Šiame straipsnyje panagrinėsime pensijų kaupimo sistemos Lietuvoje privalumus ir trūkumus, aptarsime dažniausius mitus ir pateiksime naudingos informacijos, kuri padės priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl savo finansinės ateities. Taip pat aptarsime II ir III pakopų pensijų kaupimo ypatumus.
Pensijų sistema Lietuvoje: trys pakopos
Lietuvos pensijų sistema susideda iš trijų pakopų, kurios leidžia gyventojams pasirūpinti savo finansine ateitimi senatvėje:
- I pensijų pakopa - tai valstybinio socialinio draudimo pensija, mokama iš „Sodros“.
- II pensijų pakopa - tai papildomas kaupimas pensijai, kai dalis „Sodros“ įmokų pervedama į pensijų fondą.
- III pensijų pakopa - tai savarankiškas kaupimas pensijai, kai gyventojai patys investuoja į pensijų fondus.
II pensijų pakopa: privalumai
Dalyvavimas II pakopos pensijų sistemoje išlieka vienu efektyviausių būdų pasirūpinti papildomomis pajamomis senatvėje. Būtent laikas yra didžiausias II pensijų pakopos privalumas. Kuo anksčiau pradėsime kaupti, tuo didesnes sumas sukaupsime, nes įsijungia sudėtinių palūkanų efektas.
II pakopos pensijų fondų mokesčiai yra vieni mažiausių rinkoje, griežtai ribojami įstatymų. Turto valdymo mokestis, apimantis visas išlaidas, kurias valdydama fondą gali patirti pensijų kaupimo bendrovė, gyvenimo ciklo fonduose negali viršyti 0,5 proc. nuo vidutinės metinės pensijų fondo vertės per metus, o Turto išsaugojimo fonde - 0,2 proc. „Swedbank“ valdomuose fonduose šiuo metu taikomas 0,4 proc. mokestis.
Tuo tarpu Lietuvos banko duomenimis, gyvenimo ciklo pensijų fondai Lietuvoje nuo savo veiklos pradžios uždirbo apie 9,4 proc. metinę grąžą, jau išskaičiavus vienintelį taikomą turto valdymo mokestį. Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas skaičiuoja, kad visų šalies antros pakopos pensijų fondų uždirbta grąža nuo sistemos pradžios vidutiniškai per metus sudarė 4,2 proc. „Ir tai buvo geresnis rezultatas nei vidutinė metinė infliacija šalyje per tą patį laikotarpį.“
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligos: situacija Lietuvoje
Pensijų fonde sukauptas turtas yra teisiškai atskirtas nuo jį valdančios bendrovės turto. Jis saugomas depozitoriume. Net jei fondų valdytojas bankrutuotų ar nutrauktų veiklą, sukauptas turtas išliktų nepaliestas ir vėliau būtų pervestas į kitą pensijų kaupimo bendrovę.
II pakopos sistemoje yra ir papildomos paskatos: nuo šiol valstybė ir toliau skirs 1,5 % skatinamąją įmoką, skaičiuojamą nuo šalies užpraeitų metų vidutinio darbo užmokesčio. Be to, tie gyventojai, kurie pasirinks antroje pakopoje kaupti daugiau nei 3 proc. savo darbo užmokesčio, galės pasinaudoti gyventojo pajamų mokesčio lengvata, o prie pensijų kaupimo gali prisidėti ir asmens darbdavys. Pastarasis galės pasinaudoti pelno mokesčio lengvata.
II pakopa: naujos galimybės nuo 2026 m. ir reforma 2026-2027
Nuo 2026 metų sausio 1 dienos keičiasi antros pakopos pensijų kaupimo taisyklės. Valdžia mums visiems duoda daugiau laisvės ir galimybę patiems nuspręsti, ką daryti su savo pinigais. Prasidėjusi 2026 metų pradžioje, antros pensijų pakopos reforma tęsis iki 2027 metų pabaigos.
Nuo 2026 metų sausio 1 dienos iki 2027 metų gruodžio 31 dienos - dvejus metus - galėsite visiškai pasitraukti iš kaupimo ir atsiimti dalį sukauptų pinigų. Kaip tai veikia? Pirmoji dalis - jūsų pinigai. Tai yra pinigai, kuriuos jūs patys sumokėjote iš savo atlyginimo, ir visas uždarbis, kurį tie pinigai per laiką spėjo uždirbti (kitaip tariant, investicinis pelnas). Šią dalį jums, nusprendus atsiimti pinigus, įmonė, kurioje kaupėte pensiją, perves tiesiai į banko sąskaitą. Jokių mokesčių nuo šios sumos mokėti nereikės.
Antroji dalis - valstybės pinigai. Tai yra pinigai, kuriuos jums pridėjo valstybė kaip paskatinimą, ir pinigai, kuriuos anksčiau pervesdavo „Sodra“. Šios dalies pinigų jūs negausite. Ji grįš atgal į „Sodrą“ ir bus paversta specialiais taškais, kurie ateityje šiek tiek padidins jūsų įprastą, „Sodros“ mokamą senatvės pensiją.
