Šeimoms susilaukus vaiko, Lietuvoje numatyta įvairių išmokų ir paramos priemonių. Vien tėvams (įtėviams, globėjams, seneliams) ir jų vaikams yra numatyta 12 skirtingų išmokų ir paramų. Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) svetainėje pateikta 2024 m. informacija, čia rasite visas šias išmokas, jų dydžius, sąlygas ir kt.
Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime vaiko priežiūros išmokas, ypač atkreipiant dėmesį į senelių galimybes gauti šią išmoką, taip pat kitas svarbias detales, susijusias su motinystės ir tėvystės išmokomis.
Strėvos mūšis 1348 m. | Didžiausias pralaimėjimas Lietuvos istorijoje (Žiemos mūšis)
Motinystės išmoka
Ji mokama motinystės socialiniu draudimu apdraustai moteriai, kuri dirbdama mokėjo įmokas ir iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos sukaupė ne trumpesnį nei 12 mėn. motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėn. Jeigu moteris reikiamo motinystės socialinio draudimo stažo neįgijo, nes buvo vaiko priežiūros atostogose su kitu vaiku, tokiu atveju stažas skaičiuojamas iš 24 mėn. laikotarpio, buvusio iki vaikui sukaks 2 metai. Taigi motinystės išmoka vis tiek priklausys.
Minimali motinystės išmoka negali būti mažesnė nei 440 eurų (neatskaičius mokesčių). Tačiau maksimalios ribos nėra nustatomos ir konkretus išmokos dydis priklauso nuo buvusių darbo pajamų. Jeigu šių sąlygų mama neatitinka ir motinystės išmokos gauti negali, likus 70 d. iki numatomos gimdymo dienos jai yra mokama 353,65 euro išmoka.
Svarbu pasiruošti iš anksto, todėl motinystės išmokomis pradėti domėtis kuo įmanoma anksčiau. Jei įmanoma - net prieš planuojant pastoti.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Motinystės išmoka dirbant su individualia veikla (IDV) priklauso tiek dirbantiems su darbo sutartimi, tiek ir pagal individualios veiklos (IDV) pažymą. Dirbantiems su verslo liudijimu jos nepriklauso. Išmokos dydis ir paskyrimas priklauso nuo dviejų pagrindinių elementų - darbo stažo ir pajamų dydžio.
Norint gauti išmoką svarbu sukaupti 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per pastaruosius 24 mėnesius. Kitaip tariant, šis stažas nebūtinai turi būti nepertraukiamas, tiesiog svarbu, kad per 24 mėnesius iki išmokos gavimo dienos jo pakaktų. Tuo tarpu 12 paskutinių mėnesių pajamų vidurkiui, kuris yra reikalingas išmokos dydžiui nustatyti, nepertraukiamas pajamų gavimas yra svarbus, nes kitu atveju išmokos dydis gali nukentėti.
Svarbi smulkmena - tie 12 mėnesių skaičiuojasi mėnesis atgal nuo dekreto datos. Dirbant su IDV nėra svarbu, kad veikla būtų vykdoma nuosekliai, svarbu, kad per paskutinius 24 mėnesius kad būtų sukauptas minėtas 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažas - t.y vykdyta veikla su pajamomis.
Dirbant su darbo sutartimi privalumas yra motinystės socialinio draudimo stažas, kuris skaičiuojasi nuo pirmos įdarbinimo dienos ir jam neturi įtakos nei etato dydis, nei užmokestis. Su darbo sutartimi gaunamos pajamos bus minusuojamos iš motinystės išmokos. Tad verta pagalvoti apie veiklą su IDV pažyma - nuo šių metų pasikeitę įstatymai leidžia dirbti būtent šia forma ir neprarasti nei pajamų, nei išmokos.
Anksčiau pasirinkus vaiko priežiūros atostogas vienerius metus gaunama - 77,58 proc. nuo ankstesnių pajamų. Jei dvejus - atitinkamai 54,31 proc. ir 31,03 proc.
