Sveikatos priežiūros specialistai dažnai paciento sveikatos mokymo motyvus traktuoja kaip savaime suprantamus: sveikatos išsaugojimas ir gerinimas, gyvenimo kokybės gerinimas, gyvenimo trukmės prailginimas ir t.t. Tačiau tai nėra teisinga nuostata. Vadovaujantis ne biomedicininio, o holistinio sveikatos modelio koncepcija, negalima nuspėti, nuspręsti už pacientą, o būtina analizuoti paciento sveikatos mokymo poreikius bei motyvus.
Lietuvos sveikatos priežiūros įstatyme pabrėžiama, kad gyventojų sveikata yra didžiausia visuomenės socialinė ir ekonominė vertybė. Sveikatos potencialą ir jo palaikymo sąlygas lemia daug įvairių veiksnių, todėl būtina užtikrinti ekonominės sistemos raidos stabilumą, gyventojų užimtumą, sveikatos priežiūros prieinamumą, priimtinumą ir tinkamumą, darbo, gyvenamosios ir gamtinės aplinkos kokybę bei patenkinti gyventojų poreikius ugdyti sveikatą.
Vienos iš pirmųjų Lietuvoje pradėjusi analizuoti sveikatos mokymo svarbą ir reikšmę slaugoje yra Zagurskienė D., I. Šienienė I. (2008). Šios mokslininkės savo darbuose pirmą kartą atskleidžia sveikatos raštingumo lygio ir ugdymo proceso reikšmę slaugoje. Tai patys reikšmingiausi darbai, išryškinantys sveikatos mokymo svarbą slaugos procese.
Kaip matoma iš pateiktos Lietuvos mokslinių darbų apžvalgos, dar menkai yra nagrinėjamas pacientų mokymo(si) poreikis ir motyvai. Ištyrus pagrindinius mokymosi motyvus ir poreikius, gauti tyrimo rezultatai gali būti reikšmingi ne tik mokslinėje praktikoje, bet ir taikomi slaugos praktikoje, toje ligoninėje, kurioje atliktas tyrimas.
Slaugytojams ir kitiems medicinos specialistams šis tyrimas gali padėti suvokti, kada pacientas yra motyvuotas mokytis ir kokie jo motyvai. Taip pat kokios sveikatos mokymo temos yra aktualiausios pacientui. O atskleistas pacientų požiūris į sveikatos mokymo procesą, gali padėti gerinti sveikatos mokymo kokybę.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
Sveikatos ugdymo samprata ir svarba
Analizuojant mokslinę literatūrą randamos kelios sąvokos, susijusios su sveikata ir mokymu: sveikatos edukologija, sveikatos ugdymas, sveikatos informacija, sveikatos mokymas, ugdymas sveikata, sveikatos raštingumas ir pacientų mokymas. Visos šios sąvokos yra susijusios su žmogaus sveikatos laidavimu. Svarbu suvokti šį sveikatos mokymo procesą, ugdymo temas, nutarimą, kokias sąvokas kokiam kontekste ir kada vartoti.
Sveikatos ugdymas skatina pacientų ir ugdytojų sąmonėje diegti holistinį sveikatos supratimą, t. y. šiam individui, šeimai, bendruomenei ir visai visuomenei. Taip pat sveikatos ugdymas yra procesas, kurio metu suteikiamos žinios ir įgyjami įgūdžiai. Aiškinnat šią sąvoką svarbu suvokti ir žodžio ugdymas reikšmę.
Kaip teigia Jovaiša L. (2001), ugdymas yra tikslinga ugdytojo ir ugdytinio sąveika, gėrybėmis brandinanti žmogaus biofizinę sandarą, psichiką, santykius, kultūrą ir dvasią. Taigi, sveikatos ugdymas ir sveikatos edukologija yra lygiavertės sąvokos.
