Slauga yra viena seniausių profesijų žmonijos istorijoje, glaudžiai susijusi su medicina ir visuomet nukreipta į kitam žmogui rūpestingą pagalbą. Slaugos procesas apima paciento vertinimą, diagnozavimą, planavimą, vykdymą ir įvertinimą, siekiant užtikrinti visapusišką priežiūrą ir gerinti paciento gyvenimo kokybę.
Slaugos uždaviniai ir veiklos sritys
Slaugytojas turi slaugyti įvairaus amžiaus sveikus ir sergančius asmenis, mokėti atlikti procedūras, užtikrinančias paciento gyvybines veiklas, ugdyti ir palaikyti sveikatą, mokyti sveikos gyvensenos, skatinti paciento ir šeimos dalyvavimą slaugoje, mokyti pacientą pasirūpinti savimi, mokyti studentus ir kitus sveikatos priežiūros darbuotojus, analizuoti mokymo poreikį, organizuoti ir įgyvendinti mokymą bei bendradarbiauti su kitais specialistais.
Slaugos paslaugos namuose
Slaugos paslaugos namuose yra teikiamos pacientams, kurių sveikatos būklė reikalauja nuolatinės sveikatos priežiūros specialisto - slaugytojo ar slaugytojo padėjėjo - pagalbos. Tai nustatoma pagal specialų klausimyną vertinant tokių paslaugų poreikį konkrečiu atveju. Slaugą gali gauti bet kokio amžiaus asmuo, kuriam nustatytas toks poreikis.
ASPĮ, teikiančios palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas (PAASP), privalo užtikrinti, kad pacientams, kuriems nustatyti specialieji nuolatinės slaugos poreikiai, būtų įvertinti slaugos paslaugų namuose poreikiai ir suteiktos galimybės gauti šio įsakymo priede numatytas slaugos paslaugas pagal ligos ar sveikatos problemų sukeltus poreikius.
Slaugytojas individualiai pagal asmens gyvybines veiklas savarankiškai įvertina slaugos poreikius namuose pacientui, atsižvelgdamas į šeimos gydytojo (gydančio gydytojo) rekomendacijas, paskyrimus, ir pildo paciento slaugos namuose lapą. Pacientui suteiktas slaugos paslaugas namuose į asmens sveikatos istoriją įrašo jas suteikęs slaugytojas ir patvirtina savo spaudu ir parašu. Paciento slaugos namuose lapas yra įklijuojamas į asmens sveikatos istoriją.
Taip pat skaitykite: Pacientų ir slaugytojų santykių analizė
Slaugytojas, teikiantis slaugos paslaugas pacientų namuose, privalo turėti anafilaksinio šoko vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių rinkinį bei vadovautis medicininių atliekų tvarkymo reikalavimais. Slaugos paslaugų namuose teikimas yra derinamas su socialinių paslaugų teikimu.
Ambulatorinių slaugos namuose komanda ir tikslai
Ambulatorinės slaugos namuose paslaugas pacientų namuose teikia sveikatos priežiūros specialistų komanda, kurią sudaro slaugytojas, slaugytojo padėjėjas ir kineziterapeutas. Dabar komandą sudaro slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, kineziterapeutas, o artimiausiu metu planuojama ją papildyti ergoterapeutu.
Šių paslaugų tikslas - sudaryti sąlygas asmeniui kuo ilgiau savarankiškai gyventi bendruomenėje. Tokiu būdu siekiama išsaugoti asmens savarankiškumą, apsaugoti nuo ligos paūmėjimo ar esamų simptomų progresavimo.
Paslaugų apimtis ir kompensavimas
Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kasmet kompensuojama tam tikras vizitų skaičius priklausomai nuo nustatyto slaugos paslaugų poreikio: 52, 156 arba 260 paslaugas teikiančių komandos specialistų vizitų per metus. Taip pat kompensuojama 120 dienų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje iš PSDF biudžeto kasmet.
Paslauga pasinaudojo 40 tūkst. asmenų 2020 m., o 2022 m. jos gavėjų skaičius padidėjo iki 50,5 tūkst. Kreipiantis dėl ambulatorinių slaugos paslaugų namuose, slaugos paslaugų poreikis įvertinamas iš karto ir išduodamas siuntimas joms gauti. Jeigu pacientui suteikiama slauga namuose, per 1-5 darbo dienas pirmą kartą apsilanko slaugytojas.
Taip pat skaitykite: Artimųjų dvasiniai poreikiai
Slaugos paslaugų rūšys namuose
Slaugos paslaugos namuose apima diagnostines procedūras ir gydomąsias bei priežiūros procedūras:
- Kraujo, šlapimo, išmatų, skreplių paėmimas laboratoriniam tyrimui.
- Akies spaudimo matavimas, elektrokardiogramos (EKG) užrašymas.
- Tvarstomosios medžiagos pasiruošimas, žaizdų tvarkymas, perrišimai, dokumentavimas.
- Stomų priežiūra: gastrostomos, tracheostomos, kolostomos, ileostomos priežiūra, artimųjų mokymas ir stebėsena.
