Kai asmuo kreipiasi į gydytoją ir pripažįstamas laikinai nedarbingu, gydytojas per EPTS (Elektroninę nedarbingumo pažymėjimų tvarkymo sistemą) užpildo elektroninį nedarbingumo pažymėjimą. Pabrėžiame, jog užpildytas ir elektroniniu parašu pasirašytas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas - tai juridinę galią turintis dokumentas, kurio pagrindu skiriama pašalpa.
Elektroninis nedarbingumo pažymėjimas: kas keičiasi
Darbdavys, prisijungęs prie EDAS, mato informaciją apie savo darbuotojo laikinąjį nedarbingumą. Darbuotojui, norinčiam pareikti prašymą pašalpai skirti, nuo šiol nebūtina vykti į „Sodros“ teritorinį skyrių. Jeigu asmuo, kuriam per EPTS įforminamas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas, pageidauja, jam gali būti įteikiamas atspausdintas pranešimas apie elektroninio nedarbingumo pažymėjimo išdavimą.
Kada pažymėjimas yra pagrindas ligos išmokai
Nedarbingumo pažymėjimas yra pagrindas skirti ir mokėti ligos išmoką. Vis dėlto išduotas nedarbingumo pažymėjimas dar nereiškia, kad ligos išmoka bus paskirta. Ligos išmoka skiriama ligos socialiniu draudimu apdraustiems žmonėms, tapusiems laikinai nedarbingais ir dėl to praradusiems darbo pajamų.
Kada reikia pateikti prašymą
Svarbu - ligos išmoka neskiriama automatiškai. Norint gauti ligos išmoką, reikia pateikti prašymą „Sodrai“. Tai pakanka padaryti vieną kartą per visą gyvenimą. Pateiktas neterminuotas prašymas galios visiems ateities ligos ar ligonio slaugymo atvejams. Jį galima pateikti bet kuriuo metu, net nelaukiant, kol susirgsite ar reikės slaugyti susirgusį šeimos narį.
Pateiktas neterminuotas prašymas galioja ir vienerius metus atgal. Pavyzdžiui, jei žmogus sirgo ir turėjo išduotą nedarbingumo pažymėjimą 2024 m. vasarį, tačiau tuomet nepateikė prašymo ligos išmokai skirti, ligos išmoka jam negalėjo būti išmokėta. Jei žmogus pateiks prašymą šių metų sausį, jam bus išmokėta ligos išmoka už praėjusį laikotarpį. Svarbu, kad nuo ligos pabaigos nebūtų praėję daugiau nei 12 mėnesių.
Taip pat skaitykite: Kaip nustatomas neįgalumas sergant išsėtine skleroze ir epilepsija?
Kaip pateikti prašymą ir gauti sprendimą
Prašymą dėl ligos išmokos galima pateikti per asmeninę „Sodros“ paskyrą. Asmeninėje paskyroje taip pat galima patikrinti, ar priimtas sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo. Jei nurodysite savo el. pašto adresą, visa informacija bus siunčiama ir elektroniniu paštu. Vieną kartą pateiktas prašymas galios visiems būsimiems ligos atvejams.
Ligos išmokos dydžio ir apskaičiavimo pagrindai
Ligos išmoka apskaičiuojama kiekvienam žmogui individualiai. Ligos išmokos dydis apskaičiuojamas kiekvienam žmogui individualiai pagal jo draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius tris mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki mėnesio, kai žmogus susirgo. Draudžiamosios pajamos yra žmogaus darbo pajamos, nuo kurių buvo sumokėtos socialinio draudimo įmokos ligos socialiniam draudimui, taip pat žmogui priskaičiuotos ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos ar nedarbo socialinio draudimo išmokos.
Ligos išmoka už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka darbdavys, nepriklausomai nuo darbuotojo turimo ligos socialinio draudimo stažo. Už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas darbdavys turi mokėti išmoką, ne mažesnę kaip 62,06 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio. Nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra“.
Ligos išmoka vidutiniškai mokama 9 dienas. Šiuo metu vidutinė vienos dienos ligos išmoka yra 48,7 euro.