Šienienė I.(2008), savo darbuose vartojanti sveikatos ugdymo ir edukologijos sąvokas, teigia, kad sveikatos ugdymas (edukologija) yra veikla, kuri vykdoma dabartyje, bet visada orientuota į ateitį. Tai kryptinga ugdytojo ir ugdytinio bendra veikla, kurioje perteikiama specifiškai apibendrinta žmonijos istorinė patirtis.html
Pacientų ir jų artimųjų dvasinių poreikių vertinimo metodai
Šiandien, sveikatos ugdymas yra viena iš pirmos eilės slaugos sričių. Slaugytojas privalo suteikti pakankamai žinių ir informacijos, kad žmogus išmoktų tinkamai rūpintis savo sveikata bei išsiugdytų gebėjimus ją saugoti. Būtina analizuoti pacientų poreikius ir mokymosi motyvus, kad sveikatos ugdymas būtų veiksmingas.
Viena iš pirmųjų slaugos mokytojų Florence Nightingale padarė didelę įtaką ne tik slaugos mokslo plėtrai, bet ir suformavo pagrindinius pacientų mokymo slaugoje principus. Tai apima ir socialines, kultūrines, psichologines paciento ugdymo sritis.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų svarba prevencijoje
Vadovaujantis ne biomedicininio, o holistinio sveikatos modelio koncepcija, negalima numatyti, nuspręsti už pacientą, o būtina analizuoti pacientų sveikatos mokymo poreikius bei motyvus.
Sąvokos, susijusios su sveikata ir mokymu
Analizuojant mokslinę literatūrą, randamos kelios sąvokos, susijusios su sveikata ir mokymu: sveikatos edukologija, sveikatos ugdymas, sveikatos informacija, sveikatos mokymas, ugdymas sveikata, sveikatos raštingumas ir pacientų mokymas. Visos jos yra susijusios su žmogaus sveikatos laidavimu. Svarbu suvokti sveikatos mokymo procesą, ugdymo temas, nutarimą, kokias sąvokas kokiam kontekste ir kada vartoti.
Sveikatos ugdymas skatina pacientų ir ugdytojų sąmonėje diegti holistinį sveikatos supratimą, t. y. šiam individui, šeimai, bendruomenei ir visai visuomenei. Taip pat sveikatos ugdymas yra procesas, kurio metu suteikiamos žinios ir įgyjami įgūdžiai. Aiškinant šias sąvokas, svarbu suvokti ir žodžio ugdymas reikšmę.
Kaip teigia Jovaiša L. (2001), ugdymas yra tikslinga ugdytojo ir ugdytinio sąveika, gėrybėmis brandinanti žmogaus biofizinę sandarą, psichiką, santykius, kultūrą ir dvasią. Šiai galima paaiškinti ir žodžio edukologija reikšmę, tai daugiadisciplininis mokslas apie žmogaus ugdymą.
Anot Jovaišos L. (2001), dabartinė edukologija yra ne tik mokslas apie žmogaus ugdymą ir ugdymąsi per visą savo gyvenimą, apimanti mikroedukacinę terpę, kurioje vyksta tiesioginė ugdomoji sąveika (ugdomasis poveikis - ugdytinio reakcija), bet apima ir makroedukacinę terpę - švietimo sistemas, įvairias jos edukacines, socialines, vadybos problemas. Taigi, sveikatos ugdymas ir sveikatos edukologija yra lygiavertės sąvokos.
Taip pat skaitykite: Slaugytojo vaidmuo psichikos sveikatoje
Sveikatos ugdymas (edukologija) yra veikla, kuri vykdoma dabartyje, bet visada orientuota į ateitį. Tai kryptinga ugdytojo ir ugdytinio bendra veikla, kurioje perteikiama specifiškai apibendrinta žmonijos istorinė patirtis. Sveikatos ugdytojo ir paciento bendradarbiavimu yra siekiama realizuoti tam tikrą sveikatos būklės gerinimo ir asmenybės ugdymo programą.
Sveikatos ugdymas gali ir turėtų būti permanentinis (lot. per-manens - nenutrūkstamas), t. y. trunkantis, besitęsiantis visą gyvenimą, procesas. Sveikatos ugdymo tikslas yra įtraukti patį žmogų į savo ugdymo procesą ir skatinti tobulėti fiziniu, psichiniu, socialiniu požiūriu, t.y. saugoti, išlaikyti ir gerinti savo sveikatą.
