Individuali veikla Lietuvoje kasmet populiarėja. Remiantis „Lietuvos Statistikos departamento duomenimis“, 2022 metais Lietuvoje individualią veiklą pagal pažymą ar verslo liudijimą vykdė 224,5 tūkst. fizinių asmenų ir šis skaičius per pastaruosius penkerius metus išaugo beveik dvigubai. Tokį augimą lemia lankstumas - pats pasirenki, kada ir su kuo dirbti, nereikia sudarinėti ilgalaikių sutarčių.
Vis dėlto ši laisvė turi kainą: dirbant pagal individualią veiklą, nedarbo išmokos nėra mokamos. Plačiau šią temą aptarsime kartu su VU Teisės fakulteto ir Verslo mokyklos docentu Martynu Endrijaičiu, kuris pasidalins įžvalgomis apie teisines, finansines ir praktines individualios veiklos galimybes dirbantiems pensininkams.
Nedarbo Išmoka Lietuvoje
Nedarbo išmokos Lietuvoje yra socialinės apsaugos sistema, kurios tikslas - laikinai paremti pajamas praradusius žmones. Ją administruoja „Sodra“.
Norint ją gauti, būtina atitikti šiuos kriterijus:
- Būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje kaip bedarbiui.
- Turėti bent 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą per pastaruosius 30 mėnesių.
- Nebūti atleistam dėl savo kaltės (pvz., už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus).
Išmokos dydis priklauso nuo buvusių pajamų.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Nedarbo socialinio draudimo išmokos dydis priklauso nuo laikotarpio, kiek laiko ji mokama.
- Pirmus tris mėnesius ji sudaro 38,79 % asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų (tai yra pajamų, nuo kurių buvo mokėtos socialinio draudimo įmokos).
- Nuo ketvirto iki šešto mėnesio išmoka mažėja ir siekia 31,03 %.
- Nuo septinto iki devinto - 23,27 % tų pačių pajamų.
Išmokos visada pervedamos už praėjusį mėnesį - nuo einamojo mėnesio 20 dienos iki jo pabaigos.
Svarbu atminti, kad jeigu Užimtumo tarnyba pasiūlo žmogui tinkamą darbo vietą ar kitą aktyvios darbo rinkos priemonę, mokėjimas nutraukiamas, išmoka nebemokama.
Kas Yra Individuali Veikla?
Individuali veikla yra lanksti ir paprasta veiklos forma, kai žmogus savarankiškai vykdo komercinę, gamybinę, kūrybinę ar kitokią ekonominę veiklą, siekdamas uždirbti pajamas. Ši veikla ypač populiari tarp laisvai samdomų specialistų, konsultantų, amatininkų, kūrėjų ar mažų verslų savininkų.
Individuali veikla nereikalauja steigti juridinio asmens, todėl pradėti ją galima greitai ir be didelių investicijų. Tai puikus kelias tiems, kurie nori patys valdyti savo laiką, pasirinkti klientus ir patys spręsti, kaip organizuoti savo darbą. Veikla pagal individualią veiklą leidžia išvengti sudėtingų biurokratinių procedūrų ir suteikia daugiau laisvės, tačiau kartu reikalauja atsakomybės už mokesčius ir apskaitą.
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
Kodėl Individuali Veikla Šių Išmokų Neužtikrina?
Vykdantys individualią veiklą moka privalomas PSD ir VSD įmokas, tačiau nedarbo draudimo įmokos į šią schemą neįtrauktos. Kitaip tariant, išmokos negali būti mokamos, nes į sistemą neįnešama tam skirta dalis.
"Užimtumo tarnyba asmenims nesuteikia bedarbio statuso, kuomet asmuo turi įregistravęs individualios veiklos pažymą",- patikina Martynas Endrijaitis.
Savarankiška Veikla Panaikina Bedarbio Statusą
Vis tik egzistuoja labai svarbus aspektas - jei asmuo vykdo arba pradeda vykdyti savarankišką veiklą, įsteigęs juridinį asmenį, pavyzdžiui, mažąją bendriją, arba pradeda vykdyti veiklą pagal pažymą ar su verslo liudijimu - jam negali būti suteikiamas arba „paliekamas“ bedarbio statusas.
Ir visai nesvarbu, ar žmogus uždirba iš savo savarankiškos veiklos, ar ne - Užimtumo tarnybos atstovė pažymi, kad vertinamas pats savarankiškos veiklos vykdymo faktas, o ne gaunamos pajamos. Taigi, Užimtumo tarnybos teigimu, atitinkamai ir į nedarbo socialinio draudimo išmoką toks asmuo pretenduoti negalėtų.
