Nuo sausio keičiasi dalies „Sodros“ išmokų minimalios ir maksimalios ribos - tai įprasti pokyčiai, kurie vyksta keičiantis ketvirčiui ar metams.
Ligos, motinystės, tėvystės bei vaiko priežiūros išmokos apskaičiuojamos individualiai, remiantis žmogaus pajamomis. Vis dėlto taikomi nustatyti minimalūs ir maksimalūs dydžiai, kurie užtikrina, kad išmokos nebus nei mažesnės, nei didesnės nei įstatymo apibrėžtos sumos. Šie dydžiai reguliariai peržiūrimi ir koreguojami pagal šalies vidutinį darbo užmokestį.
Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 procento šalies VDU, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos. Taigi, nuo balandžio pradžios iki birželio pabaigos mažiausia ligos išmoka bus ne mažesnė nei 270,30 euro per mėnesį (anksčiau buvo 259 eurai) arba 12,87 euro per dieną. Tai aktualu mažiausias darbo pajamas turintiems žmonėms.
Maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos išmokoms apskaičiuoti negali viršyti 2 šalies VDU, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo dienos, dydžio. Taigi, antrąjį metų ketvirtį didžiausia ligos išmoka sieks ne daugiau nei 2 882,31 euro per mėnesį (buvo 2 761,79 euro).
Minimali motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų riba yra lygi 8 bazinės socialinės išmokos dydžiams. Taip užtikrinama, kad motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos būtų didesnės nei išmokos mokėjimo metu galiojantis minimalių vartojimo poreikių dydis. Taikomi bazinės socialinės išmokos dydžiai, galioję praeitą mėnesį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos.
Taip pat skaitykite: Įkvėpimas motinystei
Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys - kintama ir pastovioji, kurios dydis priklauso nuo minimalios mėnesio algos (MMA). Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 proc. Maksimali nedarbo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 proc. VDU, galiojusio užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo bedarbio statuso įgijimo dienos. Taigi, žmonėms, kurie bedarbio statusą įgis nuo balandžio 1 d.
Pagal svarstomus Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimus, nuo 2024 m. sausio 1 d. asmenims, kurie savanoriškai gydosi nuo priklausomybių gaudami nedarbo draudimo išmoką, šios išmokos trukmė būtų pratęsiama tiek, kiek asmuo buvo laikinai nedarbingas ir maksimali pratęsimo trukmė būtų vienoda visiems bedarbiams, nepaisant ligos ar gydymosi pobūdžio, t. y. 30 kalendorinių dienų.
Už šiuos teisės aktų pakeitimus vieningai balsavo 133 Seimo nariai.
Socialinio draudimo įmokų mokėjimas užtikrina socialines garantijas - galimybę gauti ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas, pensiją. Išmokų dydžiai tiesiogiai priklauso nuo sumokėtų įmokų.
Savarankiškai dirbantys gyventojai, kaip ir dirbantys pagal darbo sutartį, turi teisę gauti ligos, motinystės bei vaiko priežiūros išmokas.
Taip pat skaitykite: Konsultavimas motinystės išmokų klausimais
Svarbu nesupainioti PSD ir VSD įmokų. PSD įmokų mokėjimas užtikrina galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis. PSD įmokas turi mokėti visi nuolatiniai Lietuvos gyventojai. To reikia tam, kad žmogus galėtų pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis, turėtų teisę į kompensuojamuosius vaistus, medicinos pagalbos priemones ir kita. PSD įmokos dydis - 6,98 proc. nuo MMA. Šiais metais ši suma siekia 58,63 euro.
Mokėdami VSD įmokas kaupiame socialinio draudimo stažą.
Atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, metu darbuotojui yra paliekama darbo vieta ir pareigos, išskyrus atvejus, kai įmonė visiškai likviduojama. Šis atostogų laikotarpis yra įskaičiuojamas į darbuotojo darbo stažą (atostogų laikotarpis patenka ir į valstybinio socialinio draudimo stažą). Į darbuotojo darbo stažą taip pat įskaičiuojami laikotarpiai, kurių metu darbuotojui buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos bei tėvystės atostogos.
Svarbu tai, jog vadovaujantis Darbo kodekso 170 straipsniu, laikas, kai darbuotojas yra išėjęs vaiko priežiūros atostogų, nėra įskaitomas į darbo stažą kasmetinėms atostogoms gauti.
