Pastaraisiais metais Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama senelių globos namams. Tai susiję su visuomenės senėjimu ir poreikiu užtikrinti orią senatvę tiems, kurie nebegali savimi pasirūpinti. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausias naujienas, susijusias su senelių namais Lietuvoje, aptarsime jų teikiamas paslaugas, kainas ir iškylančius iššūkius.
Senelių Namų Apžvalgos ir Gyventojų Kasdienybė
Delfi Būstas tęsia publikacijų ciklą, kuriame kviečia skaitytojus susipažinti su Lietuvoje veikiančiais senelių namais. Jau anksčiau rašėme apie tai, kiek kainuoja gyvenimas senelių namuose, kaip ten patenkama, o dabar atėjo laikais atverti šių įstaigų duris ir pasižiūrėti, kaip iš tiesų atrodo ten apsistojusių senjorų gyvenimas.
Šįkart kviečiame susipažinti su grupinio gyvenimo namais „Integruotų sveikatos paslaugų centras“, jų įkūrėja Raimonda Ulianskiene bei šių namų gyventojomis. Šiame straipsnyje pamatysite, kaip atrodo minėtuose namuose esantys senjorių kambariai ir bendrosios patalpos, sužinosite, kokiomis veiklomis per dienas užsiima senjorės, o namų įkūrėja papasakos, kodėl atidarė namus, skirtus būtent Alhzeimeriu bei demencija sergantiems senoliams.
Delfi Būstas tęsia publikacijų ciklą, kuriame kvies skaitytojus susipažinti su Lietuvoje veikiančiais senelių namais. Jau anksčiau rašėme apie tai, kiek kainuoja gyvenimas senelių namuose, kaip ten patenkama, o dabar atėjo laikais atverti šių įstaigų duris ir pasižiūrėti, kaip iš tiesų atrodo ten apsistojusių senjorų gyvenimas. Šįkart kviečiame susipažinti su specialiaisiais socialinės globos namais „Tremtinių namai“ ir jų vadovu Artūru Melianu.
Šiame straipsnyje sužinosite, kokį specialų statusą reikia turėti čia norintiems patekti senjorams, kaip atrodo jų kambariai, bendrosios erdvės, taip pat sužinosite, kaip atrodo čia gyvenančių senjorų kasdienybė, o namų vadovas papasakos, su kokiais iššūkiais susiduria ir kuo gali pasidžiaugti.
Taip pat skaitykite: Vyrų patiriamas seksualinis smurtas: Lietuvos atvejis
Delfi Būstas tęsia publikacijų ciklą, kuriame kvies skaitytojus susipažinti su Lietuvoje veikiančiais senelių namais. Jau anksčiau rašėme apie tai, kiek kainuoja gyvenimas senelių namuose, kaip ten patenkama, o dabar atėjo laikais atverti šių įstaigų duris ir pasižiūrėti, kaip iš tiesų atrodo ten apsistojusių senjorų gyvenimas. Šįkart kviečiame susipažinti su privačiais senelių namais „Gemma“ ir jų vadovu Jonu Zelba.
Šiame straipsnyje išvysite, kaip atrodo dviviečiai ir vienviečiai senolių kambariai, bendrosios erdvės, sužinosite, kokiomis veiklomis užsiima šių namų gyventojai ir kodėl čia kartais galima sutikti šunų ar lamų, taip pat namų vadovas J. Zelba papasakos, kas jį įkvėpė sukurti kitokius nei įprasti globos namus ir kaip tai atsiliepia paslaugų kainai.
Delfi Būstas tęsia publikacijų ciklą, kuriame kvies skaitytojus susipažinti su Lietuvoje veikiančiais senelių namais. Jau anksčiau rašėme apie tai, kiek kainuoja gyvenimas senelių namuose, kaip ten patenkama, o dabar atėjo laikais atverti šių įstaigų duris ir pasižiūrėti, kaip iš tiesų atrodo ten apsistojusių senjorų gyvenimas. Šįkart kviečiame susipažinti su senelių globos namais „Senevita“ ir jų vadovu Petru Jurgilu.
