Specialiųjų poreikių nustatymo tvarka Lietuvoje yra reglamentuota įvairiais teisės aktais, siekiant užtikrinti tinkamą pagalbą ir paramą asmenims, turintiems specialiųjų poreikių. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su specialiųjų poreikių nustatymu: teisinį pagrindą, institucijas, vertinimo procesą vaikams ir suaugusiems, kriterijus bei pagalbos priemones ir lygius.
Teisinis pagrindas ir reglamentai
Specialiųjų poreikių nustatymo tvarką reglamentuoja šie įstatymai ir kiti teisės aktai: Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas. Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymas. Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymas. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas. Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymas. Elektrinių vežimėlių įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu. Gyventojų aprūpinimo ortopedijos technikos priemonėmis kompensavimo laikinąja tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Transporto išlaidų ir specialiųjų lengvųjų automobilių įsigijimo, jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijų mokėjimo sutrikusią judėjimo funkcija turintiems asmenims tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu. Socialinių paslaugų poreikio asmeniui nustatymo principais ir tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu. Socialinių paslaugų katalogas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu.
Vienas iš reglamentuojančių dokumentų - Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. gruodžio 17 d. įsakymas Nr. I, kuris įsigaliojo nuo 2005 m. Remiamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1116 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo įstatymą“.
Institucijos, atsakingos už nustatymą
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (toliau - NDNT) yra pagrindinė institucija, atsakinga už specialiųjų poreikių nustatymą Lietuvoje. Svarbu paminėti, kad tarnyba nustato specialiuosius poreikius tik gavusi gydytojo siuntimą, kuris galioja 60 kalendorinių dienų. Specialieji poreikiai gali būti nustatyti tiek nustačius neįgalumo lygį, tiek neįgalumo lygio nustatymo metu.
Specialiųjų poreikių nustatymo procesas
Specialiųjų poreikių lygis nustatomas vadovaujantis kitų tarnybų pagal kompetenciją pateikta informacija ir nustatytus specialiuosius poreikius bei pokalbiu su asmeniu.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie specialiuosius poreikius
Kreipimosi į NDNT tvarka
- Gydytojo siuntimas: Pirmiausia reikia kreiptis į gydymo įstaigą (polikliniką ar ligoninę) ir paprašyti gydytojo, kad parengtų siuntimą į NDNT specialiesiems poreikiams nustatyti.
- Dokumentų pateikimas: Šį siuntimą, prašymą nustatyti specialiuosius poreikius, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę) ir 3×4 cm dydžio nuotrauką per 60 kalendorinių dienų (tiek galioja siuntimas) asmuo (arba jo atstovas) turi pateikti NDNT, kuri ir atliks jo specialiųjų poreikių vertinimą.
Kriterijai, įtakojantys sprendimą
Įvertinus medicininį kriterijų ir savarankiškumą, nustatomas konkretus specialusis poreikis. Bazinį funkcionavimo lygmenį: Tai balais išreikštas medicininis kriterijus, nustatomas pagal vaiko sveikatos būklę: ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus. Galimybes būti savarankiškam kasdienėje veikloje: Tai asmens veiklos gebėjimo koeficientas, nustatomas pildant klausimyną. Tai vaiko gebėjimas dalyvauti kasdieniame fiziniame, socialiniame bei ugdomajame gyvenime atsižvelgiant į jo amžių.
Šis klausimynas yra pildomas per pokalbį su asmeniu. Asmens nuo 4 iki 18 metų ir darbingo amžiaus asmens klausimyną per pokalbį su juo pildo NDNT darbuotojas, o pensinio amžiaus - asmens gyvenamosios vietos savivaldybės darbuotojas ar įgaliotas darbuotojas. Svarbu pabrėžti, kad klausimyno pildymui reikia ruoštis iš anksto. Tėvai turėtų neleisti tarnybos darbuotojui esamus sunkumus vertinti tik kaip fizinius. Jei vaiko organizmo funkciniai sutrikimai neatitinka nė vieno Bazinio funkcionavimo balų lentelėje nurodyto kriterijaus, asmens savarankiškumas nevertinamas ir asmeniui specialieji poreikiai nenustatomi.
Specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimas vaikams (iki 21 m.)
Specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimą atlieka pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT/ŠPT) specialistai - psichologai, logopedai, socialiniai pedagogai, specialieji pedagogai, neurologai. Specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimas - tai vaiko pedagoginių, psichologinių, asmenybės sunkumų, specialiųjų ugdymosi poreikių nustatymas ir pagalbos priemonių rekomendavimas.
Vertinimo eiga
- Kreipimasis į PPT: Tėvai (globėjai, rūpintojai) turėtų kreiptis į PPT dėl vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo. Ugdymo įstaigos nelankančio vaiko tėvai patys registruojasi į PPT/ŠPT.
- Tėvams pasirašius sutikimą dėl vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo, atliekamas vaiko raidos vertinimas.