Taip pat skaitykite: F93.2 vaikystės sutrikimas
Net ir po 2027-ųjų, kai oficialiai baigsis dvejų metų pinigų išsiėmimo langas, gyventojams atsiras kelios naujos galimybės gauti pinigus anksčiau, jei jų prireiktų. Vieną kartą per gyvenimą galėsite atsiimti iki ketvirtadalio (25 proc.) savo sukauptų pinigų. Tiesa, nuo šios sumos bus nuskaičiuotas 3 proc. mokestis, atiteksiantis „Sodrai“.
Pasitraukus 2026-2027 m. pereinamuoju laikotarpiu, į „Sodrą“ grįžta ta dalis lėšų, kuri buvo pervesta iš „Sodros“ ir valstybės biudžeto (t. y. ne tavo asmeninės 3 % įmokos, o papildomi procentai). Paties asmens sumokėtos įmokos ir investicinė grąža bus pervestos į asmeninę banko sąskaitą.
II pakopa: prieigos ir atsiėmimo sąlygos nuo 2026 m.
Visą sumą iki pensijos bus galima atsiimti, jei: iki pensijos liko 5 m. ar mažiau, o sukaupta suma nesiekia pusės privalomo anuiteto ribos (8388,50 Eur); neteksite 70 proc. ar daugiau darbingumo; bus nustatyta sunki liga iš Sveikatos apsaugos ministerijos sudaromo sąrašo arba paliatyviosios pagalbos poreikis. Pirmuoju atveju bus taikomas 3 proc. mokestis, atiteksiantis „Sodrai“, likusiais - išmokos apmokestinamos nebus.
Nuo 2026 m. pradžios kiekvienas kaupiantysis galės 1 kartą per visą kaupimą atsiimti iki 25 proc. Be to, atsiranda galimybė nuo 2026 m. pradžios iki 2027 m. pabaigos nutraukti kaupimą II pensijų pakopoje ir atsiimti įmokėtą suma ir investicinį prieaugį, o „Sodros“ ir valstybės įmokos būtų išskaičiuotos bei grąžinamos „Sodrai“ ir pavirstų pensijų taškais.
Dažniausi mitai apie II pensijų pakopą ir faktai
Ypač dabar, kai nuo 2026 m. šioje pakopoje atsiras naujų galimybių ir daugiau lankstumo, žmonės susiduria su gausa informacijos, o kartu ir su mitais, kurie gali paskatinti priimti neapgalvotus sprendimus.
Taip pat skaitykite: Įstatymo 14 straipsnis
- 1 mitas: pensijų fondai gali bankrutuoti ar kitaip prarasti mano pinigus. Faktas: pensijų fonde sukauptas turtas yra teisiškai atskirtas nuo jį valdančios bendrovės turto. Jis saugomas depozitoriume.
- 2 mitas: II pensijos pakopos mokesčiai yra dideli ir suvalgo mano grąžą. Faktas: II pakopos pensijų fondų mokesčiai yra vieni mažiausių rinkoje, griežtai ribojami įstatymų.
- 3 mitas: negalėsiu atsiimti pinigų, kai jų man reikės. Faktas: nuo 2026 m. atsiranda daugiau lankstumo ir galimybių atsiimti dalį ar visas lėšas, nesulaukus pensijos.
- 4 mitas: iki pensijos dar labai toli, todėl kol kas neverta jai kaupti. Faktas: laikas yra didžiausias privalumas - sudėtinių palūkanų efektas leidžia net nedidelėms įmokoms virsti reikšmingomis sumomis.
- 5 mitas: man pakaks ir „Sodros“ pensijos. Faktas: patogiam gyvenimui senatvėje rekomenduojama, jog pensija sudarytų apie 70 proc. pajamų, gautų iki pensijos. Šiandien „Sodros“ pensija tikėtina užtikrins tik apie 30 proc., kaupiant II ir III pakopoje galima artėti prie rekomenduojamo lygio.
Argumentai už ir prieš nutraukimą ar pasitraukimą iš II pakopos
Nenoriu laukti pensijos, man svarbu turėti pinigus dabar: Nemanau, kad 3 procentai nuo darbo užmokesčio yra ta suma, kuri gali kažkaip stipriai pagerinti arba pabloginti pragyvenimo sąlygas šiandien. Tačiau praktika parodė, kad be jokio labai aktyvaus paties kaupiančiojo veikimo, vos 3 procentai per ilgesnį laikotarpį sukaupia visai neblogas sumas.
Noriu pats investuoti ir tikiuosi didesnės grąžos: II pakopos didžiausias pliusas (nors kai kam tai gali būti ir minusas) yra apsauga nuo savęs paties. Girdžiu daug tvirtų pareiškimų iš kai kurių, kas yra įsitikinę, kad patys galės investuoti geriau ir gauti geresnes grąžas nei valstybės paskata.
Noriu pinigus panaudoti dabartiniams poreikiams: Statistiniam lietuviui, kuris pats nekaupia, mažai domisi investavimu arba dar neturi nei žinių, nei įgūdžių, II pensijų pakopa gali būti labai geras investicinis instrumentas ateičiai. Bet jeigu vis dėlto II pakopos nutraukimas jums atrodo, kaip teisingiausias kelias, bent norėtųsi tikėtis, kad iš karto investuosite pinigus į kažkokį kitą instrumentą.
