Patyčios - aktuali problema, paliečianti daugelį vaikų ir paauglių Lietuvoje. Tai yra, negali būti jokių pateisinamų priežasčių, dėl ko iš vaiko ar suaugusio žmogaus būtų galima tyčiotis. Tačiau realybė, deja, yra kitokia.
Teisinis ir tarptautinis pagrindas
Remiantis Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo 2 str. 1) patyčios yra psichologinę ar fizinę jėgos persvarą turinčio asmens ar asmenų grupės kitam asmeniui daromi tyčiniai pasikartojantys veiksmai, siekiantys jį pažeminti ar kitaip sukelti psichologinę ar fizinę žalą; 2) patyčios kibernetinėje erdvėje - patyčios iš kito asmens, naudojantis informacinėmis technologijomis. Remiantis Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 16 str., nė vienas vaikas neturi patirti neteisėto kėsinimosi į jo garbę ir reputaciją.
Remiantis Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 str., neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama informacija, kuria skatinamas žmogaus orumą žeminantis elgesys; kuria iš žmogaus ar žmonių grupės tyčiojamasi, niekinantdėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, neįgalumo, seksualinės orientacijos, socialinės padėties, kalbos, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar kitais panašiais pagrindais.
Remiantis Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 str., valstybė imasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių, švietimo ir kitų priemonių, skirtų vaiko apsaugai užtikrinti nuo visų formų smurto. Remiantis 56 str., kai pažeidžiamos vaiko teisės, vaikas ir kiti asmenys turi teisę kreiptis pagalbos į vaiko teisių apsaugos, teisėsaugos ar kitą instituciją, kuri privalo imtis įstatymų nustatytų priemonių.
Remiantis Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo 23 str., bet kuris švietimo įstaigos bendruomenės narys apie pastebėtas patyčias iš bet kurio mokyklos bendruomenės nario privalo pranešti švietimo įstaigos vadovui.
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje
Patyčių paplitimas ir statistika
HBSC tyrimo duomenimis, daugiau nei ketvirtadalis (26,9 proc.) šalies 5-9 klasių moksleivių patiria patyčias. Nuo 2018-ųjų situacija Lietuvos mokyklose pagerėjo vos 0,9 proc., tai rodo, kad problemos mastas nemažėja. Lietuvos mokiniai patiria daugiausia patyčių, lyginant su kitų Europos ir Kanados šalių bendraamžiais.
Naujausio tyrimo duomenimis, iš visų 45 tyrime dalyvavusių šalių ir regionų, Lietuvoje patyčias patyrė didžiausia paauglių dalis - 29 proc. berniukų ir 26 proc. mergaičių. Tuo tarpu patys iš kitų tyčiojosi 25 proc. berniukų ir 14 proc. mergaičių.
Vertinant Lietuvos vaikų patyčių internete patirtis, elektronines patyčias patyrė 25 proc. berniukų ir 19 proc. mergaičių, iš kitų internete tyčiojosi 27 proc. berniukų ir 13 proc. mergaičių. Ypač pastaraisiais metais itin aštrėja patyčių kibernetinėje erdvėje problema.
Tarptautinio, Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva vykdomo, HBSC tyrimo duomenimis, patyčių paplitimas Lietuvos mokyklose didžiausias tarp Europos Sąjungos valstybių. Pagal patyčių paplitimo mastą tyrime didžiausiais rodikliais išsiskiria Rytų Europos šalys - Lietuva, Latvija, Estija, Ukraina, Rusija, Moldova.
Smurto prieš vaikus tendencijos
Remiantis statistika, per praėjusius metus mažiau nepilnamečių patyrė įvairių formų smurtą nei 2019 m. 2020 m. nuo smurto nukentėjo 2476 vaikai (2019 m. - 3411). Iki šių metų lapkričio 15 d. 2222 vaikai patyrė smurtą. Net 45 proc. visų smurto atvejų fiksuojami artimoje aplinkoje, tai reiškia, kad prieš vaikus itin dažnai smurtauja patys artimiausi jiems žmonės - tėvai.
Taip pat skaitykite: Smurto mažinimo programų efektyvumas
Daugiau nei pusė iš visų smurto atvejų nustatyta fizinio smurto - 52 proc., nepriežiūros - 35 proc. Nors smurtą patiria visų amžiaus grupių vaikai, tačiau duomenys rodo, kad daugiausia smurtą kenčia vaikai nuo 10 metų. Pastebėta, kad dažniau smurtaujama prieš berniukus.