- Vaiko vertinimas: Vaikui pateikiama stimulinė medžiaga, o specialistai stebi ir fiksuoja, kaip jis atlieka užduotis. Nuo 6 metų vaikas į specialistų kabinetus dažniausiai eina vienas.
- Pažymų išdavimas: Po vertinimo PPT išduoda pažymas: Pažyma dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo; Pažyma dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo.
Pažyma dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo. Pažymoje įvertinimo pateikiami specialistų vertinimai, išvada apie vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių grupę, lygį ir ugdymo rekomendacijos (kokių specialistų pagalba skiriama, kaip pritaikomas mokymo turinys, kokiais būdais mokomoji medžiaga turi būti pateikiama). Tėvai pasirašo, kad su pažyma susipažino.
Pažyma dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo. Pažymoje teikiama išvada apie vaiko SUP grupę (negalia, sutrikimas, mokymosi sunkumai), poreikių lygį (nedideli, vidutiniai, dideli, labai dideli) ir išvada dėl specialiojo ugdymo skyrimo.
Taip pat skaitykite: Skyriaus veikla ir nuostatos
Vaiko gerovės komisijos (VGK) vaidmuo
Ugdymo įstaiga, gavusi PPT / ŠPT pažymas, organizuoja Vaiko gerovės komisijos (VGK) posėdį, kuriame turi dalyvauti ugdymo įstaigos specialistai, vaikas, jo tėvai bei PPT / ŠPT specialistai. Posėdyje aptariamas vaiko ugdymo organizavimas, pagalbos poreikis ir priimamas sprendimas dėl individualaus pagalbos vaikui plano sudarymo, vadovaujantis pažymomis.
Rengdami pagalbos planą ugdymo įstaigos specialistai turi atsižvelgti į individualius vaiko poreikius, mokytojo padėjėjo reikalingumą, tėvų lūkesčius. Plane numatoma, kaip bus teikiama švietimo pagalba, ugdomi vaiko socialiniai įgūdžiai, kokie bus taikomi elgesio prevencijos ir intervencijos būdai. Tėvai pažymų pristatyti į ugdymo įstaigą neprivalo. Tėvai gali tikėtis, kad jų vaikas bus ugdomas vadovaujantis rekomendacijomis, pateiktomis PPT / ŠPT išduotose pažymose.
Specialiųjų poreikių lygiai ir požymiai
Vadovaujantis Specialiosios pagalbos priemonių, kuriomis tenkinami specialieji poreikiai ir jų nustatymo lygis aprašu, nustatomas specialiųjų poreikių lygis. Nuo š. m. liepos 1 d. pensinio amžiaus žmonėms vietoj šiuo metu nustatomų trijų specialiųjų poreikių lygių bus nustatomi du - vidutinių ir didelių (nebelieka nedidelių specialiųjų poreikių lygio).
Didelių specialiųjų poreikių lygis bus nustatomas asmenims, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, arba tiems, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nustatytas 0-30 proc. darbingumo lygis. Vidutinių specialiųjų poreikių lygis nustatomas asmenims, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros ar pagalbos poreikis, arba tiems, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nustatytas 35-55 proc. darbingumo lygis.
Tiems senjorams, kuriems jau yra nustatytas nedidelių specialiųjų poreikių lygis, galės kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, kad jų turimas nedidelių specialiųjų poreikių lygis būtų prilygintas vidutinių specialiųjų poreikių lygiui.
Taip pat skaitykite: Švietimas Lietuvoje: specialieji poreikiai
Pavyzdinė lentelė: specialiųjų poreikių lygiai ir jiems būdingi požymiai
| Požymis | Nedideli specialieji poreikiai | Vidutiniai specialieji poreikiai | Dideli specialieji poreikiai |
|---|---|---|---|
| Transportas | Gali keliauti be kitų pagalbos visuomeniniu transportu, vairuoti automobilį, judėti vienas. Nuolat techninės pagalbos priemonių nereikia arba reikalingos nesudėtingos techninės pagalbos priemonės. | Gali keliauti be kitų pagalbos visuomeniniu transportu, pats vairuoti automobilį, judėti vienas techninės pagalbos priemonių pagalba, tačiau tam reikia sudėtingesnių techninės pagalbos priemonių. | Gali keliauti su palydovo pagalba visuomeniniu transportu, pats vairuoti spec. automobilį, naudotis elektra varomu vežimėliu, negali judėti vienas techninės pagalbos priemonių pagalba (vežimėliu). Prikaustytas prie lovos. |