Taip pat skaitykite: Įkvėpimas motinystei
Tėvystės išmoka
Ji mokama motinystės socialiniu draudimu apdraustam tėčiui (įtėviui), kuris dirbdamas mokėjo įmokas ir iki pirmosios tėvystės atostogų dienos sukaupė ne trumpesnį nei 6 mėn. motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėn. Taigi gimus vaikui tėčiui suteikiamos 30 d. tėvystės atostogos, kurias galima skaidyti į ne daugiau kaip dvi dalis. O pasinaudoti apmokamomis atostogomis galima iki vaikui sukanka 1 metai.
Jeigu vyras reikiamo stažo neįgijo, nes buvo vaiko priežiūros atostogose su kitu vaiku, tokiu atveju stažas skaičiuojamas iš 24 mėn. laikotarpio, buvusio iki vaikui sukaks 2 metai. Taigi, tėvystės išmoka vis tiek priklausys. Tėvystės išmokų dydis siekia 77,58 proc. nuo darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių. Minimali tėvystės išmoka taip pat negali būti mažesnė nei 440 eurų (neatskaičius mokesčių). Tačiau maksimalus kompensuojamasis uždarbis tėvystės išmokai negali viršyti 2 šalies vidutinių darbo užmokesčių (VDU), galiojusių užpraeitą ketvirtį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, dydžio. Tėvystės išmoka - negali viršyti 2 VDU.
Vaiko priežiūros išmoka
Vaiko priežiūros išmoka mokama nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki vaikui sueis 18 arba 24 mėn. Sprendimą dėl 18 arba 24 mėn. išmokų varianto priima tėvai.
- 18 mėn. variantas: vaiko priežiūros išmokos dydis bus 60 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio (tai atitinka 77,34 proc.
- 24 mėn. variantas: vaiko priežiūros išmokos dydis iki vaikui sueis 12 mėnesių bus 45 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio (58 proc. „į rankas“), o nuo 12 mėnesių iki vaikui sueis 24 mėnesiai - 30 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio (38,67 proc.
Kompensuojamasis uždarbio dydis yra apskaičiuojamas pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 mėn. Vaiko priežiūros išmokų „grindys“: išmoka negali būti mažesnė nei 8 bazinės socialinės išmokos (2026 m.
Nuo 2023 m. abu vaiko tėvai (arba įtėviai) bent po 2 mėnesius (62 dienas) turi prižiūrėti vaiką - tai vadinama neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais. Neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais tėvui arba mamai yra mokama 100 proc. atlyginimo „į rankas“ dydžio išmoka. Tačiau svarbu žinoti, kad ir šiuo atveju galioja išmokų lubos, t.y. Vienam iš tėvų nusprendus nesinaudoti savo neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, nepriklausomai nuo VPA varianto, atitinkamai sutrumpėja išmokų gavimo trukmė, t.y. išmokos mokamos 16 arba 22 mėn. Vienas vaiką auginantis tėvas turės teisę pats rinktis 2 neperleidžiamus VPA mėnesius, taip pat už papildomą VPA dalį gaus išmokas. Iš viso 4 mėn. jam bus mokama 100 proc.
Taip pat skaitykite: Konsultavimas motinystės išmokų klausimais
Neperleidžiamus mėnesius galima imti lanksčiai, t.y. bet kuriuo VPA laikotarpiu ir juos galima skaidyti dalimis. Svarbiausia žinoti, kad kuomet vienas iš tėvų naudojasi neperleidžiamais mėnesiais, kitas negali tiesiog nedirbti, o privalo atšaukti VPA ir oficialiai grįžti į darbą. Žinoma, praktiškai tai gali būti sunkiai įgyvendinama, nes gali būti sudėtinga su pertrūkiais vis įsilieti į darbą, darbdaviui gali kilti keblumų perskirstant užduotis ir kt.
Vaiko priežiūros išmoka didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių, tačiau bendra išmokų suma negali būti didesnė kaip 78 proc. Jeigu mama, gaunanti vaiko priežiūros išmoką, įgyja teisę gauti motinystės išmoką dėl kito vaiko gimimo, jai mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra jų suma negali būti didesnė kaip 78 proc. Jeigu vaiko priežiūros išmoką gaunanti mama arba tėtis įgyja teisę gauti vaiko priežiūros išmoką kitam vaikui, mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra jų suma negali būti didesnė kaip 78 proc. Vaiko priežiūros išmokos mokamos neatsižvelgiant į tai, kurio vaiko priežiūrai suteiktos vaiko priežiūros atostogos (t. y.
