Po lapės apsilankymo birželio 20 d. iš būrio vištų liko tik vienas pats paprasčiausias gaidys mišrūnas, o 36 įvairių veislių vištas išsinešė rudoji. Po B. Dapkienės įrašu socialiniuose tinkluose buvo komentuojančių, kad čia greičiausiai lankėsi visa lapių šeimyna ir vyko jauniklių mokymai medžioti. Ūkininkei yra žinoma, kad netoliese yra lapių urvai. Po B. Dapkienės įrašu socialiniuose tinkluose buvo komentuojančių, kad čia greičiausiai lankėsi visa lapių šeimyna ir vyko jauniklių mokymai medžioti.
Kada gali prireikti kompensacijos
Po lapės apsilankymo birželio 20 d. iš būrio vištų liko tik vienas pats paprasčiausias gaidys mišrūnas, o 36 įvairių veislių vištas išsinešė rudoji. Nelygioje kovoje su lapėmis žuvo brama rūšies paukščiai, australorpai, apenzil, šilkinės vištos, kurios Lietuvoje ypač retos, patarškos, vengrų plikakaklis gaidys bei paprastos dedeklės. Kiaunės dažniausiai vištas sudrasko, bet grobį palieka. Antys ir žąsys gyvybes išsaugojo, nes sušoko į tvenkinį. Kieme liko tik besidraikančios plunksnos.
Ką daryti netekus naminių paukščių
Ūkininkė patarė naminius paukščius laikantiems žmonėms neatsipalaiduoti ir nepamiršti, kad Rokiškio rajono miškingose ir ežeringose vietovėse lapių tikrai netrūksta. Dažna iš jų net žmonių pernelyg nesibijo, laksto šalikelėse arba netoli sodybų. Ryte paleidau, vakare grįžtu namo ir matau kieme vien plunksnas... Dar nespėjau pažiūrėti, kurioje vietoje lapės galėjo patekti prie paukščių, - dalinosi dienos įspūdžiais B. Dapkienė. Ūkininkė patarė naminius paukščius laikantiems žmonėms neatsipalaiduoti ir nepamiršti, kad Rokiškio rajono miškingose ir ežeringose vietovėse lapių tikrai netrūksta.
Teisinis ir finansinis kontekstas: ES direktyvos ir Lietuvos priemonės
Direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos - jos tikslas apsaugoti visus laukinius paukščius ES nustatant jų apsaugos, išsaugojimo, valdymo ir kontrolės taisykles. Ji taikoma paukščiams, jų kiaušiniams, lizdams ir buveinėms. Bendrosios apsaugos priemonės: šia direktyva taip pat nustatoma bendroji apsauga visoms laukinių paukščių rūšims ES. Visų pirma draudžiama: tyčinis laukinių paukščių trikdymas ar gaudymas; tyčinis jų lizdų ir kiaušinių naikinimas; jų kiaušinių rinkimas ar laikymas; tyčinis trikdymas, dėl kurio kyla pavojus jų apsaugai, ir draudžiamų medžioti paukščių rūšių laikymas; tam tikromis aplinkybėmis taikoma išimtis iš minėtų taisyklių.
ES šalys turi imtis veiksmų išsaugodamos arba atkurdamos paukščių rūšių populiacijas tokiu lygiu, kuris atitiktų ekologinius, mokslinius ir kultūrinius reikalavimus, derinant juos su ekonominiais ir rekreaciniais reikalavimais. Reikalaujama, kad ES šalys patvirtintų planus ar projektus tik tuomet, kai jos yra užtikrintos, kad jie neigiamai nepaveiks atitinkamų SAT, remdamosi tinkamu bet kokio poveikio teritorijos apsaugos tikslams įvertinimu.