„Nors statistika rodo mažėjimo tendencijas, tikrasis smurto prieš vaikus mastas gali būti daug didesnis. Tikėtina, kad pernai ir dalinai šiemet, dėl karantino situacijos mažėjant gaunamų panešimų skaičiui iš ugdymo ar gydymo įstaigų, dienos centrų, vaiko teisių gynėjai ne visada turėjo galimybę sužinoti apie skriaudžiamus vaikus. Kaip rodo patirtis, neretai ir patys suaugusieji savo elgesyje neatpažįsta smurto“, - teigia I.
Patyčių formos, priežastys ir pasekmės
Dažniausiai paskambinę vaikai pasakoja apie žodines ir fizines patyčias. Pastebėtina, kad patyčios būna ir tiesioginės, ir netiesioginės. Patyčios neretai būna orientuotos į vaiko išvaizdą. Vaikai pasakoja, kad tyčiojamasi dėl kūno sudėjimo, dėl plaukų, šukuosenos.
Vis dažniau pasitaiko atvejų, kai patyčios persikelia į internetinę erdvę. Visai neseniai skambino vaikas, į kurio Messenger paskyrą buvo įsilaužęs kitas vaikas, jis kažkaip sužinojo slaptažodį, pradėjo rašinėti melagingas žinutes to vaiko bendraklasiams. Būna atvejų, kai į internetą keliami ir vaizdo įrašai, nuotraukos, siekiant iš vaiko pasityčioti.
Vaikams, patyrusiems smurtą, gali pasireikšti nerimo ir nuotaikos sutrikimai, potrauminio streso sutrikimas, mintys apie savižudybę, mokymosi ir bendravimo sunkumai, agresyvus elgesys, uždarumas ir atsitraukimas. Smurto patyrimas yra sunki psichologinė trauma, o smurto atskleidimas dažnai sukelia krizę visos šeimos gyvenime.
Taip pat skaitykite: Lietuvos smurto tendencijos
Kaip atpažinti, kad vaikas patiria patyčias
- Pakitęs vaiko elgesys: vaikšto kitu keliu iš mokyklos, kad išvengtų susitikimų.
- Uždarymas, dažnas liūdesys arba priešingai - pykčio ir agresijos priepuoliai.
- Fiziniai požymiai: kraujosruvos, nubrozdinimai.
- Nenoras eiti į mokyklą, be priežasties praleidinėjamos pamokos.
- Fiziologinės reakcijos: pykinimas, galvos, pilvo skausmai.
Kaip reaguoti ir kur kreiptis pagalbos
Jei vaikas patiria patyčias, labai svarbu, kad jis apie tai papasakotų suaugusiajam, kuriuo jis pasitiki (pavyzdžiui, tėvams, mokytojui, socialiniam pedagogui, psichologui). Svarbu, kad suaugusieji, sužinoję apie patyčias, informuotų apie tai mokyklos administraciją, pasikalbėtų su vaiko mokytoja.
Mokykla privalo reaguoti į kiekvieną patyčių situaciją: tam tikrais atvejais gali būti sušauktas vaiko gerovės komisijos posėdis dėl vaikų netinkamo elgesio svarstymo, inicijuota pagalba patyčias patiriantiems ir nuo jų nukentėjusiems vaikams. Remiantis Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo 23 str., bet kuris švietimo įstaigos bendruomenės narys apie pastebėtas patyčias iš bet kurio mokyklos bendruomenės nario privalo pranešti švietimo įstaigos vadovui.
„Vaikų linija“ - emocinė parama ir intervencijos pavyzdys
"Vaikų linija" yra organizacija, teikianti emocinę paramą vaikams ir paaugliams. Organizacija teikia pagalbą telefonu (numeriu 116 111) ir internetu. "Vaikų linijos" konsultantai teikia emocinę paramą, padeda vaikams suprasti savo jausmus ir ieškoti būdų, kaip spręsti problemas.
„Pagalbos vaikams linija“ (PVL) neretai sulaukia skambučių dėl vaikų patiriamų patyčių, ir tokių skambučių, deja, nemažėja. Pagalbos kreipiasi ir patys patyčias patiriantys vaikai, ir jų draugai ar bendraklasiai. Praeitais, 2019 metais, iš visų įvykusių pokalbių smurto ir prievartos temomis, 27 proc. buvo patyčių tema.