Jeigu VPA metu turėsite darbinių ir jų esmę atitinkančių pajamų (pavyzdžiui, jeigu dirbsite pagal darbo sutartį ir gausite atlyginimą arba gausite ligos išmoką) išmoka nebus mažimama, bet ir tuo atveju, jeigu išmokos ir papildomų pajamų suma neviršija 100 proc. Jeigu jūsų pajamos drauge su išmoka viršys buvusį atlyginimą, išmoka atitinkamai bus mažinama. Jeigu dirbsite neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, vaiko priežiūros išmoka bus mažinama. T. y. jeigu papildomai gautų pajamų dydis yra mažesnis už vaiko priežiūros išmoką, mokamas išmokos ir pajamų skirtumas, o jeigu pajamų dydis yra didesnis arba lygus išmokai, išmoka nemokama.
Nuo 2026 m. birželio 1 d. nelieka apribojimo, kad išmoką gali gauti tik besimokantys ar studijuojantys. Ši išmoka vaiko priežiūrai bus mokama platesniam gavėjų ratui, t.y.
Taigi, vaiko priežiūros išmoka dirbusiems tėvams, seneliams ir kt. Tėvai gali pasirinkti, ar jie nori vaiką prižiūrėti ir vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 18 mėn. (išmokos dydis sieks 60 proc. darbo užmokesčio) ar 24 mėn. (pirmus metus išmokos dydis sieks 45 proc., antrus - 30 proc. Iš jų 2 neperleidžiamus atostogų mėnesius vaiką gali prižiūrėti kiekvienas iš vaiko tėvų (bendrai - 4 mėn.: 2 - mama, 2 - tėtis), gaudami 78 proc. darbo užmokesčio išmoką. O likusiu laiku vaiką gali prižiūrėti tiek tėvai, tiek seneliai.
SADM priduria, kad į darbą tėvai gali grįžti bet kada ir papildomos pajamos išmokos nesumažina, jei jas sudėjus bendra suma neviršija viso buvusio vidutinio atlyginimo. Tie, kurie gauna minimalią vaiko priežiūros išmoką ir papildomas pajamas, išmokos jiems nėra mažinamos, jeigu bendra suma neviršija minimalios mėnesinės algos (MMA). O tiems, kurie gauną maksimalią išmoką ir papildomas pajamas, išmoka nesumažėja, jei bendra išmokos ir pajamų suma neviršija jų buvusio vidutinio atlyginimo ir 5 VDU. Vis tik neperleidžiamais mėnesiais taisyklė yra kitokia - jų metu dirbant, išmoka yra iškart mažinama gautų pajamų suma. Tačiau jei vaiką augina tik vienas iš tėvų, net ir dirbdamas jis gauna viso dydžio (78 proc.) vaiko priežiūros išmoką. Ji nėra mažinama ir tiems, kurie jos gavimo laikotarpiu turi savarankiškos veiklos pajamų.
Senelių galimybės gauti vaiko priežiūros išmoką
Nors seneliai gali imti vaiko priežiūros atostogas ir gauti išmoką, tačiau jie negali pasinaudoti neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais.
Tačiau pažymėtina, kad, kai vienoje šeimoje yra keli prižiūrimi vaikai, vaiko priežiūros išmokas už skirtingus vaikus gali gauti keli suaugusieji, jeigu atitinka visus kriterijus. T. y., kaip minėta anksčiau, bus apdrausti motinystės socialiniu draudimu, nes mokėjo įmokas ir sukaupė ne trumpesnį nei 12 mėn. stažą.
Pavyzdys: Mama nusprendžia eiti vaiko priežiūros atostogų ir pasirenka 24 mėn. VPA variantą. Ji iškart pasinaudoja savo neperleidžiamais mėnesiais, t.y. 1 ir 2 mėn. Tėtis savo neperleidžiamais mėnesiais nusprendžia pasinaudoti mamos VPA jau einant į pabaigą, t.y. 23 ir 24 mėn.
