Šioje išsamioje apžvalgoje renkamės esamus teisės aktų fragmentus ir juos aiškiname, siekdami atskleisti, kaip Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas sąveikauja su Šalpos pensijų įstatymu, kokios teisės, garantijos ir procedūros taikomos asmenims su negalia, bei kokios pataisos siūlomos sprendžiant pensijų dydžio pokyčius ir nepriemokų klausimus.
Įstatymo struktūra ir pagrindinės nuostatos
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme apibrėžtos pagrindinės sąvokos: aprūpintojas - fizinis asmuo, paskirtas namuose slaugomam ar prižiūrimam pilnamečiam asmeniui su negalia, kuriam iki pilnametystės buvo nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis dėl psichikos ir (ar) elgesio sutrikimų ir kuris dėl negalios negali savimi pasirūpinti ir (ar) įgalioti kitą asmenį jam atstovauti, laikinai aprūpinti.
Asmeninė pagalba apibrėžiama taip: asmeninio asistento individualiai teikiama pagalba asmeniui su negalia atlikti darbus ir vykdyti veiklas, kurių dėl negalios jis negali atlikti savarankiškai ir kurie būtini siekiant gyventi savarankiškai ir veikti visose gyvenimo srityse.
Būsto pritaikymas asmeniui su negalia - būsto ir (ar) jo aplinkos pertvarkymas, kai patalpos arba jų dalys keičiamos sumontuojant (panaudojant) specialią įrangą ir (ar) atliekant remontą pagal individualiuosius asmens su negalia poreikius.
Lygių teisių ir įtraukimo principai
Įstatyme pabrėžiamas lygiateisiškumo principas: asmuo su negalia, nepaisant jo lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos ar kitų ypatybių, turi tokias pačias teises kaip ir kiti visuomenės nariai, jam sudaromos tokios pačios ugdymosi, darbo, laisvalaikio, dalyvavimo visuomenės, politiniame ir bendruomenės gyvenime sąlygos ir (ar) galimybės kaip ir kitiems visuomenės nariams.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai
Asmens su negalia šeimos ar artimųjų įtraukimas nurodytas kaip principas: asmuo su negalia suvokiamas kaip neatskiriama šeimos ar kitų jam svarbių asmenų grupės dalis.
Prieigos prie informacijos ir bendravimas
Įstatymas skatina viešuosius ir privačius juridinius asmenis, teikiančius paslaugas visuomenei (įskaitant internetu teikiamas paslaugas), sudaryti sąlygas asmeniui su negalia gauti informaciją apie jų teikiamas paslaugas jo pasirinktu (-ais) prieinamu (-ais) bendravimo būdu (-ais) ar lietuvių gestų kalba.
Kurčiasis ir asmuo su klausos negalia turi prigimtinę teisę į kalbą ir teisę bendrauti, teikti ir gauti informaciją ir (ar) paslaugas lietuvių gestų kalba.
Prieinama aplinka, sveikatos priežiūra, švietimas ir užimtumas
Asmuo su negalia turi teisę į prieinamą aplinką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Asmuo su negalia turi teisę į asmens sveikatos priežiūrą, visuomenės sveikatos priežiūrą, papildomąją ir alternatyviąją sveikatos priežiūrą ir kitą sveikatinimo veiklą (toliau - sveikatos priežiūra) lygiai su kitais asmenimis.
Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje
Asmuo su negalia, kuriam yra nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, turi teisę, kad jį sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu lydėtų, o kai jam teikiamos stacionarinės sveikatos priežiūros paslaugos, kartu būtų arba lankytų jo artimasis giminaitis ar kitas pasirinktas asmuo, jeigu tai netrukdo paciento gydymo procesui, sveikatos priežiūros įstaigos vadovo nustatyta tvarka.
Asmuo su negalia turi teisę į švietimą, įskaitant ir mokymąsi visą gyvenimą, lygiai su kitais asmenimis. Asmeniui su negalia užtikrinamas sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ugdymo ir švietimo įstaigose, jeigu jos yra būtinos dėl negalios.