Šiame straipsnyje rasite dvi istorijas. Viena jų bus skirta minėtų senelių namų apžiūrai - gyventojų kambarių, bendrųjų erdvių, slaugos skyriaus. Antroji istorija kvies susipažinti su beveik tris dešimtmečius „Senevitai“ vadovaujančius P. Jurgilu. Šių namų vadovas papasakos, kaip iš privataus verslo „Senevita“ virto valstybės įstaiga, kokius drastiškus sprendimus reikėjo priimti, kad įstaiga išsilaikytų ir kodėl ateityje į globos namus norinčių patekti senolių eilės bus kur kas didesnės nei šiuo metu.
Pažeidimai ir Neatidumas Senelių Namuose
Deja, ne visos naujienos apie senelių namus yra teigiamos. Pasitaiko atvejų, kai dėl aplaidumo ar netinkamos priežiūros kenčia senjorai. Vienas skaudus atvejis atskleidė sistemines problemas Macikų socialinės globos namuose.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto statistika Lietuvoje
Senolė globos namuose praleido du mėnesius, per kuriuos artimieji, pasitikėdami įstaiga, nematė pagrindo nerimauti. Viskas pasikeitė tada, kai viena sąžininga darbuotoja, pastebėjusi, kad jau trečią dieną laikosi aukšta temperatūra, nusprendė informuoti artimuosius. Būtent ši žinia tapo lemtinga. Atvykę artimieji patys iškvietė greitąją pagalbą. Ligoninėje paaiškėjo tikroji būklės priežastis: dėl ilgalaikės tarpvietės nepriežiūros išsivysčiusios žaizdos sukėlė sunkią infekciją. Vėliau diagnozuotas sepsis - gyvybei pavojinga būklė. Moteris skubiai paguldyta į reanimaciją, kur medikai dabar kovoja dėl jos gyvybės.
Medikų teigimu, tokio masto žaizdos liudija ne vienkartinį aplaidumą, o sisteminę priežiūros stoką. Pasak artimųjų, jiems sunku patikėti, kad per du mėnesius žmogus galėjo būti paliktas be elementarios higienos. Šeimai skaudžiausia, kad šią kančią senolė išgyveno tyliai, nes pati dėl ligos būklės negalėjo pasiskųsti ar apsiginti. Artimieji iki šiol negali suprasti, kaip įstaiga, kuriai patikėta globa, nesugebėjo pastebėti akivaizdžiai blogėjančios būklės. Dabar jie ketina kreiptis į visas atsakingas institucijas, rašyti skundus ir siekti, kad ši istorija būtų nuodugniai ištirta. Jų tikslas - ne tik išsiaiškinti, kas kaltas dėl jų artimo žmogaus kančios, bet ir užtikrinti, kad kitiems tokia nelaimė nepasikartotų.
„Neįsivaizdavome, kad taip gali nutikti mūsų artimajam. Jei tylėsime, kentės kiti“, - sako šeima. Vienas iš artimųjų tikino turintis ir nuotraukų, kuriose užfiksuota senolės būklė - jose aiškiai matyti nepriežiūros pasekmės ir galimos smurto žymės. Pati senolė apie patirtus išgyvenimus papasakoti negali: dėl demencijos ji nieko nebeatsimena.
Macikų socialinių globos namų direktorius Eugenijus Judeikis į viešai paskelbtą informaciją apie sunkiai sergančios senolės nepriežiūrą reagavo nedelsdamas. Kaip informavo „Šilokarčemą“, įstaigoje jau sudaryta vidinė komisija, kuri tiria šį atvejį. Jei faktai pasitvirtins, pasak direktoriaus, kalti darbuotojai bus „ypatingai griežtai nubausti“. E. Judeikis tikina, kad asmeniškai seka visą įvykių eigą - nuo to, kada senolė buvo maudyta, iki to, kokie konkretūs priežiūros veiksmai jai buvo taikyti. Pasak jo, su medikais buvo konsultuojamasi dėl vadinamųjų odos išbėrimų. „O pablogėjus sveikatai pensionato darbuotojai iškvietė greitąją medicininę pagalbą“, - teigė E. Judeikis.
