Šiame straipsnyje aptariama, kaip Lietuvoje reguliuojamas individualiosios pensijos dalies indeksavimas, kokios lėšos tam skiriamos ir kokie teisės aktų pokyčiai įgyvendinami siekiant didesnio skaidrumo bei prognozuojamumo socialinio draudimo sistemoje.
Kontekstas ir tikslai
Desorientacijos dėl indeksavimo nėra: „Sodros“ rezervai ir kasmet planuojami pensijų socialinio draudimo įmokų perviršiai kelia klausimą dėl individualiosios pensijos dalies spartesnio augimo. Prezidentas siūlo nustatyti, kad papildoma pensijų indeksavimo suma nebūtų mažesnė nei 20 proc. rezervų, taip siekiant užtikrinti teisingumą ir prognozuojamumą. Tuo pačiu tikslas - įtvirtinti aiškią ir tiksliai apibrėžtą tvarką, kuri sumažintų diskrecinę įtaką ir didintų sistemos patikimumą.
Indeksavimas: kaip šiuo metu skaičiuojama
Kiekvienais metais nuo sausio 1 d. dydžiai, taikomi skiriant pensijas, indeksuojami pagal patvirtintą indeksavimo koeficientą (IK). IK apskaičiuojamas kaip 7 paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: iš 3 metų iki apskaiavimo metų ir 3 prognozuojamų metų. IK taikomas, jei „Sodros“ išlaidos pensijoms neviršija įmokų. Jei pensijos atitiktų tam tikras skurdo rizikos ar santykio su vidutiniu atlyginimu sąlygas, individualioji pensijos dalis indeksuojama papildomai.
Papildomas indeksavimas ir jo būtinybė
Nuo 2020 metų pradėtas papildomas indeksavimo koeficiento didinimas, kurio tikslas - pensijas kilti sparčiau už atlyginimus. Apie šias papildomas lėšas gyventojai dažnai klausia dėl jų tikslumo ir prognozuojamumo. Prezidento inicijuotas įstatymo projektas siekia nustatyti minimalią papildomų lėšų dalį, kuri skiriama individualiajai pensijos daliai indeksuoti, ir padaryti procesą labiau skaidrų.
Teisinės nuostatos ir įstatymo eiga
Šiuo metu galiojanti tvarka numato maksimalią ribą papildomoms lėšoms - 75 proc. Jei Seimas priims įstatymo pataisas, galėtų būti nustatyta žemutinė riba, kurios dydis priklauso nuo aiškiai apibrėžtos papildomų lėšų sumos. Planuojama, kad pataisos būtų svarstomos tarp kovo ir birželio mėnesių, o įsigalėtų nauja tvarka jau kitų metų pradžioje, jei Seimas jas priims iki metų pabaigos. Prezidento teikimu į programą įtrauktas Socialinio draudimo pensijų įstatymo 8 straipsnis, numatantis indeksavimo tvarką. Pastarieji metų rodo, kad diskusijos dėl papildomo indeksavimo dydžio kyla politinio periodo metu, todėl būtina aiški kriterijais pagrįsta sistema.
Taip pat skaitykite: Kaip apskaičiuojamas pensijos priedas
Skaičiai: ką rodo prognozės
Pagal SADM pranešimus, vidutinė senatvės pensija su būtinąja stažu 2021 metais gali siekti apie 428 eurus, o vidutinė pensija - apie 404 eurus. Skaičiavimai taip pat rodo, kad 2021 metais prognozuojamas pensijų augimas gali būti užtikrintas, kai BVP augimas ir darbo užmokesčio fondo pokytis leidžia sparčiau didinti pensijas. Be to, norint išvengti skurdo senjorų, svarbu laikytis aiškių taisyklių ir užtikrinti, kad indeksavimas būtų teisingas bei prognozuojamas.
Praktiniai pavyzdžiai ir įtrauktos reformos
Šiuo metu Seime svarstomos pataisos dėl išankstinių pensijų ir jų įtakos galutinei senatvės pensijai. Pavyzdžiui, laikui einant, žmogus, išeinantis į išankstinę pensiją 30 mėnesių anksčiau, gautų mažesnę pensiją nei įprastai, o pataisos siūlo šią mažėjimo dalį sumažinti iki 9,6 proc. Mažesnis procentas būtų taikomas tiek išankstinei, tiek senatvės pensijai. Tai dar kartą iliustruoja, kaip kinta skaičiavimo logika ir kaip svarbu aiškiai nustatyti teisingas lėšų paskirstymo ribas.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo ir biudžeto sąsajos
- Indeksavimo koeficientas taikomas tik tada, kai Sodros išlaidos neviršija įmokų.
- Elektroninės komunikacijos ir informacijos skaidrumas - svarbus siekiant užtikrinti teisingumą ir pasitikėjimą sistema.
- Patarėjai pabrėžia objektyvių kriterijų svarbą ir ilgalaikės sistemos tvarumo užtikrinimą.
Kaip tai paveiks gyventojus?
Senjorai galėtų tikėtis sąlyginio pensijų didėjimo, kai ekonominiai rodikliai tai leidžia, o išankstinių pensijų reformos sumažintų diskriminacinius skirtumus. Tačiau svarbu, kad visos lėšos būtų paskirstomos skaidriai ir pagal aiškius kriterijus, kad individai galėtų planuoti savo ateitį ir neatsidurtų finansinėje nežinioje.
401k ir pensijų planai: kuo jie skiriasi?
Tiesioginės įžvalgos iš prezidento ir patarėjų komentarų
Pareigūnai pabrėžia, kad būtina nustatyti minimalų papildomų lėšų dydį, kuris būtų skiriamas indeksuoti, siekiant sumažinti diskrecinių sprendimų įtaką ir užtikrinti ilgalaikio finansavimo patikimumą. Prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis akcentuoja, kad šis įstatymo pakeitimas padėtų stabilizuoti socialinio draudimo sistemą ir sumažinti politinių sprendimų įtaką skaičiavimams.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Taip pat skaitykite: Senelių teisės į vaiko priežiūros išmoką