Asmuo su negalia turi teisę į užimtumą ir teisę į profesinę reabilitaciją lygiai su kitais asmenimis. Valstybės ir savivaldybių įstaigose, įmonėse, akcinėse bendrovėse, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, darbuotojų su negalia skaičius nuo 2024 m. sausio 1 d. turi sudaryti ne mažiau kaip 5 procentus bendro darbuotojų skaičiaus, jeigu šiose organizacijose yra 25 ir daugiau darbuotojų.
Valstybės institucijų vaidmuo, koordinavimas ir kontrolė
Taryba yra kolegiali institucija, veikianti prie Vyriausybės ir sudaroma iš ministerijų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų paskirtų atstovų, akademinės bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių asmenims su negalia, deleguotų atstovų. Tarybos veiklos tikslas - gerinti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklos koordinavimą, jų bendravimą ir bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis ir teisės aktų įgyvendinimą asmens su negalia teisių apsaugos srityje.
Agentūros priimti sprendimai yra privalomi ir gali būti skundžiami privaloma ikiteismine tvarka Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka ir (ar) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Taip pat skaitykite: Reforma Lietuvoje
Savivaldybės administracija atlieka asmenų su negalia reikalų koordinavimo funkciją, kurios tikslas - koordinuoti asmenų su negalia socialinės integracijos politikos ir asmenų su negalia teisių įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje ir stiprinti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, dirbančių asmenų su negalia socialinės integracijos politikos srityje, bendradarbiavimą. Asmenų su negalia reikalų koordinavimo funkcijos atlikimas finansuojamas iš savivaldybės biudžeto lėšų ir iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams.
Neįgalumo, dalyvumo ir individualios pagalbos poreikio nustatymas
Neįgalumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru bei švietimo, mokslo ir sporto ministru.
Dalyvumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru.
Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru.
Techninės pagalbos priemonių poreikio nustatymo, aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis ir finansavimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Asmeninė pagalba ir asmeninio asistento reikalavimai
Asmens su negalia, pageidaujančio gauti asmeninę pagalbą, asmeninės pagalbos poreikį jo ar jo atstovo pagal įstatymą prašymu nustato socialiniai darbuotojai. Asmeninės pagalbos poreikio nustatymo ir asmeninės pagalbos teikimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Rengiant asmeninės pagalbos poreikio nustatymo ir asmeninės pagalbos teikimo tvarkos aprašą įtraukiamos nevyriausybinės organizacijos.
Asmeninis asistentas, pradėdamas teikti asmeninio asistento paslaugas, turi būti išklausęs 40 akademinių valandų įžanginius mokymus, jeigu neturi Socialinių paslaugų įstatyme nustatyto išsilavinimo, leidžiančio dirbti socialiniu darbuotoju, arba nėra įgijęs socialinio darbuotojo padėjėjo, lankomosios priežiūros darbuotojo ar individualios priežiūros darbuotojo kvalifikacijos pagal socialinių darbuotojų padėjėjo ar lankomosios priežiūros darbuotojo, ar individualios priežiūros darbuotojo profesinio mokymo programą.
Asmens su negalia mokėjimo už asmeninę pagalbą dydis negali viršyti 20 procentų asmeninės pagalbos teikimo išlaidų dydžio ir negali būti didesnis negu asmens su negalia gaunamos individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos dydis. Jeigu asmeniui su negalia nėra skiriama ir mokama individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija, mokėjimo už asmeninę pagalbą dydis nustatomas vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka ir negali viršyti 20 procentų asmeninės pagalbos teikimo išlaidų dydžio. Asmeninė pagalba teikiama nemokamai asmeniui su negalia, kurio pajamos yra mažesnės negu 2 valstybės remiamų pajamų dydžiai.
Būsto pritaikymas, liftai ir daugiabučiai
Sprendimą pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus asmens su negalia poreikiams priima butų ir kitų patalpų savininkai Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime sprendimas pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus asmens su negalia poreikiams nepriimamas, sprendimą priima savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, gavęs buto ir kitų patalpų savininko prašymą dėl būsto ir jo aplinkos pritaikymo, vadovaudamasis socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta būsto pritaikymo tvarka. Sprendimą priėmęs savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius užtikrina, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų pritaikymas asmens su negalia poreikiams turi būti atliktas nesumažinant kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nekilnojamojo turto vertės.