Pavyzdyje įvardintas neperleidžiamų vaiko priežiūros mėnesių variantas yra standartinis, tačiau neprivalomas.
Norint gauti išmokas už vaiko priežiūros atostogas, privalote susitvarkyti reikiamus dokumentus ir pateikti prašymą „Sodrai“, t. y.
Nuo 2024 m. įsigalioja didesnes pajamas gaunantiems tėvams svarbi išimtis, susijusi su uždarbiu neperleidžiamų vaiko priežiūros mėnesių metu. Neperleidžiamų mėnesių metu mokama išmoka negali būti didesnė nei 2 vidutiniai darbo užmokesčiai.
Vienkartinė išmoka vaikui gimus ar jį įsivaikinus
Kiekvienam gimusiam (ar įvaikintam) vaikui yra išmokama vienkartinė 605 eurų išmoka. Dėl jos reikia kreiptis per 12 mėn. nuo jo gimimo dienos (arba nuo tada, kai įsiteisėja teismo sprendimas dėl įvaikinimo, nesvarbu, ar vaikui gimus išmoka jau buvo suteikta, ar ne). Jei vaikui yra nustatoma globa šeimoje ar šeimynoje ir išmoka vaikui gimus (ar nustačius globą) dar nebuvo suteikta, ji priklauso iki vaikui sukanka 1,5 metų. Dėl jos reikia kreiptis per 6 mėn.
Jeigu gimsta daugiau vaikų, vienam iš tėvų kas mėnesį yra mokamos papildomos išmokos iki vaikams sukanka 2 metai: gimus dvynukams, išmokama 220 eurų; gimus trynukams - 440 eurų; gimus ketvertukui - 660 eurų; ir t. t., sumą didinant 220 eurų. Išmoka nepriklauso, jeigu vaikas gimė negyvas, yra išlaikomas valstybės ar savivaldybių finansuojamoje įstaigoje arba vienas iš sutuoktinių įsivaikina kito sutuoktinio vaiką.
Vaiko pinigai ir papildoma išmoka prie jų
Kiekvienam nepilnamečiui (arba iki 23 m., jei vaikas mokosi pagal bendrojo ugdymo programą) kas mėnesį yra mokami vaiko pinigai - 96,25 euro. Papildoma 56,65 euro dydžio išmoka prie vaiko pinigų mokama visiems vaikams: iš gausių (3 ir daugiau vaikų) šeimų, nevertinant pajamų; iš nepasiturinčių šeimų, kai šeimos pajamos per mėnesį vienam nariui neviršija 352 eurų; nepilnamečiams su negalia arba pilnamečiams, besimokantiems pagal bendro ugdymo programą, kai jiems nustatomas 55 proc. ar mažesnis dalyvumo lygis.
Išmokos kariams, besimokantiems ar studijuojantiems tėvams
Jeigu vaiko tėtis (įtėvis) ar mama (įmotė) yra pašaukti arba savanoriškai atlieka privalomąją pradinę karo tarnybą, jų vaikui kas mėnesį mokama 82,5 euro dydžio išmoka. Tačiau, jei karo tarnybą atlieka abu tėvai, išmoka nėra didinama. Kai vienas iš tėvų dėl mokymosi ar studijų nėra sukaupęs socialinio draudimo stažo, jam kas mėnesį mokama 330 eurų išmoka iki kol vaikui sukaks 2 metai. Jos dydis nesikeičia, jei gimsta dvynukai, trynukai ar daugiau vaikų. Išmoką nustojama mokėti, jei asmuo įgyja teisę į anksčiau minėtą vaiko priežiūros išmoką arba ji mokama kitam vaiko tėvui, globėjui, seneliui, įtėviui.
Nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims
Visi priešmokyklinukai, pirmokai ir antrokai turi teisę į nemokamus pietus mokykloje, nevertinant šeimos pajamų (dėl to teikti prašymų nereikia). Vyresnių klasių mokiniai turi teisę į nemokamus pietus, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 264 eurai. Teisę į maitinimą mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose ir 110 eurų dydžio paramą mokinio reikmenims įsigyti turi mokiniai, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 264 eurai.
