Socialinis pedagogas atlieka esminį vaidmenį mokykloje, ypač darant didelį poveikį jauniausiems moksleiviams. Šiandien socialiniai pedagogai susiduria su įvairiais iššūkiais, kuriuos lemia besikeičianti visuomenė ir mokyklų aplinka.
Šiame straipsnyje aptarsime socialinio pedagogo vaidmenį ir funkcijas švietimo įstaigoje. Socialinio pedagogo darbas su moksleiviais reikalauja unikalios nuovokos ir sąmoningumo dėl šių moksleivių specifinių poreikių.
Kas yra socialinis pedagogas ir jo vieta mokykloje
Socialinis darbuotojas, dirbantis mokykloje, vadinamas socialiniu pedagogu. Dažniausiai jis būna įgijęs socialinio pedagogo (arba kompleksinį socialinio darbo bakalauro ir profesinį pedagogo) pasirengimą.
Būtent pačios mokyklos socialinę - pedagoginę komandą sudaro tik socialinis pedagogas, psichologas ir vaiko teisių apsaugos tarnyba. Kaip komanda jie dalyvauja ugdymo procese, tariasi ir nustato pedagogines diagnozes bei priima atitinkamus sprendimus.
Pagrindiniai socialinio pedagogo vaidmenys
Interesų gynėjas
Visų pirma socialinis pedagogas yra interesų gynėjas, atstovaujantis vaiko teises bei interesus. Tai ypač aktualu, kuomet vaikas pats įsitraukia ar yra įtraukiamas į konfliktinę situaciją. Šiuo atveju socialinis pedagogas vykdo teisinę funkciją, kai atstovauja bei gina vaiko interesus.
Taip pat skaitykite: Užsienio šalių paliatyviosios pagalbos principai
Mokykloje visuomet pasitaiko atvejų, kuomet vaikai konfliktuoja su mokytojais, šalia mokyklos gyvenančiais asmenimis bei kitais pašaliniais, mokykloje nesilankančiais žmonėmis. Kiekvienas socialinis pedagogas turi sukaupęs darbe reikalingų teisinių normų bazę, kuri ir padeda ginti mokinių interesus, imtis veiksmų, jei klientams, t.y. mokiniams, gresia pavojus, prieš juos naudojamos neteisėto poveikio priemonės.
Deja, kai kurie konfliktai iššaukia pasekmes, kuomet socialinis pedagogas vienas to išspręsti negali, tuomet įsikiša policija. Pasitaiko, jog nepilnamečiai vaikai netgi yra šaukiami į teismus.
Ekspertas
Šalia interesų gynėjo atsiranda ir eksperto vaidmuo. Socialinis pedagogas tarsi tikras ekspertas turi žinoti įvarius įstatymus bei normas tam, kad galėtų teikti kvalifikuotą pagalbą savo klientams mokiniams.
Tarpininkas
Tarpininko vaidmuo taip pat labai svarbus. Socialinis pedagogas yra tarsi jungianti grandis tarp vaiko ir socialinių tarnybų. Jis yra tarsi tarpininkas tarp socialinio darbuotojo (pedagogo), psichologo, vaiko teisių apsaugos tarnybos, seniūnijos socialinio darbuotojo, nepilnamečių reikalų inspekcijos, mokyklos administracijos ir kt. - visų grandies dalių, kurios sudaro komandą.
Socialinio terapeuto vaidmuo
Žinoma, visos funkcijos yra persipynę tarpusavyje tarp socialinio pedagogo vaidmenų, todėl konsultacinę funkciją aptinkame ir socialinio terapeuto vaidmenyje. Šiuo atveju socialinis pedagogas teikia pagalbą savo klientui bei jo šeimai konfliktinėse ar probleminėse situacijose. Nemažai darbo su grupe įgūdžių tinka ir dirbant su šeima.
Taip pat skaitykite: įtakingiausi socialinių mokslų mąstytojai
Iš socialinio pedagogo patirties galima teigti, kad mokinių patiriami sunkumai mokykloje siejasi su problemomis šeimoje. Svarbu ir tai, kokie vaidmenys tenka kiekvienam šeimos nariui, koks šeimos bendravimo stilius, socialinė aplinka.
Kartais šeimos nariai atkakliai priešinasi bet kokiam socialinių darbuotojų įsikišimui, nenori priimti jokios intervencijos. Jie atsisako suteikti bet kokią informaciją apie šeimos santykius, vengia susitikti su socialiniu pedagogu, siūlo jam bendrauti tik su vaiku ir pan.