Kaip "Vaikų Linija" reaguoja į patyčių situacijas: PVL dėl besityčiojančių mokinių anonimiškai kreipėsi į ugdymo įstaigos administraciją, o dėl galimų patyčias patiriančio vaiko teisių pažeidimų šeimoje - į vaiko gyvenamosios vietos Vaiko teisių apsaugos skyrių. Mokykla nedelsiant sureagavo, su kiekvienu iš besityčiojančių vaikų individualiai kalbėjosi socialinis pedagogas.
Patyčių prevencija: kalbėkitės ir pažinkite savo vaikus
Kompleksinė pagalba: modeliai ir gerosios praktikos
Kompleksinės pagalbos (teisinė, psichologinė, socialinio pedagogo pagalba ir emocinė parama) teikimas nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems vaikams ir jų artimiesiems. Kompleksinė pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje vaikams ir jų artimiesiems yra labai svarbi, tačiau lygiai toks pat svarbus yra tėvystės įgūdžių lavinimas siekiant sumažinti neigiamas vaikų patirto smurto pasekmes jų psichikos sveikatai ir išvengti pakartotinių smurto artimoje aplinkoje atvejų.
Projekto tikslas: Mažinti neigiamas vaikų patirto smurto pasekmes jų psichikos sveikatai. Kompleksinės pagalbos teikimas nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems vaikams ir jų artimiesiems. Vaikams ir jaunimui išgyvenantiems smurtą pagalbos teikimas būtinas skubus, savalaikis, profesionalus, nelaukiant registracijos pas psichologą, nelaukiant kol jam bus suteikta galimybė pasikalbėti su socialiniu darbuotoju, ar jį kažkas nukreips konsultacijai pas teisininką.
Centre dirbančių specialistų pagalba konsultacijų metu su vaikais sugeba užmezgamas ryšys ir kuriamas pasitikėjimas. Profesionalias konsultacijas teikti kontaktiniu būdu Žaliųjų ežerų g. 85, Vilnius ir informacinių technologijų pagalba. Atsižvelgiant į socialinių tinklų populiarumą jaunimo tarpe, besikreipiantieji turi galimybę kreiptis el.
Tėvystės įgūdžių stiprinimo grupių organizavimas. Tėvystės įgūdžių stiprinimo grupių organizavimas yra būtinas mažinant neigiamas pasekmes ir išvengiant pakartotinių atvejų.
Menų terapijos ir dailės terapijos vaidmuo
Dailės terapijos taikymas. Dailės terapijos poveikį nuo smurto nukentėjusiam asmeniui: pagerėja bendra fizinė, psichologinė ir emocinė būklė, išsivaduojama nuo trauminių patirčių netgi nuo psichosomatinių sutrikimų. Menų terapija pasaulio kontekste nėra nauja idėja, kai kalbama apie seksualinės prievartos ir smurto aukas.
Prevencinės priemonės švietimo įstaigose
Įstatymo pataisos numato pareigą mokykloms vykdyti anoniminę mokinių ir mokytojų apklausą dėl smurto ir patyčių paplitimo mokykloje. Taip pat, atsižvelgiant į apklausų rezultatus, paruošti ir įgyvendinti specializuotus smurto ir patyčių prevencinių programų planus švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
„Įstatymo pataisų atsiradimas rodo, kad valstybė siekia sistemiškai spręsti smurto problemas mokyklose, tačiau tai automatiškai nepanaikina patyčių - būtinas sistemingas ir ilgalaikis įstatymo nuostatų diegimas mokyklose, - teigia „Vaikų linijos“, 17 metų vykdančios kampaniją BE PATYČIŲ, vadovas dr. R. Povilaitis.
Pasak parlamentaro, įstatymo projektą paskatino grėsminga patyčių ir smurto situacijos Lietuvos mokyklose statistika. Įstatymo projekte numatyta, kad patyčių prevencijos priemones, atsižvelgiant į apklausų rezultatus, turėtų inicijuoti mokyklos steigėjas, pavyzdžiui, savivaldybė. Taip siekiama išvengti atskirų mokyklų stigmatizavimo - apklausų duomenys apie patyčių rezultatus neturėtų būti skelbiami viešai, tačiau tvarkomi ir analizuojami savivaldybėse ar privačių mokyklų steigėjų.
Bendruomenės įsitraukimas ir veiklos
Bendruomenės įsitraukimas: Pyragų Diena kaip pavyzdys. Kaip sako Vaikų linijos psichologė dr. Jurgita Smiltė Jasiulionė, patyčių mastas Lietuvos mokyklose yra toks didelis, kad sunku būtų rasti vaiką, niekaip nesusijusį su patyčiomis. Daugiau nei ketvirtadalis vaikų patiria patyčias, tiek pat tyčiojasi, o kur dar vaikai, kurie mato patyčių situacijas.
