiau nei dešimt metų. Įmonė gerbia žmonių įvairovę ir nori pabrėžti jų lygybę, todėl nustojo fiksuoti tokius skaičius - tai daro tik tada, kai to pageidauja pats darbuotojas.
Šiuo metu įvairiuose Lietuvos miestuose esančiose „Rimi“ parduotuvėse dirba apie 200 įvairią negalią turinčių žmonių. „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė įsitikinusi, kad geriausia reklama, kaip stiprinti negalią turinčių asmenų įtraukimą į darbo rinką, yra tiesiog tai išbandyti. Pavyzdžiui, prisijungti prie nevyriausybinės organizacijos „SOPA“ iniciatyvos „DUOday“, kurios metu negalią turintys žmonės gali „pasimatuoti“ profesiją. „Pasimatuoti“ ir likti, kaip tai daug kartų atsitiko mūsų „Rimi“.
Renata Sagatauskė, „Rimi“ socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovė, pažymi, kad įdarbindama žmones su negalia „Rimi“ nesinaudoja valstybės teikiamomis kompensacijomis, o atidarant kiekvieną naują „Rimi“ parduotuvę galvojama apie tai, kad ji būtų patogi negalią turintiems darbuotojams ir pirkėjams. Atidžiai pritaikomos sąlygos darbuotojų atrankų metu, organizuojami mokymai darbuotojams, kad jie turėtų įgūdžių tinkamai aptarnauti negalią turinčius pirkėjus.
Iššūkiai ir sprendimai įdarbinant žmones su negalia
Pačioje pradžioje norint įdarbinti darbuotojus, turinčius negalią, tekdavo įveikti nemažai iššūkių dėl teisinio reguliavimo, darbo vietos pritaikymo, informacijos sklaidos, bendravimo su pačiais darbuotojais. „Šiandien jau turime įdirbį su žmonėmis, turinčiais negalią, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kliūčių priimant į darbą nebeliko. Pavyzdžiui, mums nebėra jokių neaiškumų įdarbinant žmogų su klausos negalia, nes jau turime patirties ir esame nusimatę priemones, kaip su juo bendrauti - tai darome susirašinėdami trumposiomis SMS žinutėmis arba elektroniniu paštu“, - komentuoja V. Kaikarienė.
Darbdaviai turėtų pradėti nuo mažų žingsnių: „Reikėtų pradėti nuo vieno asmens - pamėginti jį įtraukti, tinkamai tam paruošti kolektyvą, komunikuoti, kalbėti su jo tiesioginiu vadovu, pagalvoti apie bendravimo formą ir tikslų iškėlimą. Jei kyla problemų, siūlyčiau kreiptis į nevyriausybinėms organizacijas, kurios tikrai padeda, net ir suteikdamos nemokamas konsultacijas.“
Taip pat skaitykite: „Rimi“ iniciatyvos socialiniuose tinkluose
Tatjanos istorija: nuo izoliacijos iki integracijos
Viena iš sėkmės istorijų - Tatjanos, kuriai pirmajai Lietuvoje buvo sukurta darbo vieta pagal jos ypatingus gebėjimus. Prieš tris mėnesius Tatjana įsidarbino prekybos centre „Rimi“. Į jos pareigas įeina prekių kainų patikrinimas, lentynų tvarkymas. Jei trūksta kainos arba nurodyta neteisinga informacija, Tatjana turi išspausdinti kainą ir sudėti į lentynas.
Vienas iš VšĮ „SOPA“ įkūrėjų Aiva Salatkienė pasakoja, kad darbo Tatjanai paieškos buvo tikras profesinis iššūkis: „Pradėję dirbti su nauju žmogumi stengiamės matyti ne negalią kaip apribojimą, o išskirtinius gebėjimus ir tada pasiūlyti darbą pagal galimybes. Su Tatjana šis procesas užtruko net pusantrų metų. Tai buvo ilgas bandymų ir nesėkmių kelias. Prisipažinsiu, su autistiškais suaugusiais asmenimis dar neturime daug patirties. Proveržiu tapo laimingas atsitiktinumas - Tatjana pažvelgė į ant mano stalo gulinčius dokumentus su mokymų datomis ir bakstelėjusi pirštu pasakė: „Čia trūksta datos.“ Aš net nepatikėjau. Patikrinome ir įsitikinome, kad Tatjanos unikali atmintis ir ji itin pastabi. Tada pradėjome sukti galvą, kaip šias unikalias savybes būtų galima pritaikyti darbe. Taip gimė bandomasis projektas - kainų tikrintojos pareigybė Tatjanai. Tai precedentas Lietuvoje - specialiai asmeniui pagal jo gebėjimus sukurta darbo vieta.\"