Kur kreiptis?
Į „Sodrą“ reikia kreiptis dėl:
- motinystės išmokos (dirbusiai mamai);
- tėvystės išmokos (dirbusiam tėčiui)
- vaiko priežiūros išmokos (dirbusiam asmeniui).
Kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba pateikti prašymą per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą spis.lt reikia dėl:
- vienkartinės išmokos nėščiai nedirbusiai moteriai;
- vienkartinės išmokos gimusiam (įvaikintam) vaikui;
- vaiko pinigų;
- papildomos išmokos prie vaiko pinigų;
- išmokos gimus daugiau vaikų (dvynukai ir t. t.);
- išmokos kario vaikui;
- išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai;
- nemokamo maitinimo;
- paramos mokinio reikmėms įsigyti.
Stažas pensijai
Valstybinis socialinis draudimas (VSD), kitaip stažas pensijai (laikotarpis, kai mokamas socialinis draudimas) - tai valstybės išmokų mokestis „Sodrai“ skirtas tik išmokoms ir jų administravimui: esminė šio mokesčio dalis nukeliauja pensijoms išmokėti (22,3%). Stažas pensijai yra tiesiogiai susietas su minimalia mėnesine alga (MMA) - 555 eurų, tad per metus - 12 MMA. Gali sumažėti, nei realiai sukauptas stažas nuo gautų pajamų dydžio arba įtraukus laikotarpį, kai nebuvo gautos draudžiamosios pajamos, pvz., už „pusę etato“ yra oficialiai mokama pusė minimalaus darbo užmokesčio, tai ir stažo per metus sukaupiama tik pusė, t. y. ne 12, o 6 mėnesiai. Būtinasis stažas pensijai yra 30,5 metų - žmogui mokama viso dydžio pensija. Sukaupusiems nuo 15 iki 30,5 metų stažo, pensija mokama sumažinta. Nuo 2018 m. Minimalus stažas senatvės pensijai gauti - 15 metų.
Valstybė, apdraudžianti asmenis socialiniu pensijų draudimu, kai tam tikri laikotarpiai prilyginami savarankiškam darbo stažui, pvz., šeimos pasirinkimu vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki trejų metų, slaugantys negalią turintį vaiką, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir pan. Nedirbanti, pagimdžiusi kūdikį, mama draudžiama valstybės socialiniu pensijų draudimu iki kol vaikui sukaks 3 metai, tad ir stažas pensijai kaupiamas iki kol vaikui sukaks 3 metai, tačiau “Sodros” vaiko priežiūros išmoka mamai nėra mokama. Stažas yra tiesiogiai susietas su minimalia mėnesine alga (MMA - 555), t. y. Stažas pensijai kaupiamas ir skaičiuojamas nuo priskaičiuoto atlyginimo „ant popieriaus“ - tai pajamos, nuo kurių„Sodrai“ sumokami mokesčiai už išdirbtą darbuotojo darbo laiką.
Šeimos pasirinkimu, vienas iš tėvų draudžiamas valstybės socialiniu pensijų draudimu. Stažas pensijai kaupiamas. Mama / tėtis yra draudžiami valstybės lėšomis pensijų draudimu ir kaupia stažą pensijai, kai prižiūri sunkią negalią turintį vaiką, kuriam gydytojo siuntimu NDNT nustatė specialųjį I ir II lygio nuolatinės slaugos poreikį. Draudimas valstybės lėšomis įsigalioja nuo tada, kai atsiranda faktinės aplinkybės, kurios suteikia teisę į šį draudimą - net ir kreipiantis dėl šio draudimo vėliau, nei pradėta slauga, pateikus reikalingus dokumentus jis gali būti taikomas ir atbuline tvarka. Mama / tėtis yra draudžiami valstybės lėšomis pensijų draudimu ir kaupia stažą pensijai, kai prižiūri vaiką su negalia, kuriam gydytojo siuntimu NDNT nustatė specialųjį I lygio nuolatinės priežiūros pagalbos poreikį. Darbuotojui stažas pensijai kaupiamas ir skaičiuojamas nuo MMA. Darbuotojui stažas kaupiasi.