1995-ieji vaikus prižiūrėjusioms mamoms į darbo stažą nėra įskaičiuojami. M. Jos teigimu, tėvai, esantys vaiko nuo vienų iki trejų metų priežiūros atostogose, valstybiniu socialiniu pensijų draudimu valstybės lėšomis pradėti drausti tik nuo 1996 metų sausio 1 dienos.
Taip pat skaitykite: Motinystės atostogos ir darbo stažas
„Sodros“ specialistės teigimu, Pensijų įstatyme numatyta, kad po 1995 metų sausio 1 dienos pensijų socialinio draudimo stažą sudaro laikas, per kurį žmonės patys moka arba už juos yra mokamos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos. Jeigu per metus sumokėtų įmokų suma yra ne mažesnė nei įmokų suma, skaičiuojant nuo minimalaus darbo užmokesčio, į stažą įskaitomi visi kalendoriniai metai.
Vis dėlto, kaip bus apskaičiuotas stažas, priklauso ir nuo vaiko priežiūros atostogų sąlygų.
M. Kozič primena: jei žmogus nesutinka su darbo stažo duomenimis, kurie pateikiami jo asmeninėje paskyroje, gali raštu kreiptis į „Sodros“ teritorinį skyrių.
LRT.lt primena, kad pagal šiuo metu galiojančią tvarką teisę gauti vaiko priežiūros išmoką turi vienas iš tėvų, įtėvių ar globėjų. Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti vienus metus, iki kol vaikui sueis metai, vaiko priežiūros atostogose esančiam vienam iš tėvų mokama 77,58 proc. jo atlyginimo popieriuje. Tai atitinka 100 proc. Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti dvejus metus, pirmaisiais metais mokama 54,31 proc.
Nuo sausio minimali mėnesio ligos išmoka viršys 281 eurą ir, palyginti su dabartiniu ketvirčiu, padidės beveik 5 eurais. Minimali vienos dienos ligos išmoka nuo šiol negalės būti mažesnė nei 13,45 euro. Maksimali mėnesio ligos išmoka asmens ligos ar traumos atveju nuo sausio bus beveik 3 tūkst. eurų - šis dydis palyginti su dabartiniu ketvirčiu išaugs beveik 51 euru. Maksimali mėnesio ligos išmoka slaugant šeimos narį padidės nuo 3,13 tūkst. eurų iki 3,18 tūkst.
Minimali motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų riba yra siejama su būtent šiuo rodikliu - išmoka lygi 8 bazinių socialinių išmokų dydžiams. Todėl asmenims, kurie teisę į motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką įgis iki sausio 31 d., minimali išmoka sieks 560 eurų.
Kai vienas iš tėvų ar globėjų, esančių vaiko priežiūros atostogose, teisę į vaiko priežiūros išmoką įgis 2026 metų pirmąjį ketvirtį, maksimali išmoka už du neperleidžiamus mėnesius sieks 3,77 tūkst. Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti kol vaikui sueis 18 mėnesių, maksimali išmoka didės beveik 49 eurais iki beveik 2,9 tūkst. eurų per mėnesį. Pasirinkus išmoką gauti kol vaikui sueis 24 mėnesiai, maksimali mėnesio išmoka pirmaisiais vaiko auginimo metais bus 2,17 tūkst. eurų, o antraisiais 1,45 tūkst.
„Sodra“ primena, kad gruodį gyventojai, auginantys vaikus iki dvejų metų, gaus dvi vaiko priežiūros išmokas. Dėl to vaiko priežiūros išmokos sausio mėnesį nebus mokamos, o vėlesni mokėjimai vyks įprasta tvarka.
Įmotės, įvaikinusios vaiką, nuo šių metų liepos 1 d. gali pasinaudoti iki 30 kalendorinių dienų trukmės motinystės atostogomis ir jų metu gauti motinystės išmoką.
Nuo liepos 1 d. atsirado galimybė gauti už 30 kalendorinių dienų laikotarpį motinystės išmoką įmotėms, kurioms darbdavys suteikė iki 30 kalendorinių dienų trukmės atostogas. Motinystės išmoką gali gauti ir įmotės, kurios neturi darbo santykių - pavyzdžiui, savarankiškai dirbančios. Tokiu atveju, besikreipdamos į „Sodrą“ dėl motinystės išmokos skyrimo, laikotarpį motinystės išmokos skyrimui jos pasirenka pačios.