| Būstas | Reikalingas labai nedidelis būsto ar aplinkos pritaikymas. | Reikalingas dalinis būsto ir aplinkos pritaikymas (pandusas, nuolydis ir kt.). | Reikalingas pilnas būsto (durų praplatinimas, specialių baldų įsigijimas, keltuvai, lifto ir kt.) ir aplinkos pritaikymas arba naujas pritaikytas būstas. |
| Bendravimas | Pats gali bendrauti su kitais, dalyvauti pokalbiuose, suprasti ženklus. | Gali bendrauti kitų priemonių pagalba (gestų kalbos pagalba, kompiuterio pagalba ir kt.). | Sunkiai sekasi bendrauti ir suprasti ženklus, techninės pagalbos priemonės mažai padeda. |
| Vaikai / Švietimas | Gali lankyti ir mokytis visose švietimo įstaigose. | Gali mokytis su specialiojo pedagogo pagalba ar specialiojoje mokykloje. | Gali būti ugdomi dienos centre, užimtumo dienos centre ir mokytis specialiojoje mokykloje. |
| Darbingi asmenys | Gali dalyvauti darbo rinkoje ar kitoje veikloje. | Gali dirbti pritaikius darbo vietą ir aplinką bei sudarius tinkamas darbo sąlygas. | Negali savarankiškai dalyvauti darbo rinkoje. Gali dirbti socialinėje įmonėje. |
| Techninės pagalbos priemonės | Reikalinga kartais nesudėtingų techninės pagalbos priemonių. | Reikalingos nuolat techninės pagalbos priemonės (nesudėtingos ir sudėtingos). | Reikalinga ypatingai sudėtingos ir brangios techninės pagalbos priemonės. |
Specialistų vaidmuo vertinimo procese
Tėvams pasirašius sutikimą dėl vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo, atliekamas vaiko raidos vertinimas. Vaikui pateikiama stimulinė medžiaga, o specialistai stebi ir fiksuoja, kaip jis atlieka užduotis. Nuo 6 metų vaikas į specialistų kabinetus dažniausiai eina vienas.
Psichologas vertina jo intelektą, raidą, elgesio ir emocijų sunkumus, logopedas - kalbos ir kalbėjimo ypatumus, specialusis pedagogas - mokymosi pasiekimų lygį, socialinis pedagogas - socialinę pedagoginę aplinką, gydytojas neurologas - neurologinę sveikatą. Parengti dokumentai perduodami PPT / ŠPT specialistams. Vaiko SUP vertinimo rezultatus ir parengtas pažymas tarnybos specialistai aptaria su tėvais.
Parama, kompensacijos ir išmokos
Valstybė teikia įvairią paramą šeimoms, auginančioms specialiųjų poreikių vaikus. Kompensacija skiriama šeimoms, kai vienas iš tėvų turi vairuotojo pažymėjimą ir slaugomam vaikui sukakus 18 metų, jeigu jam nepertraukiamai nustatyta visiška negalia ir (ar) specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Jos ir toliau kas 6 metus galės kreiptis į Sodrą ir gauti nustatyto dydžio išmoką, nepaisant vaiko amžiaus.
Paruošimas vertinimui ir reikalingi dokumentai
Prieš kreipiantis į PPT, rekomenduojama aptarti vertinimo poreikį su ugdymo įstaiga arba medikais, pasiimkite reikiamus dokumentus ir užsiregistruokite. Vertinimo poreikį, prieš kreipiantis į Tarnybą, rekomenduojame aptarti su lankomos ugdymo arba medicinos įstaigos specialistais, prašant išduoti Vaiko gerovės komisijos pažymą dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/ pakartotinio įvertinimo arba medikų - pažymą apie nustatytus sveikatos, raidos sutrikimus.
Dokumentai, reikalingi atvykstant į Tarnybą: Pirminio ugdymosi poreikių vertinimo formos (1 priedas) kopiją; Mokyklos VGK posėdžio išrašą apie neatliktą Pirminį ugdymosi poreikių vertinimą; Mokinio individualaus ugdymo plano kopiją; Mokinio rašto darbus, piešinius; Vaiko gimimo išrašo kopiją; Išrašą iš medicinos dokumentų. Būtina išankstinė registracija telefonu (+370-5) 265 0908.
Specialieji poreikiai: apibrėžimas ir taikymas
Specialusis poreikis - tai specialiosios pagalbos poreikis, atsiradęs dėl žmogaus įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų ir nepalankių aplinkos veiksnių. Vaikams specialieji poreikiai gali būti susiję su įvairiais aspektais, įskaitant ugdymąsi, sveikatos priežiūrą ir socialinę integraciją.
Sutrikus žmogaus sveikatai jam gali būti nustatytas ne tik neįgalumo ar darbingumo lygis, bet ir specialieji poreikiai. Šis straipsnis skirtas išsamiai apžvelgti specialiųjų poreikių nustatymo tvarką vaikams Lietuvoje, įskaitant medicininius, ugdymosi ir socialinius aspektus. Straipsnyje aptariami kriterijai, įstaigos, atsakingos už nustatymą, ir parama, teikiama šeimoms, auginančioms specialiųjų poreikių vaikus.
tags: #del #specialiuju #ugdymosi #poreikiu #lygio #nustatymo