Naujiesiems tėveliams, gimus vaikui, suteikiamos 30 kalendorinių dienų tėvystės atostogos. Atostogos gali būti skaidomos tik į dvi dalis ir į jas išeinama bet kada po vaiko gimimo, kol vaikui sukaks vieneri metai. Kad įgytų teisę gauti tėvystės pašalpą, asmuo turi būti apdraustas motinystės ir ligos socialiniu draudimu bei per pastaruosius 24 mėnesius turėti ne trumpesnį kaip 6 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą.
Pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai. Darbuotojas turi informuoti darbdavį raštu (prieš 14 dienų) apie planuojamas atstogas ar sugrįžimą į darbą. Įsivaikinimo atveju, asmuo turi teisę į 3 mėnesių atostogas. Atostogas galima imti visas iš karto arba dalimis.
Kiekvienas iš tėvų (įtėvis, globėjas) turi teisę bet kada, kol vaikui sukaks 18 ar 24 mėnesiai, gauti neperleidžiamą dviejų mėnesių vaiko priežiūros atostogų dalį. Šių neperleidžiamų atostogų gali išeiti kiekvienas iš tėvų (įtėvis, globėjas), pilnai arba dalimis, pakaitomis su kitu iš tėvų (įtėviu, globėju). Tačiau negalima atostogų išeiti visiems vienu metu. Pašalpa mokama (daugiausiai) iki 2 metų.
Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis 1 metai, yra 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, jei pasirinktas pašalpos mokėjimas yra 1 metai. Jei asmuo pasirenka gauti pašalpą 2 metus - pirmus metus (kol vaikui sukanka 12 mėnesių) pašalpa sudaro 70 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamo uždarbio dydžio, antrus metus (kol vaikui sukanka 24 mėnesiai) pašalpa sudaro 40 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamo uždarbio dydžio.
Įstatymu numatytais atvejais tėvai gali pareikalauti dirbti ne pilną darbo dieną. Pataisytame 2017 m. darbo kodekse yra sąlygų dėl lanksčių darbo sąlygų. Taigi, iš namų leidžiama dirbti nėščioms moterims, moterims, kurios neseniai gimdė, darbuotojams, kurie augina mažesnius nei 3 metų vaikus, vienišiems tėvams, kurie augina vaiką, nesulaukusį 14 metų arba neįgalų vaiką, nesulaukusį 18 metų. Tokie darbuotojai turi teisę dirbti nuotoliu pilnu etatu. 2022 m. darbo kodekse taip pat numatyta, kad slaugydamas sergantį šeimos ar namų ūkio narį darbuotojas turi teisę į sveikatos priežiūros įstaigos rekomenduojamą nemokamų atostogų laikotarpį. Darbdavys privalo suteikti laisvą laiką, jei darbuotojo prašymas yra susijęs su nelaime šeimoje ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju, kai darbuotojas privalo tiesiogiai dalyvauti.
Siekiant palengvinti informacijos paiešką, pateikiama lentelė su pagrindinėmis išmokomis ir institucijomis, į kurias reikia kreiptis:
| Išmoka | Atsakinga institucija |
|---|---|
| Motinystės išmoka | Sodra |
| Tėvystės išmoka | Sodra |
| Vaiko priežiūros išmoka | Sodra |
| Vienkartinė išmoka nėščiai nedirbusiai moteriai | Savivaldybė / SPIS |
| Vienkartinė išmoka gimus (įvaikintam) vaikui | Savivaldybė / SPIS |
| Vaiko pinigai | Savivaldybė / SPIS |
| Papildoma išmoka prie vaiko pinigų | Savivaldybė / SPIS |
| Išmoka gimus daugiau vaikų | Savivaldybė / SPIS |
| Išmoka kario vaikui | Savivaldybė / SPIS |
| Išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai | Savivaldybė / SPIS |
| Nemokamas maitinimas | Savivaldybė / SPIS |
| Parama mokinio reikmėms įsigyti | Savivaldybė / SPIS |