Pasirengimo procesas buvo išsamus: „Pirmiausia aš pati turėjau išmokti šio darbo: su brūkšninių kodų nuskaitymo įrenginiu tikrinau kainas, spausdinau etiketes, tvarkiau prekes lentynose. Turėjau perprasti būsimas Tatjanos pareigas, kad gebėčiau jai perteikti. Tada mano kolegė Agnė parengė išsamų sąrašą taisyklių, kaip elgtis darbo aplinkoje - nuo atvykimo į darbo vietą iki aprangos pakeitimo susipurvinus niuansų. Aiškiai apibrėžtos taisyklės būtinos, nes Tatjana nesupranta nerašytų socialinių normų, o tiesiog paklausti jai per sudėtinga.\"
Po beveik trijų mėnesių situacija esmingai pasikeitė: „Šiandien Tatjana darbą pradeda 9 ryto ir dirba iki 15 val. Rūta užsuka kelioms valandoms, bet jau ne kasdien, dažniau jiedvi bendrauja telefonu. Mergina dėvi oficialią „Rimi“ aprangą, pati priima sprendimus darbe ir pati pasiklausia kolegų, kuriame skyriuje reikia pagalbos. Santykiai su kolegomis tapo šilti, jie noriai padeda merginai. Bendravimas su atsitiktiniais klientais irgi gerėja - kartą moteris paklausė kainos, susijaudinusi Tatjana negalėjo pasakyti žodžiu, tiesiog nuskenavo prekę ir parodė kainą ekrane. Tai Tatjanai buvo didžiulė pergalė.\"
Tatjanos mama Jelena negali atsidžiaugti: „Darbas „Rimi“ Tatjaną tiesiog pakeitė, ji tampa vis savarankiškesnė. Dabar pati nueina į parduotuvę, atviriau reaguoja į nepažįstamus žmones. Ta susigūžusi mergina po mokyklos baigimo ir Tatjana šiandien - tai du skirtingi žmonės.\"
Taip pat skaitykite: Tvarumo ataskaita: „Rimi Lietuva“ indėlis
Kilnojamąji paroda „Autizmas - dalis manęs“ ir menas kaip edukacija
Organizacija „Draugiški autizmui“ kartu su partnere „Rimi“ inicijuoja kilnojamąją parodą „Autizmas - dalis manęs“. Parodos iniciatorė Barbora Suisse pasakoja, kad mintis kilo baigiant leidybos darbus knygai „Autizmas - dalis manęs“. Kilnojamąją parodą sudaro 15 knygos iliustracijų su trumpais faktais apie autizmą lietuvių ir anglų kalbomis.
Parodoje pamatysite 15 T. Pleskevičienės, turinčios autizmo spektro diagnozę, iliustracijų iš knygos „Autizmas - dalis manęs. Autistiški suaugusieji savo pačių žodžiais ir specialistų akimis“, sužinosite svarbių faktų apie autizmą. Pavyzdžiui, Holivudo filmai ir žiniasklaida yra suformavę neteisingą įspūdį, jog autistiški žmonės turi „supergalių“; išskirtiniai gebėjimai vadinami Savanto sindromu, tačiau tik vienas iš dešimties autistiškų žmonių turi savantams būdingų bruožų. Taip pat, kad žiūrėti į akis - dažnas iššūkis, kuris klaidingai interpretuojamas kaip nenoras bendrauti.
„Visuomenei dažnai kyla sunkumų suprantant autizmą. Autistiški žmonės labai skiriasi vienas nuo kito - jų gebėjimai bei patiriami sunkumai yra nevienodi. Aš taip pat esu autistiška moteris. Man kyla sunkumų žodžiais išsakant jausmus bei pojūčius, bet galiu visa tai nupiešti. Noriu kurdama padėti geriau pažinti ir suprasti unikalų suaugusių autistiškų žmonių pasaulį, paneigti dažniausiai girdimus mitus, susijusius su autizmu“, - sako iliustratorė T. Pleskevičienė.
Paroda keliaus po organizacijas ir viešas erdves, tarp planuotų vietų - „Telia Lietuva“ biurai, „Rimi“ prekybos centrai, Vilniaus universitetas ir kitos įmonės. „Svajoju, kad parodos kelionė nenutrūktų visus metus, kad keliautų iš organizacijos į organizaciją, kurdama ryšį. Gal norite prisijungti prie šios iniciatyvos ir pasikviesti keliaujančią parodą „Autizmas - dalis manęs“? Mes visi ir visos kartu galime padaryti Lietuvą draugišką autizmui“, - sako B. Suisse.
DUOday iniciatyva: durys į darbo rinką
Viena iš iniciatyvų, skatinančių žmonių su negalia įtraukimą į darbo rinką - „DUOday“, kai įmonės ir organizacijos kviečia žmones su negalia išbandyti naujas profesijas bei darbo roles. Ši diena suteikia galimybę gyvai atvykti į organizaciją ir praleisti dieną kartu darbo aplinkoje. Dalyvavimas DUOday yra paprastas ir konkretus būdas atverti organizacijos duris žmonėms su negalia, suteikti jiems galimybę atrasti darbo rinką ir išbandyti save darbo rolėje.