- Nazogastrinio ar nazojejuninio zondo įkišimas ir priežiūra, maisto davimas per zondą, per gastrostomą ir jejunostomą.
- Enterinis ir parenterinis maitinimas.
- Medicinos pagalbos priemonių naudojimo mokymas: vienkartiniai švirkštai insulinui, diagnostinės juostelės gliukozei, šlapimo pūslės kateteriai, šlapimo rinktuvai, uridomai, urostatiniai maišeliai, išmatų rinktuvai ir kt.
- Vaistų administravimas: peroralinių vaistų, vietinio veikimo vaistų, parenterinių vaistų (įskaitant heparino terapiją) paruošimas ir suleisti.
- Asmens higienos paslaugos: tarpvietės, genitalijų, krūtų, burnos ertmės, plaukų, nagų, akių, ausų priežiūra, paciento maudymas ir lovos tvarkymas.
Acute ir lėtinė slauga; slaugos tipai
Pagal paciento sveikatos būklės sunkumą priežiūra skirstoma į slaugą esant ūminei ir lėtinei būklei. Bendruomenės slauga taikoma pirminės sveikatos priežiūros centruose, o bendruomenės slaugytojas atlieka ne tik bendrosios praktikos slaugytojo funkcijas, bet ir papildomus uždavinius - organizuoja, planuoja ir vykdo namų slaugą, įgyvendina sveikatos programas, nukreiptas prieš žalingus įpročius bei profilaktikos programas.
Probleminė slauga orientuota į priežastį, o ne į simptomus - siekiama, kad slauga būtų tikslinga ir individuali. Rezultatyvioji slauga leidžia pastebėti išmatuojamus rezultatus, pvz., šaliname skausmą ir pasiekiame, kad pacientas nejaučia skausmo.
Paliatyvioji ir palaikomoji slauga
Paliatyvioji pagalba - tai slaugos paslaugos pacientams, kamuojamiems nepagydomų progresuojančių ligų. Jos skirtos paciento ir jo artimųjų gyvenimo kokybei gerinti, fizinių ir psichologinių kančių palengvinti, padėti spręsti kitas psichosocialines ir dvasines problemas. Paliatyviosios pagalbos paslaugos gali būti teikiamos paciento namuose, stacionare arba dienos stacionare.
Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos teikiamos žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis ir neįgaliesiems, kuriems nustatyta diagnozė nereikalauja aktyvaus gydymo, nebereikia atlikti papildomų tyrimų arba kai nėra galimybės suteikti būtinas slaugos paslaugas paciento namuose.
Taip pat skaitykite: Šlapimo nelaikymas: slaugos iššūkiai
Slaugos etika ir vertybės
Slaugos ir slaugos etika turi gilias tradicijas; skirtingais laikotarpiais slauga vadovavosi skirtingomis vertybėmis. Slaugos etikos dėmesys skirtas profesinėms pažiūroms, veiklai, vaidmeniui ir pareigai. Tarpusavio santykiuose su ligoniais ir artimaisiais būtinas tarpusavio supratimas, kuris atsiranda tada, kai ligonį sugebama išklausyti.
Svarbiausi etiniai principai slaugoje: pagarba žmogui (jo pasirinkimui ir teisėms), pareigingumas (nemeluoti, neapgaudinėti, būti teisingam, nešališkumui), atsakomybė už ligonį ir atliktus veiksmus, konfidencialumo išsaugojimas, sąžiningumas ir žmogiškumas. Moralė slaugoje taip pat reiškia rūpestį, nuoširdumą, empatiškumą ir pagarbą paciento orumui.
Bendravimas ir santykiai su pacientu
Bendravimas slaugant yra nuoširdžios slaugos pagrindas, reikalaujantis pasitikėjimo ir atvirumo. Išklausymas - tai aktyvus, sąmoningas sugebėjimas išgirsti tai, ko ligonis nepasako, o tik užsimena. Rūpinimasis apima fizinį ir psichologinį dalyvavimą. Nuoširdus bendravimas su ligoniais, jų artimaisiais ir kolegomis gali turėti teigiamos įtakos slaugai ir ligos eigai.
Kūno kalba, balso tonas, veido išraiška, akių judesiai ir asmeninė erdvė yra svarbūs bendravimo komponentai. Slaugytojai privalo vengti cinizmo, šiurkštumo, abejingumo ir plėpumo; būti ramiems, pasitikintiems ir gebantiems valdyti situaciją tiek skubios pagalbos atveju, tiek mirštančio paciento priežiūroje.
Autonomija ir paciento teisės
Vis dažniau kalbama apie pacientų teises ir autonomiją. Pacientai turi teisę pasirinkti gydymo įstaigą, gydytoją, susipažinti su savo medicinos dokumentais, pasirinkti gydymo būdą ar apskritai gydytis ar ne. Autonomija suprantama kaip gebėjimas mąstyti, nuspręsti ir veikti savo minčių pagrindu, laisva valia be kliūčių ar trukdymų.