Socialinio pedagogo funkcijos
Šiame leidinyje sudėta ne vienerių metų žinios ir patirtis ugdant mokinių socialinius įgūdžius. Leidinuke pateiktais metodais gali naudotis įvairių sričių pedagogai. Naudojantis mūsų pateiktais metodais skatinami mokinių bendravimo, bendradarbiavimo, grupinio ir bendruomeninio darbo įgūdžiai.
Kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl jo pažinimas yra sudėtingas procesas dalykų mokytojams, klasės auklėtojams, socialiniams pedagogams. Todėl mokytojas, dirbdamas turi būti pasirengęs naujovėms ir jų pritaikymui savo kasdieniame darbe. Mokytojai turi padėti mokiniams pamėgti mokymąsi.
Kiekvienas mokytojas savo darbe privalo siekti, kad jo pamokos būtų įdomios, kad pamokų metu, būtų kuo labiau ugdomi bendrieji gebėjimai, socialiniai įgūdžiai, kad atitinkamai parinkti mokymo metodai padėtų mokiniams kuo greičiau ir kuo efektyviau įsisąmoninti mokomąją medžiagą, keltų mokymosi motyvaciją, ugdytų savęs pažinimo, bendravimo, bendradarbiavimo, sprendimų priėmimo, ugdytų kūrybingą ir psichologiškai stiprią asmenybę.
Taip pat skaitykite: kaip tapti atestuotu socialiniu darbuotoju
Įvertinimo funkcija
Socialinė pedagoginė komanda susipažįsta su kiekvieno mokinio elgesiu, charakteriu, požiūriu į mokymąsi. Taip pat analizuoja dabartinę situaciją, mokinio vaidmenį tarp bendraamžių, išskiria jo pagrindines vertybes, kurios labiausiai išryškėja, nustato potencialias galimybes bei gebėjimus.
Korekcinė-konsultacinė funkcija
Kartu socialinė - pedagoginė komanda rengia pagalbos priemones, rekomendacijas bei konsultacijas ne tik mokiniams, bet ir jų mokytojams, tėvams, bendraklasiams. Iš čia išryškėja ir korekcinė-konsultacinė funkcija. Konsultavimo metu stengiamasi atlikti ir korekcinę funkciją, t.y. daryti teigiamą įtaką mokinio asmenybei, padėti adaptuotis mokykloje, aktyvinti bei skatinti.
Prevencinė funkcija
Dvasinio vadovo vaidmenyje socialinis pedagogas atlieka prevencinę funkciją. Jis atkreipia dėmesį į neigiamus reiškinius, poelgius ir stengiasi padėti jų išvengti, užkirsti jiems kelią. Taigi šiais prevencinio darbo klausimais - teisės pažeidimų, alkoholio, tabako, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, smurto, prekybos žmonėmis, nusikalstamumo, AIDS - yra vykdomi įvairūs projektai, beveik kiekvieną mėnesį organizuojami renginiai, seminarai, kuriuose mokiniai yra šviečiami bei mokomi socialinių įgūdžių.
Žinoma, socialinis pedagogas visko neatlieka pats vienas. Tam yra suburiama prevencinio darbo grupė, kurioje socialinis pedagogas yra tik narys. Darbo grupei dalyvauja mokyklos vadovas arba pavaduotojas.
Darbas su šeima ir individuali pagalba
Ji tarsi maža grupė. Šeimos konsultavimas neužima viso darbo su šeima laiko. Jei kyla įtarimas, jog problemos mokykloje vaikui kyla dėl šeimos bendravimo problemų, socialinis pedagogas apsilanko šeimoje tam, kad galėtų surašyti „buities tyrimo aktą“ (priedas nr.1). Tikruosius buities tyrimo aktus rašo seniūnijos socialinė darbuotoja, tuo tarpu socialinė pedagogė daugiau dėmesio kreipia į šeimos narių bendravimą, gyvenseną.
Socialinio terapeuto ir bendros veiklos dalyvio vaidmenys atsiskleidžia individualiam darbe, kuomet konsultuojamas tik vaikas teikiant pagalbą individualiai. Šiuo atveju vaikui padedama spręsti psichologines, socialines-edukacines problemas, stengiamasi vystyti įvairius įgūdžius bei gabumus, sugebėjimą pačiam spręsti problemas.
Individualaus darbo su mokiniu procese pirmiausia gaunamas kreipimasis (vaiko, mokytojo, tėvų), kuris yra užregistruojamas specialiame žurnale. Sekančiame etape analizuojama gauta informacija (įvertinimo funkcija) ir nustatoma, ką reikia keisti: individą, aplinką ar sąveiką. Konsultacijos metu, pasitelkiant žinias apie asmenybės vystymąsi, ugdytinių skirtingumus bei socialines sistemas, socialinis pedagogas nustato mokinio poreikius. Proceso pabaigoje įvertinamas pasiektas rezultatas, t.y.