Po feisbuke paviešinto įrašo kilo aštri diskusija: vieni piktinosi galimai žiauriu globos namų darbuotojų elgesiu, kiti kaltino artimuosius, esą šie patys paliko žmogų įstaigoje. Tačiau diskusijos fone pasirodė dar svarbesni liudijimai - buvę darbuotojai parašė privačiai, patvirtindami, kad tokia situacija esą ne išimtis, o ilgalaikė problema. Vienas iš jų teigė, kad aplaidumas ir smurtas yra sisteminis reiškinys: „Užgauliojimai žodžiais, fizinis smurtas. Ką mačiau, nelinkėčiau jokiam bejėgiui. Tas pats sveikatos nesuteikimas, nors žmogui skubiai reikia į greitąją… Esant galimybėms, nepalikit ten artimojo.“
Taip pat skaitykite: Slaugytojų atlyginimų tendencijos
Kita buvusi darbuotoja pasakojo apie priešišką atmosferą įstaigos viduje: „Atsidavę darbuotojai ten neišbūdavo, nes labai greit 'atsikratydavo’, lipdami ant galvos… Yra gerų darbuotojų, bet kokių mačiau, linkėdavau mintyse joms atsidurti toje pačioje vietoje. O jei joms sakydavai kažką, pasiųsdavo ant trijų raidžių ir liepdavo nesikišti ne į savo reikalus.“
Dar vienas anonimas teigė, kad viename iš korpusų laikomi sunkiausi ligoniai, o su jais elgiamasi žeminančiai ir brutaliai. Pasak liudininko, smurtas ir nepriežiūra buvo kasdienybė: „Ten tikrai siaubas… guli sunkiausi ligoniai, tos vadinamos slaugytojos, baisu, kaip elgiasi. Juos muša, žemina, už cigaretes juos įdarbina, maudo nevaikščiojančius ant grindų numestus… maistą vagia… duoda maistą sumestą kartu į vieną indą ir maitina kaip šunis.“
Pasak jos, nuo netinkamo maitinimo žmonės viduriuodavo, o tada maisto jie negaudavo „porą dienų, nes slaugėms sunku keisti pampersus“. „Visada iššutę, nevarto, nevalo, maudo tik kartą per savaitę… Socialinės su darbuotojom yra draugės ir apsimeta, kad nieko nemato.“
Kita buvusi darbuotoja teigė, kad žiaurus elgesys itin ryškus pirmame moterų korpuse: „Per galvas tranko, valgyti net valgykloje atima, visokiais žodžiais iškolioja… Kaip rengia - baisu, atrodo kaip valkatos, galvos neplautos, striukės be sagų.“ Ji pridėjo, kad skirtumai tarp korpusų - milžiniški: „Kitų korpusų personalas elgiasi gražiai, matosi, kur žmogus myli darbą, o kur ateina tik algos pasiimti.“
Ne vienas buvęs darbuotojas pabrėžė, kad globos namuose ilgai neišbūna tie, kurie nori dirbti sąžiningai: „Geros darbuotojos neišsilaiko ten ilgai dėl žiauraus elgesio. Kiek direktorius nežino, kiek slepiama… Patikėkit, kokių baisių dalykų yra.“
Ši istorija - ne tik vienos šeimos drama. Tai signalas visai sistemai, kad globos įstaigų veikla privalo būti nuolat ir realiai prižiūrima, o pažeidžiamiausi žmonės negali būti palikti vieni su tais, kurie turi galią juos prižiūrėti ar… nepastebėti jų kančios. Paviešinti liudijimai rodo, kad problema gali būti daug gilesnė nei vieno darbuotojo aplaidumas - kalbama apie nebaudžiamumo atmosferą, vidines grupuotes ir kultūrą, kurioje silpniausias tampa lengviausiu taikiniu.