Jeigu asmuo su negalia gyvena daugiabučiame name, kuriame įrengtas liftas, turi būti užtikrinta galimybė juo naudotis visuose daugiabučio namo aukštuose, nereikalaujant kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo.
Pagalbos koordinavimas ir pagalbos planai
Pagalbos koordinavimas skiriamas asmenims, kurie kreipiasi į Agentūrą dėl negalios vertinimo ir duoda sutikimą, kad jiems būtų teikiamas pagalbos koordinavimas. Jeigu asmuo nesutinka, kad jam būtų teikiamas pagalbos koordinavimas, Agentūra organizuoja tik negalios vertinimą. Pagalbos koordinavimo asmeniui su negalia skyrimo, organizavimo ir vykdymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras ar jo įgaliotos įstaigos vadovas.
Pagalbos koordinavimas apima: pagalbos plano sudarymą, pagalbos plano įgyvendinimo stebėseną ir pagalbos plano peržiūrą. Atsižvelgiant į pagalbos plane numatytus individualiuosius pagalbos poreikius, pagalbos planą įgyvendina asmens su negalia individualiųjų pagalbos poreikių tenkinimą užtikrinantys teikėjai.
Šalpos pensijų santykis su neįgaliųjų integracijos nuostatomis
Šalpos negalios pensija skiriama ir mokama asmenims, netekusiems 45-100 proc. tėvai (įtėviai), globėjai ar rūpintojai, kurie yra pripažinti netekusiais 60 proc. ir daugiau dalyvumo ir kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose asmenis su negalia, kuriems nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos, specialus ir nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
SVARBU: Šalpos pensijų mokėjimas nėra nutraukiamas pradėjus dirbti. Jeigu šalpos pensija buvo paskirta, bet jos mokėjimas sustabdytas pradėjus dirbti, dėl šių pensijų mokėjimo atnaujinimo žmonėms atskirai kreiptis nereikia, jos bus mokamos be atskiro prašymo.
Vadovaujantis 2024 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusiu Šalpos pensijų įstatymo pakeitimu, vietoje asmenims iki tol paskirtų ir mokėtų šalpos neįgalumo pensijų pradedamos mokėti Įstatyme nustatyto dydžio šalpos negalios pensijos. Atsižvelgiant į šią nuostatą, šalpos negalios pensijų dydžiai nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. buvo sumažinti ir asmenims, kuriems buvo mokama 2 šalpos pensijų bazių dydžio šalpos negalios pensija (teisę į šią pensiją šie asmenys įgijo iki 2016 m. gruodžio 31 d. kaip netekę 75 arba 80 procentų darbingumo) ir kuriems dalyvumo (darbingumo) lygis nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. nebuvo nustatytas pakartotinai.
Siūlymai keisti Šalpos pensijų dydžių taikymą ir nepriemokų išmokėjimą
Įstatymo projekto Nr. XVP-1154 1 straipsnyje siūloma nustatyti, kad ankstesnio 2 šalpos pensijų bazių dydžio šalpos negalios pensijos mokamos 75 arba 80 procentų darbingumo netekusiems asmenims, kurie įgijo teisę į jas iki 2016 m. gruodžio 31 d. ir kuriems šalpos negalios pensijų dydžiai buvo sumažinti, juos pripažinus netekusiais tiek pat ar daugiau procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - darbingumo).
Teisė į ankstesnio dydžio šalpos negalios pensijas turėtų būti išsaugoma ir kitais atvejais, kuriais šių pensijų dydžiai sumažinti ne dėl asmeniui pagal jo faktinę sveikatos būklę nustatyto dalyvumo (darbingumo) lygio.
Įstatymo projektų svarstymai siūlo pratęsti ankstesnio dydžio išmokų mokėjimą asmenims, kuriems mokamų išmokų dydžiai buvo sumažinti todėl, kad pagal neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimus jiems buvo nustatyti dalyvumo lygio procentai, didesni už darbingumo lygio procentus, nustatytus iki 2023 m. gruodžio 31 d., esant nurodytose sąlygose.
Siekiant užtikrinti teisėkūros aiškumą, teisinio reguliavimo teisingumą ir asmenų teisėtus lūkesčius, siūlytina nustatyti išmokų nepriemokų, susidariusių dėl objektyvių, nuo šių išmokų gavėjų valios nepriklausančių, aplinkybių, išmokėjimą.