Iššūkiai ugdymo įstaigose
Atkreipsiu dėmesį į tris esminius iššūkius, su kuriais susiduria socialiniai pedagogai ugdymo įstaigose. Pirmas iššūkis, su kuriuo susiduria socialinis pedagogas, tai moksleivio susikaupimo ir dėmesio trūkumas. Pradinių klasių moksleiviai gali patirti sunkumų išlaikyti susikaupimą ir dėmesį, o tai gali trukdyti efektyviam mokymuisi ir socialiniam bendravimui.
Socialinių įgūdžių formavimas: vaikai nuo pirmos klasės dažnai tik pradeda kurti savo socialinius įgūdžius, o tai gali sukelti iššūkių kurti sveikus santykius su bendraamžiais. Požiūris į Specialiuosius reikalavimus: mokykloje susiduriama su įvairių specialiųjų poreikių mokiniais, reikalaujančiais unikalaus dėmesio ir palaikymo.
Šeimos dalyvavimas ir pagalba: gerai suderinti ryšį su moksleivių šeimomis yra svarbu, bet kartu sudėtinga, ypač kai mokiniai yra mažo amžiaus. Mentalinės (*) sveikatos problemos: suaugusieji ir vaikai visame pasaulyje vis labiau susiduria su mentalinėmis sveikatos problemomis. Nacionalinės ir kultūrinės įvairovės valdymas: globalizacija ir migracija kelia iššūkių susijusių su įvairių kultūrų ir kalbų įvairove mokyklose. Virtuali erdvė ir technologinės pažangos: vaikai ir paaugliai vis labiau priklauso nuo technologijų, o tai gali turėti įtakos jų socialiniam bendravimui ir emocinei gerovei.
(*) Mentalinės sveikatos problemos yra įvairios būklės, kurios veikia žmogaus psichinę gerovę ir sukelia neigiamus pokyčius jo elgesyje, emocijose, mąstyme ar socialiniame funkcionavime.
Iššūkiai pradinėse klasėse
Socialinis pedagogas atlieka esminį vaidmenį mokykloje, ypač darant didelį poveikį jauniausiems moksleiviams. Pradinių klasių moksleiviai gali patirti sunkumų išlaikyti susikaupimą ir dėmesį, o tai gali trukdyti efektyviam mokymuisi ir socialiniam bendravimui.
Tobulinimo kryptys ir profesinis augimas
Siekdami veiksmingiau spręsti nurodytus iššūkius, socialiniai pedagogai remiasi kryptimis, kurios padeda stiprinti komandinį darbą ir kompetencijas.
- Inovacijos ir moksliniai tyrimai: būtina nuolat stebėti naujoves ir keletą žingsnių priešakyje įgyvendinti inovacijas.
- Bendradarbiavimas ir partnerystė: socialiniai pedagogai turi aktyviai bendradarbiauti su mokyklos bendruomene, tėvais, globėjais/rūpintojais (įtėviais), specialiaisiais poreikiais besirūpinančiais specialistais ir kitomis organizacijomis, socialiniais partneriais.
- Profesinės kompetencijos tobulinimas: nuolatinis mokymasis ir savo profesinių įgūdžių tobulinimas yra būtini socialinio pedagogo sėkmei.
Siekiant tobulinti socialinio pedagogo veiklą, būtina aktyviai ieškoti būdų, kaip prisitaikyti prie naujų aplinkybių ir skatinti bendradarbiavimą visoje mokyklos bendruomenėje.
Lūkesčiai, darbo realijos ir vaidmens perkrova
Kaip pagrindinį lūkestį savo darbui socialinis pedagogas priskyrė savirealizaciją. Tai tiesiog noras realizuoti save, atiduoti visą save darbui su vaikais, kuriems reikia padėti išspręsti socialines - edukacines problemas, padėti gerinti santykius su šeima, mokykla.
Deja, realiai taip nėra. Taip pat ilgai buvo kovojama su pedagogais, kurie turi rašyti socialinius klasės pasus, bet šį darbą priskirdavo socialinio pedagogo pareigoms. Dar ir dabar jie yra ypač nepatenkinti ir teigia, jog „socialinis pedagogas ir taip nieko neveikia“. Deja jie klysta.
