Kompensacijos už kilnojamojo pobūdžio darbą arba darbą lauko sąlygomis Lietuvoje ilgą laiką buvo reikšminga praktika tiek darbdaviams, tiek darbuotojams. Išmokant dalį darbo užmokesčio per neapmokestinamas kompensacijas, siekiama sutaupyti, tačiau tai gali turėti neigiamų pasekmių darbuotojams ir valstybės biudžetui. Toliau apžvelgiame šios kompensacijos esmę, teisinį reglamentavimą, statistinius duomenis, paskutinius pakeitimus Darbo kodekse bei praktinius darbdavių ir darbuotojų pasirinkimus po pakeitimų.
Kompensacijų esmė ir paskirtis
Pagal darbo kodeksą kompensacijos paskirtis yra atlyginti darbuotojo patirtas padidėjusias išlaidas, susidariusias ne nuo darbuotojo valios priklausančių priežasčių, vykdant jam priskirtas darbines funkcijas ir uždavinius. Primenama, kad kompensacijos gali būti mokamos darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu. Jos skirtos kompensuoti su tokiu darbu susijusias padidėjusias darbuotojų išlaidas už faktiškai dirbtą darbo laiką.
Statistika ir aktuali situacija rinkoje
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis įmonės darbuotojams išmoka vis daugiau kompensacijų už kilnojamojo pobūdžio darbą. 2020 metais Lietuvoje registruotos beveik 5 tūkst. įmonių už kilnojamojo pobūdžio darbą apie 90,6 tūkst. darbuotojų išmokėjo beveik 134,8 mln. eurų kompensacijų. Vien statybų sektoriuje pernai apie 1,9 tūkst. įmonių beveik 43 tūkst. darbuotojų išmokėjo daugiau nei 71,6 mln. eurų kompensacijų ir tai sudarė apie 53 proc. visų įmonių išmokėtų kompensacijų.
Palyginimui, 2019 metais Lietuvoje registruotos beveik 3,8 tūkst. įmonių už kilnojamojo pobūdžio darbą 85,5 tūkst. darbuotojų išmokėjo daugiau nei 112,3 mln. eurų kompensacijų, o statybų sektoriuje per minėtą laikotarpį beveik 1,7 tūkst. įmonių apie 41,3 tūkst. darbuotojų išmokėjo daugiau nei 59 mln. Skaičiuojama, kad statybų sektoriuje per penkerius metus įmonių kompensacijos darbuotojams už kilnojamo pobūdžio ar darbą lauko sąlygomis išaugo 3,25 karto, t. y. nuo 22 mln. eurų 2016 metais iki 71,6 mln. eurų 2020 metais.
Senoji tvarka: iki 2022 m. ir 2022-2023 pereinamasis laikotarpis
Iki 2022 m. spalio 31 d. galiojo senoji tvarka, leidžianti mokėti kompensacijas už kilnojamojo pobūdžio darbą, kurių dydis negalėjo viršyti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio. Šių išmokų dydis ir mokėjimo tvarka buvo nustatyta Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 116 „Dėl Kompensuojamų išmokų dydžio ir mokėjimo tvarkos patvirtinimo". Gali būti kompensuojamos padidėjusios išlaidos iki 50 proc. mėnesinės algos ar valandinio tarifinio atlygio už faktiškai dirbtą laiką, bet ne daugiau kaip Finansų ministerijos patvirtinta komandiruočių į užsienį dienpinigių norma dirbant užsienyje arba ne daugiau kaip tarnybinių komandiruočių Lietuvos Respublikos teritorijoje dienpinigių norma dirbant Lietuvos teritorijoje.
Taip pat skaitykite: Globos išmokos dydis
Kompensuojamosios išmokos mokamos kartu su darbo užmokesčiu tik už faktiškai dirbtą laiką. Šios išmokos neįskaitomos į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį. Nuo šių išmokų neskaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
Pakeitimai 2022 m. lapkričio 1 d. ir visiškas panaikinimas nuo 2023 m. birželio 1 d.