„Jei asmuo vis dar ieško darbo (net ir pradėjęs savarankišką veiklą) - jis gali būti registruojamas Užimtumo tarnyboje suteikiant užimto asmens statusą ir jam toliau gali būti teikiamos tarpininkavimo įdarbinant paslaugos“, - aiškina tarnybos atstovė.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Ji atkreipia dėmesį, kad didžiausia dalis registruojamų darbo vietų yra nuolatiniam darbui ir visam darbo laikui, todėl savarankišką veiklą pradėjusiam asmeniui gali būti sudėtinga šias dvi skirtingas veiklos formas derinti tarpusavyje: „Tačiau taip - pradėjus verslą ar savarankišką veiklą būtų sudėtinga tikėtis iš karto didelių pajamų ir tą riziką turi įvertinti ir ją valdyti pats žmogus.“
Taigi verta pažymėti, kad net jeigu ta savarankiška veikla ar įmonė asmeniui nesuteikia jokių pajamų, o asmuo kito darbo neturi, jis vis tiek nebegali pretenduoti į nedarbo socialinio draudimo išmoką. Pavyzdžiui, jei žmogus turi verslo liudijimą fotografijos veiklai, bet kol kas nėra „prasimušęs“, o tik bando, ir gauna 1-2 užsakymus per mėnesį uždirbdamas, pavyzdžiui, 50 eurų, jis vis tiek nesiskaito kaip bedarbis ir negauna bedarbio išmokos.
Išimtis - Bedarbis Kas Antrą Dieną
Vis tik Užimtumo tarnybos atstovė įvardija, kad vykdant savarankišką veiklą pagal verslo liudijimą atskiromis dienomis, pvz., pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį, likusiomis dienomis, kada veikla nėra vykdoma, asmeniui gali būti suteikiamas bedarbio statusas išlaikant visas bedarbio teises ir pareigas, t.y. teisė į išmokas, teisė į Užimtumo tarnybos paslaugas, o tuo pačiu pareiga priimti tinkamą darbo pasiūlymą arba dalyvauti iš anksto aptartose užimtumą skatinančiose priemonėse.
„Tačiau jei vykdoma savarankiška veikla nėra tinkamas būdas veikti, generuoti pajamas ir užtikrinti sau tinkamą šaltinį pragyventi - tokiu atveju nereikėtų pasikliauti valstybės parama gaunant išmokas, o ieškoti kitų būtų aktyviai dalyvauti darbo rinkoje. Užimtumo tarnyba yra pasirengusi tiek registruoti, tiek kitas paslaugas teikti užimtiems asmenims, jei jie ketina keisti užimtumo formą ir aktyviai ieškoti darbo“, - komentuoja pašnekovė.
Atvejai Turėtų Būti Nagrinėjami Individualiai
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė neslepia, kad aptariama problema išties aktuali, tačiau vienareikšmiškai jos pakomentuoti neišeina. Jos teigimu, darbo rinkoje LPSK jau seniai stebi konfliktą tarp darbo santykių, kuriuos reglamentuoja Darbo kodeksas, ir civilinių santykių, kuriuos reguliuoja verslą reglamentuojantys teisės aktai.
Pirmininkė pripažįsta, kad darbas pagal individualią pažymą arba verslo liudijimą yra verslas ir jo imdamasis žmogus tarsi ir turėtų įvertinti visas rizikas: „Mes visada pasisakome už darbo santykius, tuomet darbuotojas turi visas socialines garantijas ir jį saugo daug daugiau teisės aktų, nei dirbant individualiai. Deja, stebime tendencijas, kai net įmonės atleidžia visus savo darbuotojus ir verčia juos sudaryti su įmone civilines sutartis kaip individualius verslininkus.“
Vis dėlto, I. Ruginienės nuomone, Užimtumo tarnybos aptartas atvejis yra kitoks - kalbama apie tam tikro amato atstovą, norintį dirbti individualiai.
„Išties nėra teisinga, jeigu įsigijęs liudijimą ar pažymą, asmuo dar negauna pakankamai pajamų, o jau turi mokėti mokesčius ir netenka teisės į nedarbo išmoką. Bet, kaip jau sakyta, ši užimtumo forma yra verslas, kurio imantis reikia įvertinti daugybę aplinkybių“, - svarsto profsąjungų atstovė.
Antra vertus, ji pamini, kad Užimtumo tarnyba turėtų individualiai žiūrėti į tokius atvejus, galėtų būti numatytos subsidijos verslo pradžiai ir pan.
Privalomasis Sveikatos Draudimas (PSD) ir Socialinio Draudimo Įmokos
Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas turi mokėti visi nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys. PSD įmokos dydis yra 6,98% nuo minimalios mėnesio algos (MMA). Šiais metais ši suma siekia 50,95 Eur. Patys PSD įmokas nuo MMA turi mokėti individualią veiklą, individualią žemės ūkio veiklą vykdantys, verslo liudijimus turintys žmonės.