Sveikatos mokymas yra kryptinga, planinga ir sisteminga ugdytojo ir ugdytinio sąveika, suteikianti žinių, kaip stiprinti, tausoti ar grąžinti sveikatą. Sveikatos terminų ir apibrėžimų standarte (1997) sveikatos mokymas apibrėžiamas kaip kryptingos pastangos suteikti visuomenei žinių, kaip apsisaugoti nuo ligų ir stiprinti sveikatą.
Kaip nurodo Ženiukaitė D. (1998), sveikatos mokymo sąvoka pradėjo kisti Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Sveikatos mokymas buvo vadinamas sanitariniu švietimu. Tai buvo grindžiama ne žmonių pastangomis, o prievarta.
Kita vertus, ugdymo tikslai gali būti realizuojami per mokymą, o kiekvienas mokymas turi turėti ugdomąjį aspektą. Mokymas yra sveikatos ugdymo funkcija. Svarbu pažymėti, kad sveikatos mokymas nėra adekvatus sąvokai sveikatos informacija. Pastarosios sąvokos aiškinimas dažnai painiojamas su sąvoka sveikatos priežiūros informacija ir informacijos teikimo sąvoka, tai dvi skirtingos koncepcijos.
Sveikatos informacija Lietuvoje traktuojama kaip visa informacija, susijusi su nacionaliniais sveikatos statistiniais rodikliais. Tai demografiniai rodikliai, sergamumo rodikliai, apsinuodijimo rodikliai ir t.t. Taip pat gydymo įstaigos suteiktų paslaugų rodikliai, medicininės reabilitacijos rodikliai ir t.t.
Mokymo procesas
Gilinantis į sveikatos mokymo sąvoką, būtina apibrėžti, kaip vyksta sveikatos mokymas. Mokymo procese sukuriama dvigubo ryšio sistema: tiesioginis ryšys, kurio metu teikiama informacija, ir grįžtamasis ryšys, kurio metu mokytojas suvokia mokinio informacijos įsisavinimą. Kiekvienam mokymo procesui yra būdinga tai, kad jį sudaro mokytojas, mokinys ir juos siejantis mokymo tikslas.
Tyrimai ir jų rezultatai
Tyrimai rodo, kad vertinant sveikatos mokymo ypatumus Kaišiadorių ligoninės Vidaus ligų ir Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuose, galima teigti, kad pacientų mokymu, individualiais užsiėmimais metu daugiausia užsiima slaugytojos. Slaugytojų mokymas, pacientų nuomone, įvertintas kaip geras.
Analizuojant pacientų mokymo poreikį, paaiškėjo, kad pacientai daugiausia žino apie galimas ligos komplikacijas ir reikalingas slaugos priemones. Statistiškai reikšmingai (p < 0,05) daugiau apie galimas ligos komplikacijas ir reikalingas slaugos priemones žino Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus pacientai negu Vidaus ligų skyriaus pacientai.
Analizuojant pacientų mokymosi poreikį, išryškėjo, kad statistiškai reikšmingai (p < 0,05) vidaus ligų skyriuje besigydantys pacientai mažiau norėjo sužinoti apie ligos gydymo ypatumus nei Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje besigydantys pacientai.
Tyrimas atskleidė, kad pagrindiniai motyvai mokytis yra gyvenimo kokybės gerinimo siekis.
Išvados
Tyrimo rezultatai gali būti reikšmingi ne tik mokslinėje praktikoje, bet ir taikomi slaugos praktikoje, toje ligoninėje, kurioje atliktas tyrimas. Slaugytojams ir kitiems medicinos specialistams šis tyrimas gali padėti suvokti, kada pacientas yra motyvuotas mokytis ir kokie jo motyvai. Taip pat kokios sveikatos mokymo temos yra aktualiausios pacientui. O atskleistas pacientų požiūris į sveikatos mokymo procesą, gali padėti gerinti sveikatos mokymo kokybę.