Pirmieji pokyčiai įvyko nuo 2022 m. lapkričio 1 d., kai įsigaliojo DK 144 str. pakeitimas, apribojantis kompensacijos dydį iki ne didesnės kaip 30 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio. Visgi nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo darbo kodekso pataisa ir visiškai panaikinama kompensacija už kilnojamojo darbo pobūdį.
DK 144 str. 8 d. anksčiau skambėjo taip: darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Kaip ir minėta, visos šios teisės akto straipsnio dalies nebelieka.
Panaikinimo priežastys ir kontrolės praktikų ypatumai
DK 144 str. 8 d. galiojusiomis kompensacijomis tam tikrais atvejais galimai buvo piktnaudžiaujama ir mokamos maksimalios kompensacijos, kuriomis iš esmės buvo mokamas darbo užmokestis. VMI Kontrolės departamento pastebėjimai rodo, kad kontrolės veiksmų metu mokesčių administratorius vis dažniau nustato atvejų, kai įmonės kompensacijas už kilnojamojo pobūdžio ir darbą lauko sąlygomis moka kaip dalį darbo užmokesčio, neatsižvelgdamos į darbuotojų darbo funkcijas ir vietą. Tokios išmokos mokamos net ir biuro darbuotojams, pavyzdžiui, personalo vadovėms, buhalterėms, sekretorėms, valytojoms.
VMI duomenimis, didžiulės kompensacijos buvo mokamos statybų, karjerų sektoriuose ir lauko sąlygomis atliekamuose darbuose. Tokios išmokos neigiamai veikė darbuotojo padėtį, mažindamos ligos išmokas, atostoginius ir būsimas pensijas. Dėl šių priežasčių buvo priimtas sprendimas DK nuostatą panaikinti.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama sergantiesiems išsėtine skleroze
Praktinės pasekmės darbdaviams ir darbuotojams po 2023-06-01
Jeigu darbo sutartyje yra numatyta, kad darbuotojui mokama kompensacija, vienašališkai pakeisti tokią sąlygą ir kompensacijų nebemokėti (nors ir pasikeitus DK) būtų neteisinga. DK 45 str. 1 d. nustato, kad pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. Kitaip tariant, darbdavys atsidurs situacijoje, kai vienašališkai pakeisti darbo sutarties negali, tačiau, tęsdamas iki tol buvusią praktiką mokėti kompensacijas, nuo jų turės paskaičiuoti ir sumokėti mokesčius kaip nuo darbo užmokesčio. Tai, be abejo, išaugins sąnaudas.
Darbdavys gali siūlyti darbuotojui keisti darbo sutarties sąlygas (atsisakant kompensacijų), o pastarajam nesutikus svarstyti apie darbuotojo atleidimą su įspėjimu ir išeitine išmoka (DK 57 str. 1 d. 3 p.).
Komandiruotės alternatyva - ar tai išeitis?
Kyla klausimas, ar po kompensacijų panaikinimo kilnojamojo pobūdžio darbą galima traktuoti kaip komandiruotę ir mokėti dienpinigius, kurie pagal bendrą taisyklę taip pat nėra apmokestinami. DK 107 str. 1 d. nustato komandiruotės apibrėžimą - tai darbuotojo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje. Problema yra ta, kad darbuotojas, dirbantis kilnojamojo pobūdžio darbą (statybininkas, vairuotojas, paštininkas ir kt.) dažnai neturi būtent nuolatinės darbo vietos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad komandiruote negali būti kvalifikuojamas darbas, atliekamas kitoje vietoje, negu įsikūręs ar nuolat veikia darbdavys, jeigu darbo sutartyje sulygta dėl kilnojamojo darbo pobūdžio.
Nustačius, kad darbo sutarties šalys buvo susitarusios dėl kilnojamojo darbo pobūdžio, būtų pagrindas pripažinti, kad darbuotojui dienpinigių forma išmokėtos pajamos atlieka ne kompensavimo, bet atlyginimo funkciją. Kitaip tariant, darbuotojo išvyką laikyti komandiruote galima tik tada, kai darbuotojas turi nuolatinę darbo vietą ir iš jos išvyksta. Nesant tokio požymio, darbuotojui mokami dienpinigiai galėtų būti laikomi darbo užmokesčiui prilyginamomis pajamomis su visomis iš to išplaukiančiomis mokestinėmis pasekmėmis.