Autonomijos priešingybė yra paternalizmas - paciento veiksmų ir pasirinkimų suvaržymas, neinformavimas arba klaidingas informavimas apie gydymą, diagnozę, prognozę. Slaugos personalas privalo gerbti žmogaus pasirinkimo ir apsisprendimo teisę, jei tai negresia paciento gyvybei ir nenusižengiama deontologijos reikalavimams.
Autonomijos koncepcija tampa sudėtinga, kai pacientas yra vaikas arba turi fizinę ar protinę negalią. Net ir tada slaugytojai turi suteikti pacientui galimybę priimti sprendimus, kiek tai įmanoma, ir suteikti pakankamą informaciją.
Florence Nightingale ir slaugos mokslo pagrindai
Florence Nightingale ir jos bendražygiai sukūrė pirmąją slaugos sistemą bei šiuolaikinį slaugos modelį: slauga tapo sisteminga ir organizuota. Ji pirmoji panaudojo slaugoje socialinio darbo elementus, inicijavo visuomenės sanitarijos reformas ir prisidėjo prie sanitarinės būklės gerinimo.
Slaugos mokslas apibrėžiamas kaip žinių kaupimas, sintezė, įvertinimas ir išplėtojimas, studijuojant aplinkos poveikį individui, šeimai ar bendruomenei ir atsaką į šį poveikį, bei integruojant žinias iš fizinių, biologinių, psichologinių ir sociologinių mokslų sričių.
Slaugos procesas ir įgūdžiai
Slaugos procesą sudaro penkios fazės: vertinimas, diagnozė (problemos nustatymas), planavimas, vykdymas ir įvertinimas. Slaugytojo darbui būtinos tvirtos žinios, gebėjimas atlikti slaugos procedūras, sugebėjimas numatyti veiksmų rezultatus ir padėti pacientui įveikti ligą, skausmą ar negalią.
Praktiniai slaugos įgūdžiai apima: žaizdų priežiūrą ir perrišimus, stomų priežiūrą, kateterių ir rinktuvų naudojimą, vaistų administravimą peroraliniu, vietinio poveikio ir parenteriniu būdu, diagnostinių mėginių paėmimą, EKG įrašymą, enterinį ir parenterinį maitinimą, paciento higienos ir mobilumo užtikrinimą.
| Paslaugos rūšis | Pagrindinės procedūros |
|---|---|
| Diagnostinės | Kraujo, šlapimo, išmatų, skreplių paėmimas; EKG; akies spaudimo matavimas |
| Priežiūros ir gydymo | Žaizdų perrišimai, stomų priežiūra, zondinis maitinimas, kateterizacija |
| Vaistų administravimas | Peroraliniai, vietinio veikimo, parenteriniai vaistai, heparino terapija |
| Higienos ir asmens priežiūra | Prausimas, burnos priežiūra, plaukų ir nagų priežiūra, lovos tvarkymas |
Mokymas, dokumentacija ir sauga
Slaugytojas turi mokyti pacientą ir artimuosius, kaip naudotis medicinos pagalbos priemonėmis (insulino švirkštai, gliukozės juostelės, kateteriai ir kt.), vertinti artimųjų žinias, konsultuoti ir dokumentuoti atliktas procedūras. Dokumentacija apima paciento slaugos namuose lapą, įrašus asmens sveikatos istorijoje su slaugytojo parašu ir spausdu.
Slaugytojas privalo užtikrinti saugią darbo aplinką: turėti pirmosios pagalbos vaistinėlę, anafilaksinio šoko priemones, laikytis medicininių atliekų tvarkymo reikalavimų ir vadovautis higieninės darbo aplinkos reikalavimais teikiant slaugos paslaugas namuose.
Psichologinis palaikymas ir žmogaus orumas
Slaugytojos pareiga - panaudodamos profesines žinias ir išsilavinimą padėti sergančiam žmogui, įtikinti jį, kad ligą ir skausmą galima įveikti arba palengvinti. Pagalba apima ne tik fizinę priežiūrą, bet ir emocinį, dvasinį bei socialinį palaikymą. Žmogiškumas, pagarba, atsakomybė ir parama yra esminiai elementai gerinant paciento savijautą.
Slaugytoja turi būti empatiška, nuoširdi ir sąžininga, išlaikyti profesionalumą, vengti moralinio vertinimo ir saugoti paciento orumą. Parama neturi atimti paciento galimybės priimti sprendimus - ji turi padėti išnagrinėti galimybes ir skatinti savarankiškumą.
Slaugos profesijos reikšmė visuomenei
Slaugytojai yra dabartinės visuomenės narės; įsigijusios slaugytojos profesiją, jos gyvens ir elgsis pagal visuomenės dorovines normas. Dorovė slaugoje reiškia profesinį meistriškumą, gerą darbo kokybę, puikią darbų organizaciją ir didžiulį atsakomybės jausmą už patikėtą darbą ir už žmogų.
Vykdomi slaugos tyrinėjimai, akademinės studijos, didinamas dėmesys profilaktikai - tai slaugytojų pareiga. Vis dažniau akcentuojama profesinių ir dorovinių normų vienybė.