Šeima tikisi, kad teisingumas bus ne tik įvykdytas, bet ir matomas, o skausminga jų patirtis padės apsaugoti kitus senolius, kurie dėl savo sveikatos būklės nebegali patys pasakyti, kas su jais daroma. Kol kas lieka tikėtis, kad ši istorija nebus dar viena, tyliai nugrimztanti į stalčių. Nes, kaip sako pati šeima: „Jei tylėsime - kentės kiti.“
Po to kai straipsnis išvydo dienos šviesą laikraščio puslapiuose, sužinojome, kad senolė paliko šį pasaulį. Pirmiausia nuoširdžiai reiškiame užuojautą artimiesiems. Tolimesnes šios eigos aplinkybes aiškinasi specialistai ir tikimės, kad bus nustatyta ar tam turėjo įtakos socialinės globos įstaigos darbuotojų veikla.
Maisto Saugos Pažeidimai
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) taip pat susiduria su iššūkiais užtikrinant maisto saugą senelių namuose. Aptikus grubius maisto saugos pažeidimus senelių namuose - VMVT sustabdė veiklą. Pasibaigusio galiojimo maisto produktai, pelėsis ant sienų, pjaustymo lentelių, higienos stoka - tokia situacija ir dar daugiau pažeidimų užfiksuota UAB „Pajūrio senelių namai“ patikrinimo metu, Kretingoje.
Įstaiga buvo registruota patiekalų ruošimui iš šaldytų pusgaminių, tačiau patikrinimo metu paaiškėjo, kad maistas iš tiesų buvo gaminamas vietoje. Nustatyta, kad nebuvo vykdomos savikontrolės procedūros, nebuvo tvarkomi temperatūros registravimo žurnalai, o naudojamų žaliavų atsekamumas iš esmės neegzistavo - rasta daugiau nei 6,5 kg šaldytos mėsos be ženklinimo.
Be to, įstaigoje buvo aptikta daugiau nei 10 kg pasibaigusio galiojimo maisto produktų. Inspektoriai nustatė ir kryžminės taršos galimybę. Nebuvo užtikrintas skirtingų maisto ruošimo zonų atskyrimas, kiaušiniai buvo laikomi kartu su kitais produktais, neaišku, kur jie plaunami, peiliai ir pjaustymo lentelės buvo neženklintos, o ant to paties stalo buvo ruošiami tiek daržovių patiekalai, tiek miltiniai gaminiai, o ant stalo rasti ir kiaušiniai kartoninėje pakuotėje, šalia obuoliai, nevalyti česnakai ir cigaretės.
Maisto tvarkymo patalpos buvo nešvarios, drėgnos, kai kuriose patalpose ant sienų pastebėtas pelėsis. Ventiliacijos sistema neveikė tinkamai, o įrangos būklė kėlė abejonių dėl saugumo - dalis gamybinio inventoriaus buvo susidėvėjęs, aprūdijęs ar padengtas degėsiu, kai kurie puodai bei pjaustymo inventorius netvarkingas: dalis jo susidėvėję, dalis apipeliję.
Buvo nustatyti ir higienos bei savikontrolės pažeidimai. Darbuotojų tualete trūko rankų dezinfekcijai ir sausinimui skirtų priemonių, nebuvo priemonių paviršių ir gamybiniam inventoriui dezinfekuoti. Paviršiai buvo valomi netinkamais medžiaginiais rankšluosčiais.
Nustatyti ir grubūs maitinimo organizavimo pažeidimai. Nors įstaiga buvo pateikusi 14 dienų valgiaraštį, jo nebuvo laikomasi - patiekalai gaminti ne pagal numatytus variantus, globotiniai negalėjo rinktis, o be to, buvo naudojami maisto produktai, kurių sudėtyje buvo mechaniškai atskirta vištiena , o jos vartojimas globos įstaigose yra draudžiamas.