Kitos galimos neapmokestinamos kompensacijos po panaikinimo
Panaikinus kompensacijas už kilnojamojo pobūdžio darbą, darbdavys gali apsvarstyti kitas galimybes kompensuoti darbuotojui, jeigu darbo sutarties šalys susitaria, kad darbuotojas darbo metu naudos savo priemones ar turtą (išskyrus asmenines apsaugos priemones). DK 31 str. 1 d. numato, kad darbdavys privalo sudaryti darbuotojui sąlygas darbo funkcijai atlikti ir suteikti darbuotojui reikalingas darbo priemones ar turtą. Tokiu atveju susitariama dėl darbuotojui mokamos kompensacijos už jo priemonių ar turto naudojimą.
Taip pat skaitykite: Kas gali gauti slaugos pašalpą?
Laikytina, kad tokios konkrečiai nenurodytos, bet įstatyme numatytos kompensacijos galėtų būti priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, jeigu atitinka tokias sąlygas:
- Egzistuoja rašytinis darbo sutarties šalių susitarimas dėl darbuotojo priemonių ar turto naudojimo;
- Priemonės ar turtas turi būti naudojami (reikalingi) tik darbo funkcijoms atlikti;
- Kompensacija ar jos paskaičiavimo būdas turi būti nustatyti įmonės apskaitos ir vietiniuose norminiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose darbo tvarką;
- Kompensacijos dydis turi būti ekonomiškai pagrįstas.
Minėto DK 31 str. 1 d. kontekste kompensacijos yra galimos už tokius atvejus, kai darbuotojas darbo funkcijų atlikimui naudoja savo automobilį, telefoną, kompiuterį, įrankius ir pan. Taigi ilgus metus galiojęs kilnojamojo darbo, darbo lauko sąlygomis ir darbo, atliekamo kelionėse ir važiavimuose, modelis išnyksta.
Valstybinių institucijų pozicijos ir siūlymai
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) vadovas Jonas Gricius siūlo atsisakyti nuostatos, kai dalį darbo užmokesčio leidžiama išmokėti per neapmokestinamas kompensacijas, vadindamas tai netiesiogine valstybės parama verslui. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlė dvi alternatyvas: naikinti šias kompensacijas apskritai arba mažinti jų mastą, leidžiant neapmokestinamas kompensacijas ne daugiau kaip 30 proc. nuo darbo užmokesčio. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija pritaria kompensacijų mažinimui ir apmokestinimui, bet ne jų visiškam naikinimui - ją siūloma apriboti ir apmokestinti taip pat, kaip įprastą darbo užmokestį.
Kontrolės praktikos pavyzdžiai ir pasekmės
VMI dažnai nustato atvejų, kai įmonės, siekdamos išvengti mokesčių, neapmokestinamomis kompensacijomis išmoka dalį darbuotojų darbo užmokesčio. VMI patikrinus vieną transporto paslaugas teikiančią įmonę, nustatyta, kad ji 49 proc. atlyginimo siekiančius priedus mokėjo transporto vadybininkams, direktoriams, filialų, procesų vadovams ir kitiems administracijos darbuotojams, nors jų darbas nebuvo kilnojamojo pobūdžio ir niekaip nesusijęs su darbu lauko sąlygomis. Įmonei teko išmokas priskirti apmokestinamoms darbo pajamoms ir papildomai sumokėti beveik 99 tūkst. eurų mokesčių.
Kita įmonė, kurios tam tikra dalis pajamų gauta už darbus, kurie atliekami ne lauko sąlygomis, mokėjo kompensacijas administracijos ir gamybos cecho darbuotojams. Dėl šių pažeidimų jai papildomai priskaičiuota beveik 20,4 tūkst. eurų mokesčių.