„DUOday iniciatyva suteikia progą pažinti negalią turinčius žmones, užduoti jiems rūpimus klausimus, atrasti talentus ir suprasti, kuo mes galime jiems padėti. Būtent šios iniciatyvos dėka prie mūsų prisijungė naujasis kolega Martynas, turintis regėjimo negalią, kuris dabar rūpinasi banko skaitmeninės informacijos prieinamumo testavimu“, - dalijosi viena iniciatyvos patirtis.
Komunikacija, reklama ir etikos klausimai
Viešoje erdvėje pasitaikė diskusijų apie reklamos žymes parduotuvėse. Pavyzdžiui, kai kuriais atvejais vidinė informacinė žyma, skirta pažymėti ribotą prekių likutį, buvo netinkamai pritaikyta prie alkoholinių gėrimų lentynų. „Susisiekus su „Rimi Lietuva“ atstove Luka Lesauskaite-Remeike, ji nurodė, kad minėtu atveju parduotuvėje buvo panaudota vidinė informacinė žyma, skirta pažymėti ribotą prekių likutį. Šis žymėjimas nėra susijęs su reklaminėmis ar skatinamosiomis priemonėmis ir nėra naudojamas kaip specialių pasiūlymų komunikacija. Atkreipiame dėmesį, kad tokio tipo žymėjimas yra naudojamas nealkoholinių gėrimų kategorijoje, tačiau šiuo atveju jis buvo netinkamai pritaikytas ir panaudotas prie alkoholinių gėrimų“, - nurodė atstovė. Ji pažymėjo, kad žyma parduotuvėje buvo nedelsiant pašalinta, o viduje papildomai peržiūrima tokių sprendimų taikymo praktika.
Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentas (NTAKD) primena, kad alkoholio reklamos draudimas yra griežtas ir kiekvienas reklamos atvejis vertinamas individualiai, atsižvelgiant į bendrą kontekstą. Departamentas rekomenduoja vengti bet kokios informacijos, kuri visuomenei galėtų būti interpretuojama kaip tiesioginė ar netiesioginė alkoholio reklama.
Menas, asmeninės patirtys ir stereotipų laužymas
Balandis visame pasaulyje minimas kaip autizmo supratimo didinimo mėnuo. Šiai progai paminėti Vilniaus rotušėje buvo atidaryta Lauros Naudžiūnaitės tapybos darbų paroda. „Ši paroda atspindi mano kasdienę patirtį, kai emocijos tampa pernelyg stiprios ir intensyvios. Tai, kas kitiems gali atrodyti nereikšminga, man gali tapti viską griaunančia audra. Kasdieninės situacijos, kurios daugeliui yra lengvai valdomos, autistiškiems žmonėms sukelia paniką, sumišimą ir kitas neigiamas emocijas. Kartais šios emocijos užvaldo mane, priversdamos sustoti ir užsidaryti nuo viso pasaulio. Tad šia paroda norėčiau perteikti šį pojūtį, šį vidinį pasaulį, kuris dažnai lieka nepastebėtas“, - sako parodos autorė L. Naudžiūnaitė, turinti autizmo spektro sutrikimą.
Renginyje „Autizmas: pažink mane“ dalyvavo įvairūs pranešėjai, tarp jų „Rimi“ atstovai, autistiški žmonės ir ugdymo specialistai. Asmeninės patirtys, tokios kaip T. Eicher-Lorka pasakojimas apie savęs priėmimą, padeda laužyti stereotipus: „Pradžioje buvau įsitikinęs, kad pasaulis yra neteisus. Vėliau - kad aš neteisus... Galiausiai nusprendžiau: norėdamas, kad pasaulis mane priimtų, turiu priimti jį. Įvyko savęs priėmimas.\"
Rekomendacijos darbdaviams ir kvietimas veikti
Žmonių su negalia įdarbinimas yra naudingas ne tik pačiam žmogui, bet ir visai organizacijai bei visuomenei. „Rimi Lietuva“ patirtis rodo, kad svarbu pradėti nuo mažų žingsnių, bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis ir būti pasirengusiam mokytis bei pritaikyti darbo aplinką. „Negalią turintiems kolegoms pritaikyti elektroniniai mokymai, darbo vietos - visa tai atrodo jau labai įprasta mūsų organizacijoje. Tačiau mūsų darbuotojai nenustoja stebinti: štai visas mūsų Panevėžio „Rimi“ kolektyvas išmoko gestų kalbą ir geba ja bendrauti. Tai įkvėpimas ne tik visiems mūsų rimiečiams, bet ir kitoms organizacijoms, kurios dar abejoja, ar verta į savo veiklą įtraukti darbuotojus su negalia\", - drąsina V. Kaikarienė.
KVIEČIAME: prisijunkite prie iniciatyvų, kvieskite kilnojamąsias parodas į savo erdves, dalyvaukite DUOday, skirkite dėmesio mokymams ir pirmiesiems žingsniams įdarbinant žmones su negalia. Patirtis rodo: supratimas, kantrybė ir mažos pokyčių priemonės gali sukurti didelę naudą visiems.