Taip pat skaitykite: Teisinis servitutas ir kompensacija
Lietuvos parama laukiniams paukščiams ir susijusios išmokos
Nauja SP priemonė - laukiniams paukščiams saugoti. Nuo 2023 m. balandžio 17 d. startuoja nauja Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginio plano intervencinė priemonė „Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų“, kuria bus remiama veikla, susijusi su biologinės įvairovės apsauga, pritaikant ūkininkavimo būdą taip, kad jis nekeltų pavojaus atskirų laukinių paukščių rūšių paplitimo teritorijoms. Paraiškos bus priimamos iki birželio 20 d. 2023 metams numatyta skirti 950 012 eurų paramos.
Iš viso šiai paramos priemonei 2023-2027 m. laikotarpiu suplanuota skirti 5 mln. 699 tūkst. Eur. Ūkininkai, kurie dalyvaus šioje intervencinėje priemonėje, prisidės prie laukinių paukščių - kurapkų, mažųjų erelių rėksnių, griežlių, balinių pelėdų, žalvarnių, tetervinų ir kitų paukščių - rūšių išsaugojimo.
Kokios sąlygos ir kas gali kreiptis
Jiems bus kompensuojama už prisiimtus papildomus įsipareigojimus - pievose, kurios patenka į paukščių apsaugos teritorijų už „Natura 2000“ ribų sluoksnį, nenaudoti augalų apsaugos produktų, mineralinių ir organinių trąšų, laikytis nustatytų šienavimo terminų. Kompensacinės išmokos dydis - 74 Eur už vieną hektarą pievų.
Paramos gali prašyti fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys aktyvaus žemės ūkio veiklos subjekto reikalavimus, kurių žemės ūkio valda ar jos dalis (pievos) yra nustatytuose laukinių paukščių apsaugos plotuose. Jie turės prisiimti įsipareigojimus 5 metams ir kasmet deklaruoti tuos pačius plotus.
Tinkamas paramai naudmenų plotas, patenkantis į paukščių apsaugos teritorijų už „Natura 2000“ ribų sluoksnį, turi būti ne mažesnis kaip 1 ha, sudarytas iš ne mažesnių kaip 0,1 ha ploto laukų. Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Išmokų už plotus skyriaus patarėjos Rolanos Miknevičienės, šia SP intervencinė priemonė prisidės prie biologinės įvairovės išsaugojimo ir jos geros būklės užtikrinimo.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Susijusios Kaimo plėtros priemonės
Parama teikiama ir pagal Kaimo plėtros priemones. R. Miknevičienė priminė, kad 2023 metais bus priimamos paraiškos ir pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ veiklos sritis „Natura 2000“ išmokos žemės ūkio paskirties žemėje“ ir „Natura 2000“ miškuose\", kai kompensacinės išmokos bus mokamos žemės savininkams ir valdytojams, kurių žemės ūkio paskirties ar miško žemė yra „Natura 2000“ teritorijose ir kurie privalo laikytis papildomų ūkinės veiklos apribojimų.
Pagal veiklos sritį „Natura 2000“ išmokos žemės ūkio paskirties žemėje“, ūkininkaujantiems „Natura 2000“ teritorijose, kompensacinės išmokos bus mokamos, jei deklaruojamuose plotuose nustatytas bent vienas iš šių apribojimų: nesuarti pievų, jų nesausinti, nenaudoti trąšų, nenaudoti kalkinimo medžiagų, šienauti nustatytais terminais ir pan.
Pagal minėtos priemonės veiklos sritį „Natura 2000 išmokos miškuose“ numatytos kompensacijos privačių miškų savininkams ar jų asociacijoms, kai valda yra „Natura 2000“ teritorijoje, kurioje nustatytas bent vienas iš šių apribojimų: draudžiami pagrindiniai miško kirtimai arba leidžiami nedidelio intensyvumo atrankiniai kirtimai (leidžiant iškirsti ne daugiau kaip 10 proc. medyno tūrio per 10 metų; draudžiami ugdomieji miško kirtimai, brandžių medžių iškirtimas, draudžiami ar apriboti sanitariniai kirtimai, paliekant tam tikrą džiūstančių medžių ar sausuolių skaičių; plynose pagrindinių miško kirtimų biržėse paliekamas papildomas skaičius neiškirstų žalių medžių; sanitariniais kirtimais draudžiama iškirsti visus džiūstančius ar išdžiuvusius medžius).