Atostogomis motinystės išmokai gauti galima pasinaudoti per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo dienos, o skubaus vykdymo atveju - per vieną mėnesį nuo sprendimo vykdymo pradžios. Jeigu įmotė nusprendžia atostogomis ar laikotarpiu motinystės išmokai gauti naudotis dviem dalimis, pirmoji atostogų dalis turi prasidėti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo.
Motinystės išmoka yra 77,58 proc. gavėjos kompensuojamojo uždarbio dydžio. Šis dydis apskaičiuojamas pagal įmotės draudžiamąsias pajamas, gautas per 12 paeiliui einančių kalendorinių mėnesių, buvusių iki praėjusio kalendorinio mėnesio prieš teisės gauti išmoką atsiradimo mėnesį.
Liepą pradėjus veikti nuolatinio globotojo institutui, papildytas sąrašas asmenų, kuriems slaugant sergantį vaiką, gali būti išduodamas nedarbingumo pažymėjimas. Jei vaiko lankomojoje švietimo įstaigoje bus nustatytas infekcijų plitimą ribojantis režimas ir atsiras būtinybė prižiūrėti sveiką globojamą vaiką, nuolatinis globotojas dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo turės kreiptis į „Sodros“ teritorinį skyrių.
Norint gauti ligos išmoką iš „Sodros“, reikia būti apdraustam, tai yra, tuo metu turėti darbo ar tarnybos santykius. Pirmą kartą kreipiantis dėl ligos išmokos, reikia pateikti neterminuotą ligos išmokos prašymą „Sodrai“. Prašymą galima pateikti per asmeninę „Sodros“ paskyrą gyventojui www.sodra.lt/gyventojui.
Kaip skelbia institucija, 2026 m. Dėl minimalios MMA 2026 m. didės nedarbo išmokos. Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys - pastovioji ir kintamoji. Pastoviosios dalies dydis sudaro 23,27 proc. MMA kitąmet sieks kiek daugiau nei 1,15 tūkst. eurų, taigi pastovi nedarbo išmokos dalis bus 263,2 euro. Palyginti, 2025 m. pastovi nedarbo išmokos dalis yra 241,54 euro. Kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo žmogaus turėtų draudžiamųjų pajamų.
Pavyzdžiui, jei žmogus užsiregistruos Užimtumo tarnyboje 2026 m. vasarį, pastovi jo nedarbo išmokos dalis sieks 263,2 euro, o kintama dalis bus apskaičiuota pagal vidutines draudžiamąsias pajamas turėtas nuo 2023 m. liepos pradžios iki 2025 m. Nedarbo išmoka mokama 9 mėnesius, tačiau jos dydis kas tris mėnesius keičiasi.
Pavyzdžiui, vidutinės darbo netekusio ir vasarį Užimtumo tarnyboje užsiregistravusio žmogaus mėnesio draudžiamosios pajamos buvo 1 tūkst. eurų. Maksimali nedarbo išmoka asmenims, kurie Užimtumo tarnyboje užsiregistruos 2026 m. pirmąjį ketvirtį, bus šiek tiek daugiau nei 1,4 tūkst.
Taip pat keisis ir didžiausios bei mažiausios ligos išmokos.
Konkretaus Atvejo Analizė: T.Paliokės Situacija
T.Paliokė - statutinė valstybės tarnautoja, nuo 2010 metų liepos dirbanti Vilniaus miesto 1-ajame policijos komisariate. Nuo 2015 metų rugsėjo 21 dienos iki 2016 metų sausio 24-osios T.Paliokė buvo išleista į nėštumo ir gimdymo atostogas. Pinigus už nėštumo ir gimdymo atostogas šiuo laikotarpiu jai išmokėjo Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas, apskaičiuodamas išmoką pagal vidutinį vienos dienos darbo užmokestį 42,69 Eur.
T.Paliokei buvo suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sukaks 3 metai, t.y. nuo 2016-01-25 iki 2018-12-15. Motinystės ir vaiko priežiūros išmokos T.Paliokei buvo mokamos, kol sūnui suėjo 1 metai. Antraisiais metais „Sodra“ vaiko priežiūros išmoką mokėjo T.Paliokės sutuoktiniui - tokia galimybe įvertinę finansinę naudą pasinaudoja daugelis šalies šeimų. Už trečius metus išmokos mokamos niekam nebuvo.