Kilnojamojo pobūdžio darbo samprata ir pavyzdžiai
Kilnojamojo pobūdžio darbas yra atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis arba yra susijęs su darbuotojų važiavimu. Tokiems darbuotojams yra kompensuojamos su tokiu darbo pobūdžiu susijusios padidėjusios išlaidos.
Įmonės, užsiimančios žaibolaidžių montavimu, transporto paslaugomis, metalo supirkimu ar žemės ūkio darbais, dažnai susiduria su kilnojamojo pobūdžio darbu. Pavyzdžiui: vairuotojai-ekspeditoriai, žaibolaidžių montuotojai, metalo supirkimo darbuotojai, ūkininkų samdomi darbuotojai.
Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimas
Kilnojamojo pobūdžio darbo kompensacijos neįskaitomos į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, jeigu darbo sutartyje nėra nustatyta kitaip. Taip pat būtina atkreipti dėmesį, kad kompensacijų neapmokestinimas iki 2023 m. buvo susijęs su tam tikrais dydžių apribojimais (pvz., anksčiau - 5,70 Eur per dieną tam tikrais atvejais), tačiau su DK pakeitimais tokios konkrečios nuostatos pasikeitė ir po viso pakeitimo šių neapmokestinamųjų kompensacijų galimybės nebėra.
Praktiniai patarimai darbdaviams ir darbuotojams
- Peržiūrėkite darbo sutartis. Jeigu darbo sutartyje aiškiai numatyta kompensacija, keisti ją galima tik darbuotojo rašytiniu sutikimu.
- Apsvarstykite galimybę siūlyti darbuotojams kitokias sutartines sąlygas - pvz., didesnį tiesioginį darbo užmokestį vietoje kompensacijos, su rašytiniu susitarimu.
- Įvertinkite galimybę kompensuoti darbuotojų darbo priemonių (automobilio, telefono, įrankių) naudojimą pagal DK 31 str. 1 d. reikalavimus ir užtikrinkite dokumentaciją (rašytinis susitarimas, apskaita, vietiniai tvarkos aktai).
- Atsargiai vertinkite komandiruočių formavimą: darbuotojo darbo pobūdis turi atitikti komandiruotės sampratą, kitaip dienpinigiai gali būti prilyginti darbo užmokesčiui.
- Rūpinkitės tinkama apskaita ir dokumentacija, kad išvengtumėte VMI patikrinimo pasekmių ir papildomų mokesčių priskaičiavimo.
Praktinis pavyzdys (ūkininkų sektorius)
Ūkininkas priima į darbą du darbuotojus - Joną ir Antaną, kurie ūkyje dirbs ir lauko sąlygomis. Darbuotojai gegužės mėnesį dirbo visas darbo dienas, t. y. 20 darbo dienų. Jonui priskaičiuotas 300 Eur mėnesinis atlyginimas (neatskaičius mokesčių) ir kompensacija už darbą lauko sąlygomis 114 Eur. Jono kompensacijos sąnaudos bus priskirtos leidžiamiems atskaitymams visa suma, t. y. 114 Eur. Antano kompensacijos sąnaudos leidžiamiems atskaitymams bus priskirtos tik iš dalies. Kadangi kompensacija negali būti didesnė kaip 5,70 Eur už kiekvieną darbo dieną, o gegužė turėjo 20 darbo dienų, vadinasi, leidžiamiems atskaitymams bus galima priskirti 114 Eur (5,7 Eur x 20 d. d. = 114 Eur). Likusi dalis 86 Eur bus pripažinti neleidžiamais atskaitymais.
Išvados ir pasiruošimas pokyčiams
Tais atvejais, kai iki birželio 1 d. darbo sutartyse buvo sutarta mokėti kompensacijas, darbdaviai turi tinkamai pasiruošti artėjantiems pokyčiams ir apsvarstyti galimybę derėtis su darbuotojais dėl darbo sutarties sąlygų keitimo arba koreguoti apskaitos praktiką, kad išvengtų papildomų mokesčių ir neteisėtų praktikų. Nors klausimų liko daug, faktas yra vienas - darbdaviai turi tinkamai pasiruošti pakeitimams ir užtikrinti atitiktį įstatymui bei apsaugoti darbuotojų socialines garantijas.