Standartiniai dydžiai ir mokesčiai
Ligos išmokos dydis sudaro 62,06 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ligos išmoka už vaiko slaugą siekia 65,94 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Nuo ligos išmokos „Sodra“ atskaito 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio ir 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokų.
Taip pat skaitykite: Darbo įstatymai: Nedarbingumas ir slenkantis grafikas
Ligos išmoka savarankiškai dirbantiems
Žmonės, vykdantys savarankišką veiklą, išskyrus dirbančius pagal verslo liudijimą, kaip ir kiti dirbantys, yra draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu. Šias socialines garantijas jiems užtikrina socialinio draudimo įmokų (VSD) mokėjimas. Dažnai savarankiškai dirbantys gyventojai pajamas deklaruoja ir įmokas „Sodrai“ sumoka už visus metus iki kitų metų gegužės 1-osios.
Tuomet „Sodra“ gali įvertinti, ar jie teisės į išmoką dieną buvo draudžiami, ar buvo įgiję reikalingą socialinio draudimo stažą, ir apskaičiuoti išmokos dydį pagal sumokėtas įmokas. Pavyzdžiui, jei asmuo susirgo ir turėjo išduotą nedarbingumo pažymėjimą šių metų sausį, tačiau nemokėjo einamųjų VSD įmokų, ligos išmoka jam galėtų būti paskirta ir išmokėta tik po to, kai jis kitais, 2026 metais, deklaruos pajamas ir sumokės VSD įmokas už visus 2025 metus. Kad taip nenutiktų, patariama VSD įmokas mokėti kiekvieną mėnesį.
Savarankiškai dirbantys gyventojai laikomi apdraustaisiais ligos ir motinystės socialiniu draudimu, jeigu iki kalendorinio mėnesio pabaigos yra sumokėję VSD įmokas ir pateikę „Sodrai“ SAV pranešimą apie savarankiškai dirbantį asmenį už kalendorinį mėnesį, ėjusį prieš mėnesį, kurį įgyjama teisė į išmoką. Kai kuriais atvejais ligos išmoka gali būti ir skirta ir tuomet, kai savarankiškai dirbantys asmenys yra sumokėję ligos socialinio draudimo įmokas ir pateikę SAV pranešimą „Sodrai“ už einamąjį kalendorinį mėnesį.
Kokius dokumentus pateikti „Sodrai“
Susirgęs žmogus tampa ne tik medikų pacientu, bet ir „Sodros“ klientu. Norėdamas gauti ligos pašalpą, „Sodros“ pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriui jis turi pristatyti reikiamus dokumentus. Ypač tai aktualu susirgusiems pirmą kartą, nes retas kuris tiksliai žino, kokie reikalingi dokumentai.
- Kokius dokumentus reikia pateikti, norint gauti ligos pašalpą? * prašymą-prašymo formą galima gauti ir pildyti „Sodroje“ arba galima atsinešti užpildytą formą. Yra sukurtos kompiuteriu pildomos prašymo formos. Kompiuteriu pildomas formas galima rasti „Sodros“ interneto svetainėje - www.sodra.lt. * darbdaviui pateikto prašymo dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo (NPD) patvirtintą kopiją (tik tuo atveju, kai ligos pašalpa išmokama už visą kalendorinį mėnesį iš socialinio draudimo lėšų, arba atleidžiant darbuotoją iš darbo). Nepateikus minėto prašymo, pašalpa bus apmokestinama 33 proc. pajamų mokesčio tarifu, neatėmus NPD.
Taip pat skaitykite: Traumos ir nedarbingumo sąlygos
Kiek laiko ir už kokį laikotarpį mokama pašalpa
- Kiek laiko mokama ligos pašalpa? - Kiek gali sirgti žmogus (tęstis laikinasis nedarbingumas), sprendžia gydytojai. Ligos pašalpa iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos (dvi pirmąsias dienas apmoka darbdavys) ir mokama iki darbingumo atgavimo arba kol bus pripažintas invalidumas. Apdraustiems asmenims, gaunantiems invalidumo pensiją, tapus laikinai nedarbingiems, ligos pašalpa mokama ne ilgiau kaip 90 dienų per kalendorinius metus.