Sūnui suėjus trejiems metams, 2018-ųjų gruodžio 16-ąją, T.Paliokė grįžo į darbą. Tiesa, labai trumpam, nepilnai keturiems mėnesiams, mat laukėsi antrojo vaiko, todėl dirbo tik iki 2019 metų kovo 20-osios, o tada išėjo į nėštumo ir gimdymo atostogas. T.Paliokė kreipėsi į „Sodrą“ su prašymu skirti motinystės išmoką už nėštumo ir gimdymo atostogas laikotarpiu nuo 2019-03-21 iki 2019-07-24. Štai čia ir prasidėjo įdomybės, mat moteris sužinojo, kad išmokos jai nuspręsta neskirti, nes ji neturi 12 mėn. per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažo.
„Sodros“ skaičiavimais, stažas per šį laikotarpį sudaro vos 3 mėn. ir 20 d., mat jis nesikaupė antraisiais pirmagimio priežiūros metais, kai išmoką gavo vaiko tėtis, o trečiais metais ji niekam nebuvo mokama. Sistema esą neleidžia paskaičiuoti dabar man teisėtai priklausančios išmokos. Tačiau T.Paliokė buvo išsiaiškinusi, kad jos situacijoje turėtų būti taikoma įstatymo išlyga, kai motinystės socialinio draudimo stažas skaičiuojamas iš 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius iki kol vaikui sukaks 2 metai.
Ji prisipažino patirianti didžiulį stresą, mat nuo vasario negauna jokių išmokų. Dėl savo bėdų moteris lankėsi net pas Socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį.
Policijos departamento įsitikinimu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus sprendimas neskirti T.Paliokei išmokos už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nėra teisingas. „Mūsų manymu, toks sprendimas neatitinka 2015 m. birželio 25 d. vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 23 dalies nuostatų, numatančių, kad „jeigu pareigūnams <...> , tapusiems apdraustaisiais nuo 2016 m. sausio 1 d., apskaičiuojant kompensuojamąjį uždarbį, pagal kurį mokamos <...> motinystės, tėvystės socialinio draudimo pašalpos, patenka laikotarpiai, kuriais jie nebuvo apdrausti <...> motinystės socialiniu draudimu <...> , šios socialinio draudimo pašalpos apskaičiuojamos pagal šių pareigūnų faktiškai turėtas draudžiamąsias pajamas. Išmoką turi paskaičiuoti „Sodra“, o ji tai daryti atsisako. Šiais atvejais vidaus reikalų statutinė įstaiga, kurioje tarnauja pareigūnas, <...> iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų skiria ir iki draudžiamojo įvykio pabaigos moka to pareigūno kompensuojamojo uždarbio dalį. Ši dalis apskaičiuojama kaip mokėtinas ir išmokėtas motinystės, tėvystės socialinio draudimo pašalpų skirtumas“, - aiškinama Policijos departamento rašte.
Policijos departamento Komunikacijos vyriausioji specialistė Revita Janavičiūtė 15min sakė, kad tai - pirmas atvejis, kai departamentas susidūrė su tokio pobūdžio pareigūno prašymu.
Tačiau bendros kalbos su „Sodra“ neradusi T.Paliokė nebegali sėdėti sudėjusi rankų ir laukti, juolab, kad ant jų jau sūpuoja naujagimį. Moteris pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Ji pažymi, kad Vidaus tarnybos statuto redakcijoje, galiojusioje nuo 2010 m. liepos 20 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., buvo nurodyta, kad, be kita ko, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpiais pareigūnams mokamos Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jų darbo užmokesčio arba jo dalies dydžio išmokos, neviršijančios maksimalaus kompensuojamojo uždarbio. „Taigi, laikotarpiu nuo 2010-07-20 iki 2015-12-31 d., tarnaudama vidaus tarnybos sistemoje, galėjau gauti ligos ir motinystės išmokas“, - pabrėžia T.Paliokė.
Neišsižadėti savo įsitikinimų ir kautis iki pabaigos T.Paliokę drąsina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas, kad apdraustojo asmens definicija traktuotina plačiąja prasme, apima ir tuos asmenis, kurie dirbdami išskirtinėje valstybės valdymo sistemos dalyje, konkrečiai, vidaus tarnybos sistemoje, neturėjo pareigos mokėti ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokų, bet dėl darbinės veiklos specifikos turėjo teisę gauti ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokas.
Tokias nutartis teismas yra priėmęs trijose administracinėse bylose - 2007, 2011 ir 2017 metais.
Minimali mėnesinė alga (MMA) ir PSD įmokos dydis 2023 metais:
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Minimali mėnesinė alga (MMA) | [MMA nuo 2023 m. sausio 1 d.] |
| PSD įmokos dydis | 6,98 proc. |
tags: #del #motinystes #ismoku #policijoje