Su kiekvienu reikia palaikyti kontaktą, nors fiziškai to neįmanoma. Kiekvienam pagalbos planų nesudarysi, todėl socialinis pedagogas išsirenka apie 8 pačius rimčiausius atvejus, kuomet pagalba yra neatidėliotina ir vykdo konsultacijas, bando spręsti susidariusią nepalankią situaciją. Dažniausiai tai būna vaikai iš socialinės rizikos šeimų, kurios būna daugiavaikės arba tik su vienu iš tėvų, kurie mažai domisi vaiko elgesiu mokykloje bei už jos ribų arba motyvuoja tuo, jog vaikas vis tiek jų neklausys.
Taigi nors mokyklos vadovų bei kolegų lūkesčiai socialiniui pedagogui yra kartais net nerealūs, iš klientų pusės jų dažniausiai nebūna. Tuo tarpu praktikantų poreikiai bei lūkesčiai socialinio pedagogo atžvilgiu yra gana konkretūs. Jie tikisi, jog socialinis pedagogas padės jiems susidaryti bendrą vaizdą, kaip dirba socialinis darbuotojas tokioje įstaigoje kaip mokykla, pamatyti, kokios yra atliekamos pagrindinės funkcijos, kokios yra socialinio pedagogo teisės bei pareigos; realiai pamatyti, kaip vyksta darbo procesas, jo etapus, kaip vykdomas prevencinis darbas bei viso to dokumentacija.
T.y. praktikantai nori susipažinti su pačia įstaiga bei joje atliekamu socialinio pedagogo darbu. Pagrindinė vaidmenų problema socialinio pedagogo darbe yra vaidmens perkrova. Iš tikrųjų, kiekvieną akimirką reikia tausoti savo jėgas ir atsižvelgti ne tik į fizines bet ir į moralines galimybes. Mokykloje mokosi labai daug vaikų ir visus atidžiai sekti, stebėti jų pažangą, domėtis, ar kiekvienas mokinys saugus, ar neturi jokių problemų yra nerealu.
Socialinio pedagogo įnašas ir mokymosi aplinka
Socialinio pedagogo įnašas yra neatsiejamas, sprendžiant iššūkius, susijusius su moksleivių dėmesio stoka, specialiųjų poreikių ugdymu, šeimos dalyvavimu, mentalinėmis sveikatos problemomis, kultūrine įvairove ir technologinėmis pažangomis. Akcentuojama, kad mokymosi aplinka turi būti saugi, skatinanti emocinį saugumą ir tarpusavio supratimą.
Nagrinėjant iššūkius, kuriuos jie patiria šioje amžiaus grupėje, aiškėja, kad svarbu įsitraukti į kūrybingas ir įtraukiančias mokymo strategijas. Straipsnio pabaigoje paminėsiu, kad įgyvendinant inovacijas, bendradarbiaujant su visuomene ir tobulinant profesines žinias, galima skatinti teigiamus pokyčius mokinių augime ir vystymesi.
Struktūruota socialinio pedagogo veiklos apžvalga
| Vaidmuo/funkcija | Esminis turinys | Pagrindiniai partneriai |
|---|---|---|
| Interesų gynėjas | Vaiko teisių ir interesų atstovavimas konfliktinėse situacijose | Vaiko teisių apsaugos tarnyba, policija |
| Ekspertas | Teisinių normų išmanymas ir kvalifikuota pagalba mokiniams | Mokyklos administracija |
| Tarpininkas | Tarpinstitucinis ryšių koordinavimas vaiko labui | Psichologas, socialiniai darbuotojai, seniūnija |
| Įvertinimas | Mokinio elgesio, vaidmens tarp bendraamžių, gebėjimų analizė | Socialinė-pedagoginė komanda |
| Korekcija ir konsultavimas | Pagalbos priemonės, rekomendacijos mokiniams ir artimiesiems | Mokytojai, tėvai, bendraklasiai |
| Prevencija | Projektai ir renginiai priklausomybių, smurto ir kt. temomis | Prevencinio darbo grupė |
| Darbas su šeima | Konsultacijos, vizitai į šeimą, buities tyrimo akto rengimas | Seniūnijos socialinė darbuotoja |
Išvados šiame straipsnyje atskleidžia, kad socialinis pedagogas atlieka nepakeičiamą vaidmenį mokykloje. Siekiant tobulinti socialinio pedagogo veiklą, būtina aktyviai ieškoti būdų, kaip prisitaikyti prie naujų aplinkybių ir skatinti bendradarbiavimą visoje mokyklos bendruomenėje.
tags: #uzsenio #usaliu #autoriai #socialinis #pedagogas