Be veiklos stabdymo, įmonės atsakingam asmeniui bus taikoma administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 1 dalį ir 139 straipsnio 1 dalį.
Nuotrauka iš VMVT patikrinimo UAB „Pajūrio senelių namai“
Nauji Projektai ir Plėtra
Nepaisant iškylančių problemų, Lietuvoje vyksta ir teigiami pokyčiai. Vilniaus rajone planuojama statyti naujus globos namus senjorams. Vilniaus rajone, Rukainių seniūnijos Senasalio kaime, bus statomi nauji globos namai senjorams, pranešė vietos savivaldybė. Teigiama, kad šiuo projektu siekiama padidinti Vilniaus rajono savivaldybės teikiamas socialines paslaugas senyvo amžiaus asmenims.
„Įgyvendinus projektą, Vilniaus rajone bus iš esmės sustiprinta socialinės globos paslaugų pasiūla, o ilgalaikė pagalba taps labiau prieinama ir pasiekiama gyventojams, kuriems ji yra būtina“, - pranešime teigia Vilniaus rajono savivaldybės meras Robertas Duchnevičius.
Numatoma, kad naujoji socialinės globos įstaiga bus įrengta Rukainių seniūnijoje, Senasalio g. 79, nugriovus ten šiuo metu esantį pastatą. Jo vietoje beveik 1 hektaro sklype planuojama pastatyti modernų, vieno aukšto, apie 2 250 kv. metrų ploto pastatą, pritaikytą 40 senyvo amžiaus gyventojų ilgalaikei globai.
Anot savivaldybės, globos namuose bus įrengti 32 vienviečiai ir 4 dviviečiai kambariai su atskirais sanitariniais mazgais, taip pat bendrosios erdvės, valgymo ir universalios salės, sveikatos priežiūros bei specialistų kabinetai, koplytėlė bei laisvalaikio salė.
„Svarbu, kad globos įstaiga netaptų uždara ar atskirta nuo aplinkos. Todėl čia bus kuriamos sąlygos ne tik slaugai, bet ir kasdieniam bendravimui, veikloms, ryšių su artimaisiais palaikymui“, - pranešime cituojamas Vilniaus rajono savivaldybės vicemeras Algis Vaitkevičius.
Sklype, kuriame bus pastatyta globos įstaiga, planuojama įrengti pėsčiųjų takus, poilsio zonas bei vidinius kiemelius su suoliukais ir apželdinimu. Taip pat numatoma automobilių stovėjimo aikštelė, pritaikyta žmonėms su negalia.
Savivaldybė nurodo, kad projektas įgyvendinamas atsižvelgiant į Senasalio kaimo etninio kultūrinio kraštovaizdžio ypatumus, dėl to statybų metu bus siekiama išsaugoti tradicinę kaimo struktūrą.
Preliminari projekto vertė siekia daugiau nei 3,7 mln. eurų, iš kurių Europos Sąjungos lėšos sudaro 1,1 mln. eurų, bendrojo finansavimo - 0,77 mln. eurų, savivaldybės biudžeto - 1,84 mln. eurų. Globos namų statybas planuojama baigti 2028 m. pabaigoje.
Vizualizacija planuojamų globos namų Vilniaus rajone
Senjorų Įtraukimas į Skaitmeninę Erdvę
Lietuva per pastaruosius dešimtmečius tapo viena sparčiausiai į skaitmenizaciją žengiančių Europos valstybių. Tačiau senjorai, kurių kas dieną turėtų palengvinti skaitmenizacijos teikiami privalumai, neretai lieka už borto. Svarbu užtikrinti, kad senjorai būtų įtraukti į skaitmeninę erdvę ir galėtų naudotis visais jos teikiamais privalumais.
tags: #delfi #seneliu #namainaujai