Siekdama stabdyti patyčias Lietuvos mokyklose, prekės ženklas „Head&Shoulders” organizavo paramos kampaniją „Suremkime pečius“. Už jos metu žmonių skirtą paramą atlikome apklausas, mokėme, kaip pagal „Friends“ metodiką dirbti klasėse, vedėme mokymus mokyklų kolektyvams bei tėvams.
Organizacijų ir projektų aktyvumas
„Gelbėkit vaikus“ istorija Lietuvoje: Organizacija „Gelbėkit vaikus“ įkurta 1991 m. Nuo pat veiklos pradžios mūsų tikslas buvo atstovauti vaikų teises, siekti vaiko teisių įgyvendinimo šalyje bei padėti vaikams, patiriantiems skurdą, smurtą ir kitas negandas. Per trisdešimt veiklos metų įgyvendinome daugybę paramos vaikams projektų: vaiko teisių, pozityvios tėvystės, skurdo mažinimo, vaikų edukacijos, smurto mažinimo artimoje aplinkoje, socialinių paslaugų teikimo vaikams ir jų šeimoms bei kitose srityse.
2024 m. pradėjome įgyvendinti „Building brains“ programą, skirtą mažylių nuo gimimo iki 3 metų amžiaus lavinimui. Paruoštos ankstyvojo lavinimo kortelės, kurios bus išdalintos visų 2025 m. 2016-2019 m. itin išsiplėtė „Gelbėkit vaikus“ vaikų dienos centrų tinklas. Jų visoje Lietuvoje buvo net 49.
2025 m. Projektas „Kompleksinė pagalba nuo smurto nukentėjusiems vaikams, smurto liudininkams ir jų šeimoms“ finansuojamas LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis.
Iššūkiai ir ateities perspektyvos
Vaikų linijos psichologė dr. Jurgita Smiltė Jasiulionė atskleidžia, kad vykdant mokymus galima įžvelgti, kad visos mokyklos yra skirtingos, bet jas vienija bendri iššūkiai. Ugdymo įstaigoms trūksta paramos, patyčių prevencijos ir intervencijos planą paverčiant „gyvu“ ir veikiančiu dokumentu.
Mokyklos nuolat susiduria su naujovėmis, o pakeitimai ugdymo programose natūraliai skatina darbuotojus susitelkti į naujovių integraciją mokymosi procese, tuomet mažiau dėmesio skiriama kitoms veikloms, tokioms kaip prevencinės priemonės. Kalbėdama apie ateities perspektyvas Vaikų linijos atstovė tikisi, kad ilgainiui patyčių rodikliai keisis teigiama linkme, tačiau kol kas tokio pokyčio nemato. Pasak Vaikų linijos psichologės, norint spręsti patyčių problemą yra būtinas nuolatinis suaugusiųjų rūpestis ir nuoseklus darbas.
Rekomendacijos ir veiksmai, kuriuos gali imtis suaugusieji
- Atpažinti ir reaguoti: kreiptis į mokyklos administraciją, Vaiko teisių apsaugos skyrių ar policiją, jei kyla grėsmė.
- Kalbėtis su vaiku, išklausyti jį, parodyti palaikymą ir ieškoti sprendimų kartu.
- Stiprinti tėvystės įgūdžius dalyvaujant mokymuose ir paramos grupėse.
- Teikti greitą ir profesionalią pagalbą: nelaukti registracijos pas psichologą ar socialinį darbuotoją.
- Naudoti menų terapiją bei kitas terapines priemones, kurios padeda vaikui išreikšti emocijas ir atsigauti nuo traumos.
| Rodiklis | Berniukai | Mergaitės |
|---|---|---|
| Patyrė patyčias | 29% | 26% |
| Tyčiojosi iš kitų | 25% | 14% |
| Patyrė elektronines patyčias | 25% | 19% |
| Tyčiojosi iš kitų internete | 27% | 13% |
Viso pasaulio ekspertai iš vaikų apsaugos, sveikatos, švietimo ir teisės sričių pabrėžia, kad patyčios nėra tik vaikų problema - tai visuomenės iššūkis, kurį spręsti reikia koordinuotomis priemonėmis: teisine, švietimo, socialinių paslaugų ir bendruomenių įtraukimu.