Įstatymo projekto Nr. XVP-1154 2 straipsnyje siūloma pratęsti ankstesnio dydžio šalpos negalios pensijų mokėjimą, jeigu asmenys atitinka Šalpos pensijų įstatyme nustatytas teisės į šalpos negalios pensiją sąlygas. Pažymėtina, kad asmens dalyvumas (darbingumas) nuo 2017 m. sausio 1 d. gali būti pasikeitęs, todėl asmuo gali atitikti siūlomas sąlygas ir tokiu atveju, kai iki naujų nuostatų įsigaliojimo asmens sveikatos būklė pagerėjo, jam buvo nustatytas mažesnis netektas dalyvumas (darbingumas) ir vėl pakartotinai nustatytas 75 ar 80 procentų netektas dalyvumas (darbingumas).
Įstatymo projekto autoriai taip pat siūlo išmokėti šalpos negalios pensijų nepriemokas asmenims, kuriems dalyvumo lygis buvo nustatytas pagal naują dalyvumo lygio nustatymo tvarką, tačiau tik tuo atveju, jeigu jie atitinka nustatytas sąlygas, įskaitant Šalpos pensijų įstatyme nustatytas teisės sąlygas.
Administraciniai aspektai ir prašymų tvarkymas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administravimo įstaigos šalpos pensijas pradėjo skirti ir mokėti nuo 2019 m. sausio 1 d., todėl trūkstant duomenų apie 2017-2018 m. laikotarpį siūloma tikslinti nuostatas, numatančias, kaip tvarkyti nepriemokas už tuos laikotarpius.
Įstatymo projekto nuostatos numato, kad asmenims, kuriems buvo mokama 2 šalpos pensijų bazių dydžio šalpos negalios pensija ir kuriems buvo sumažintos pensijos, turi būti išmokėta nepriemoka ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo dienos arba nuo asmenų prašymų gavimo dienos, jeigu sumažinimas įvyko anksčiau nurodytu laikotarpiu.
Praktiniai patarimai asmenims su negalia ir jų artimiesiems
- Jeigu asmens sveikatos būklė keitėsi arba nebuvo pakartotinai nustatytas dalyvumo (darbingumo) lygis, būtina kreiptis į atitinkamas įstaigas dėl dalyvumo (darbingumo) peržiūros.
- Asmenys, kuriems buvo sumažintos šalpos negalios pensijos, turėtų patikrinti, ar jie patenka į siūlomas išimčių kategorijas, ir, jeigu reikia, teikti prašymus dėl ankstesnio dydžio pensijų atnaujinimo arba nepriemokų išmokėjimo.
- Paslaugų prieinamumo, asmeninės pagalbos ir būsto pritaikymo klausimais būtina kreiptis į savo savivaldybės administraciją arba Agentūrą, kuri tvarko negalios vertinimą ir pagalbos koordinavimą.
Žemiau pateikiama lentelė, apibendrinanti kai kurias pagrindines normas ir jų poveikį asmenims su negalia.
| Srityje | Svarbiausia nuostata | Poveikis asmeniui su negalia |
|---|---|---|
| Asmeninė pagalba | Asmeninis asistentas, poreikio nustatymas socialinių darbuotojų | Palaikymas kasdienėse veiklose, dalis paslaugos gali būti nemokama |
| Būsto pritaikymas | Sprendimus priima butų savininkai arba savivaldybė | Padidėja prieinamumas, užtikrinamas liftų naudojimas |
| Šalpos pensijos | Siūlomos išimtys dėl ankstesnių pensijų dydžių ir nepriemokų | Galimybė atkurti ankstesnį pensijos dydį ir gauti nepriemokas |
Teisės aktų santykis rodo, kad socialinės integracijos nuostatos tiesiogiai susijusios su Šalpos pensijų režimu, ypač kai nustatomi dalyvumo (darbingumo) lygiai, kurie lemia pensijų dydžius. Įstatymų pataisos siekia spręsti teisinio aiškumo ir teisėtų lūkesčių užtikrinimo problemas, susijusias su pensijų sumažinimais, bei numatyti mechanizmus nepriemokų atlyginimui.
tags: #del #neigaliuju #integracijos #istatymo #ir #salpos