Praktiniai patarimai ūkininkams ir naminių paukščių laikytojams
Ūkininkė ir šiaip versli moteris B. Dapkienė apgailestavo, kad leido sau per daug atsipalaiduoti. Penkerius metus, kol ūkyje gyveno stručiai, buvę ramu ir apie lapių egzistavimą niekas neprisimindavo. Dabar stručiai iškeliavę į Salų dvarą. Vištos anksčiau buvę saugios, nes esą būtent stručiai jas apgindavo. Šių didelių paukščių lapės bijo. Nors ūkio gyvūnus saugo elektrinis tinklas, lapės, matyt, kažkurioje vietoje rado spragą arba prasikasė.
Ūkininkei yra žinoma, kad netoliese yra lapių urvai. Po B. Dapkienės įrašu socialiniuose tinkluose buvo komentuojančių, kad čia greičiausiai lankėsi visa lapių šeimyna ir vyko jauniklių mokymai medžioti. Ūkininkė patarė naminius paukščius laikantiems žmonėms neatsipalaiduoti ir nepamiršti, kad Rokiškio rajono miškingose ir ežeringose vietovėse lapių tikrai netrūksta.
Taip pat skaitykite: Vežimėlio priedų kompensavimo tvarka
Kodėl ūkininkaujantys plėšrūnai būtų sunaikinę žmoniją
Prevencinės priemonės
Ūkininkė patarė naminius paukščius laikantiems žmonėms neatsipalaiduoti ir nepamiršti, kad Rokiškio rajono miškingose ir ežeringose vietovėse lapių tikrai netrūksta. Nors ūkio gyvūnus saugo elektrinis tinklas, lapės, matyt, kažkurioje vietoje rado spragą arba prasikasė. Kad pasidarbavo lapė, ūkio šeimininkė Birutė Dapkienė sakė neabejojanti, kadangi būtent lapės išsineša vištas, jų nepalikdamos.
Mokslas, ataskaitos ir stebėsena
ES šalys turi skatinti laukinių paukščių Europoje mokslinius tyrimus valdymo, apsaugos ir protingo naudojimo tikslais (pvz., sudarant rūšių, kurioms yra išnykimo grėsmė, nacionalinius sąrašus). Reglamentu (ES) 2019/1010, kuris taikomas nuo 2019 m. birželio 26 d., reikalaujama, kad ES šalys Europos Komisijai kas šešerius metus teiktų ataskaitas dėl priemonių, kurių jos ėmėsi įgyvendindamos Direktyvą 2009/147/EB, ir dėl šių priemonių pagrindinio poveikio.
Ataskaitoje turi būti
- informacija apie laukinių paukščių rūšių, saugomų pagal šią direktyvą, būklę ir tendencijas;
- joms kylančios grėsmės ir poveikio veiksniai;
- apsaugos priemonės, kurių dėl jų imtasi, ir SAT tinklo indėlis siekiant šios direktyvos tikslų.
Praktinė pagalba nukentėjusiems nuo plėšrūnų
Paramos gali prašyti fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys aktyvaus žemės ūkio veiklos subjekto reikalavimus, kurių žemės ūkio valda ar jos dalis (pievos) yra nustatytuose laukinių paukščių apsaugos plotuose. Jie turės prisiimti įsipareigojimus 5 metams ir kasmet deklaruoti tuos pačius plotus. Kompensacinės išmokos dydis - 74 Eur už vieną hektarą pievų.
| Priemonė | Skyrimas / sąlygos |
|---|---|
| „Laukinių paukščių apsauga už Natura 2000 ribų“ | 2023-2027 m., 5,699 mln. Eur; 74 Eur/ha kompensacija, paraiškos iki 2023-06-20 |
| „Natura 2000“ išmokos žemėje ir miškuose | Kompensacijos savininkams/valdytojams už apribojimų laikymąsi teritorijose |
tags: #kompensacija #uz #lapiu #ispjautas #vistas