Socialinio draudimo įmokų mokėjimas užtikrina socialines garantijas - galimybę gauti ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas, pensiją. Individualią veiklą vykdantys gyventojai gali mokėti VSD įmokas kartą per metus, po pajamų deklaravimo VMI, arba kas mėnesį.
Pavyzdžiui, ligos išmokos balandžio mėnesį susirgusiems savarankiškai dirbantiems gyventojams skiriamos, tik jeigu jie bus sumokėję VSD įmokas kovą. Kitu atveju savarankiškai dirbantys gyventojai šių išmokų sulauktų tik 2023 m. deklaravę pajamas už 2022 m.
Ką Reiškia Individualios Veiklos Sustabdymas?
Nors nedarbo išmokos individualią veiklą vykdantiems asmenims automatiškai nepriklauso, uždarius arba laikinai sustabdžius individualią veiklą yra galimybė registruotis Užimtumo tarnyboje kaip bedarbiui. Tokiu atveju atveriamos kelios svarbios galimybės.
- Nemokamos perkvalifikacijos programos. Užimtumo tarnyba finansuoja profesinio mokymo programas, kurių metu bedarbiai gali įgyti naują profesiją arba persikvalifikuoti. Mokymo paslaugos finansuojamos iki 5 minimalios mėnesinės algos (MMA), kvalifikacijai tobulinti - iki 2,5 MMA, o kompetencijai įgyti - iki 1,2 MMA; suteikiama mokymų stipendija, kompensuojamos kelionės ir apgyvendinimo išlaidos bei sveikatos tikrinimas ar skiepai.
- Darbo paieškos pagalba ir karjeros konsultacijos. Užimtumo tarnyba teikia profesinio orientavimo paslaugas, kurios padeda suplanuoti karjerą, pasirinkti tinkamus mokymus, atlikti profesinį testavimą bei gauti informaciją apie dabartines darbo rinkos tendencijas ir perspektyvias profesijas.
- Subsidijos kuriant darbo vietą arba kuriant verslą. Taikomos priemonės, kuriose galimas savarankiško užimtumo rėmimas, darbo vietų subsidijavimas ar įdarbinimas subsidijuojant. Tai aktyvios darbo rinkos priemonės, kurias taiko ir Užimtumo tarnyba, kaip numatyta aktyvios darbo rinkos politikos programose.
- Praktikos ir stažuotės. Bedarbiai gali dalyvauti stažuotėse iki 6 mėnesių, kurių metu mokama stipendija (apytiksliai 360,4 € per mėnesį) arba taikoma nedarbo socialinio draudimo išmoka. Tai leidžia atnaujinti darbo įgūdžius ir lengviau sugrįžti į darbo rinką.
Situacija Kitose Šalyse
Įdomu tai, kad kai kuriose ES valstybėse savarankiškai dirbantieji turi teisę į nedarbo išmokas. Pavyzdžiui, Ispanijoje savarankiškai dirbantys moka privalomas įmokas, kurios užtikrina nedarbo draudimą, nors išmokos dažnai yra mažesnės nei samdomiems darbuotojams (European Commission). Lietuvoje kol kas tokios praktikos nėra, nors diskusijos dėl socialinių garantijų plėtimo vyksta.
Klausiama Martyno, ar artimiausiu metu Lietuvoje planuojama keisti draudimo mokėjimo sistemą, kad IVP asmenys būtų įtraukti į nedarbo draudimą?
Deja, jis teigia, kad: "Šiuo metu neteko girdėti tokių siūlymų".
Apibendrinimas
Individuali veikla suteikia daug privalumų - lankstumo, galimybę uždirbti daugiau, savarankiškumą, tačiau svarbu suvokti, kad kartu prisiimate atsakomybę už socialines garantijas. Nedarbo išmokos individualią veiklą vykdantiems nepriklauso.
Todėl jei planuojate dirbti savarankiškai, verta iš anksto pagalvoti apie finansinę „pagalvę“ ar kitus draudimo sprendimus. Tik taip galėsite užtikrinti saugų pereinamąjį laikotarpį netekus klientų ar pajamų.
Jeigu individuali veikla, kurią vykdei iki šiol, nepasiteisino ar tiesiog nebeatneša džiaugsmo, tai gali būti gera proga išbandyti kažką naujo. Perkvalifikacijos programos ir Užimtumo tarnybos siūlomos galimybės leidžia atrasti kitą kryptį - galbūt sritį, apie kurią anksčiau net nesvarstei.
Jeigu turite daugiau klausimų, kreipkitės į Užimtumo tarnybą (uzimtumo tarnyba.lt) ir užsiregistruokite.