- Per kiek laiko turi būti išmokama ligos pašalpa? - Sprendimą dėl ligos pašalpos skyrimo „Sodros“ teritorinis skyrius turi priimti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais gavimo. Nusprendus pašalpą skirti, ji turi būti išmokėta per 5 darbo dienas. Jei kartais laiku negaunate pašalpos ar ji, jūsų manymu, mažesnė, kreipkitės į „Sodros“ teritorinį skyrių, kuris išmokėjo ar turėjo išmokėti pašalpą.
- Ar tiesa, kad, pasikeitus ligos pobūdžiui, atleistam iš darbo žmogui ligos pašalpa nebemokama? - Pašalpa skiriama, jeigu apdraustasis susirgo darbo laikotarpiu (įskaitant bandomąjį laikotarpį ir atleidimo iš darbo dieną). Jeigu žmogus susirgo dirbdamas, ir liga tęsiasi po atleidimo iš darbo, tai ligos pašalpa mokama tik dėl tos ligos ar traumos, dėl kurių jis tapo nedarbingas iki atleidimo iš darbo. Jeigu po atleidimo iš darbo jis suserga kita liga, ligos pašalpa nemokama.
- Per kiek laiko po ligos „Sodrai“ reikia pristatyti dokumentus? - Visos pašalpos skiriamos, jeigu dėl jų į „Sodrą“ buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo ligos pabaigos ir mokamos ne daugiau kaip už 12 praeitų mėnesių, skaičiuojant nuo kreipimosi skirti pašalpą dienos.
Dažniausios ligos, dėl kurių išduodami pažymėjimai
Nepriklausomai nuo metų laiko, dažniausia ligos priežastis - ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Vasarą jos sudaro 17 proc. visų ligos atvejų, rudenį - 25 proc., žiemą - vidutiniškai 32 proc. Sausį dėl ūmių kvėpavimo takų ligų išduota 110 tūkstančių nedarbingumo pažymėjimų, iš jų dėl gripo - 14 tūkstančių. Nedarbingumo pažymėjimų dėl Covid-19 - beveik 2 tūkstančiai. Nedarbingumo pažymėjimai dėl ūminių kvėpavimo takų ligų, gripo ir koronaviruso sudaro apie 44 proc. visų šį mėnesį išduotų nedarbingumo pažymėjimų. Tai pažymėjimai išduodami ir dėl paties asmens ligos, ir dėl sergančio šeimos nario slaugymo.
Praktiniai patarimai
Norint išvengti problemų su ligos išmoka, verta pateikti neterminuotą prašymą „Sodrai“ anksti ir patikrinti, ar „Sodros“ paskyroje matomi visi reikalingi duomenys. Jei esate savarankiškai dirbantis, mokėkite VSD įmokas kas mėnesį ir laiku pateikite SAV pranešimą, kad neprarastumėte teisės į išmokas. Susirgus turėkite omenyje, jog gydytojo išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas yra juridinis dokumentas, bet ligos išmoka paskiriama tik pateikus prašymą „Sodrai“ ir esant reikalaujamam draudimo stažui.
| Veiksmas | Kada | Pastaba |
|---|---|---|
| Gauti elektroninį nedarbingumo pažymėjimą | Gydytojo apsilankymo metu | Užpildo per EPTS, pasirašo e. parašu |
| Pateikti prašymą „Sodrai“ | Kartą per gyvenimą (rekomenduojama iš anksto) | Pateiktas neterminuotas prašymas galioja ir metus atgal |
| Patvirtinti VSD/SAV (savarankiškai dirbantiesiems) | Kiekvieną mėnesį | Reikalinga teisės į išmoką įgijimui |
| Sodros sprendimas | Ne vėliau kaip per 10 dienų nuo prašymo gavimo | Išmoka mokama per 5 darbo dienas nuo sprendimo |
tags: #nedarbingumas #kaip #pateikimas #sodrai