Bijau galimų sistemos pakeitimų ateityje: Ko gero, mano akimis, tai būtų svariausias argumentas, norint pasitraukti iš II pakopos. Sutinku, kad labiausiai sistemą drebina, kai kiekviena besikeičianti valdžia tą pačią pensijų sistemą bando keisti.
Netikiu II pakopos sistema ir jos nauda: II pakopos sistemos nauda yra akivaizdi: disciplinuotas kaupimas, valstybės paskata, paveldimumas, didesnis lankstumas, apsauga nuo neapgalvotų sprendimų, stabilumas rinkų svyravimo metu, valstybės garantija pensijų kaupimo bendrovės bankroto atveju, galimybė išsiimti visą sumą sunkios ligos atveju ir daug kitų naujų sprendimų.
II pakopa vs savarankiškas kaupimas
Savybė II Pensijų Pakopa Savarankiškas Kaupimas
| Savybė | II Pensijų Pakopa | Savarankiškas kaupimas |
|---|---|---|
| Disciplinuotas kaupimas | Privalomas | Priklauso nuo paties asmens |
| Valstybės paskata | Yra | Nėra |
| Mokesčiai | Maži, ribojami įstatymų | Gali būti didesni |
| Apsauga nuo savęs | Yra | Nėra |
| Lankstumas | Ribotas, bet didėja nuo 2026 m. | Didelis |
III pensijų pakopa: savarankiškas kaupimas ir privalumai
Visi III pakopos fondai yra privatūs ir jų dalyviai pensijai kaupia savanoriškai, pasirinkdami kiekvienam patogų periodinės įmokos dydį. Dauguma III pakopos pensijų fondų yra „atrakinti“ - tai reiškia, kad iš jų lėšas galima atsiimti beveik be apribojimų.
III pakopoje kaupiantieji gali pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata. Tai yra, pensijų fondo dalyvis per metus gali susigrąžinti 20 proc. (iki 300 eurų) GPM nuo įmokų, sumokėtų į fondą. Tačiau jeigu asmuo atsiima pinigus anksčiau, reikia grąžinti tik 15 proc. gautos GPM lengvatos.
„Užrakinti“ fondai nuo „atrakintų“ skiriasi tuo, kad pinigus iš jų atsiimti galima tik sulaukus tam tikro amžiaus. „Užrakinti“ fondai taip pat tinka ir kaupiant pačiam, be darbdavio dalyvavimo, jei pagrindinis tikslas - kaupti iki pat pensijos.
Investicinis gyvybės draudimas kaip alternatyva
Skirtingai nuo antros pensijų pakopos, investicinis gyvybės draudimas išsiskiria lankstumu: galimos vienkartinės arba periodiškai mokamos įmokos. Galimybė laisvai disponuoti sukauptomis lėšomis, keisti įmokų dydžius galioja pasirinkus bet kurį iš trijų investicinio gyvybės draudimo variantų.
Šiuo metu siūlome 16 investavimo krypčių - žemo, vidutinio ir aukšto rizikingumo fondus. Vieno atsakymo nėra. Priimant sprendimus, kur investuoti atsiimtas lėšas, įtakos turi investuotojo amžiaus, rizikos tolerancija, laikas, kuriam investuojama. Kokie investicinio gyvybės draudimo privalumai?
Istoriniai rezultatai ir ekspertų vertinimai
2004 m. sukūrus antros pakopos pensijų kaupimo sistemą per metus prie jos prisijungė 444 tūkst. gyventojų. Praėjusių metų pabaigoje jų skaičius buvo išaugęs trigubai ir siekė 1,32 mln. gyventojų.
Pagal Lietuvos banko pateiktus duomenis, neigiama metinė grąža pensijų fonduose buvo tik 2008 (-19,7), 2011 (-2,9) ir 2018 m. (-3,9). O štai pavyzdžiui, 2004 m. pavyko pasiekti 11,6 proc. grąžą ar 2012 m. - 11,2 proc. Norėtų daugiau konkurencijos: Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas teigė, kad nepaisant sudėtingų daugiau nei 14 metų, galima pasidžiaugti, kad vidutiniškai kaupiantis antroje pakopoje asmuo uždirbo gana nemažai.
Turto valdymo bendrovės Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė dr. Dalia Kolmatsui, apibendrindama 14 metų antros pakopos sistemos patirtį, pastebi, kad paskutiniais metais matyti, jog vis daugiau šalies gyventojų pradeda vertinti ir skaičiuotis, kokią pensiją jie gaus senatvėje.
Praktiniai patarimai ir rizikos
Prieš priimant vienokį ar kitokį sprendimą, reikėtų įvertinti jau sukauptą sumą, kiek liko iki pensinio amžiaus, ateities planus ir priimti sprendimą neskubant. Apie naujas galimybes plačiau galima susipažinti www.pensijosreforma.lt
Taip, galėsite. Taip, galėsite. Ne, negalite. Nutraukus kaupimą 2013 m. arba 2019 m. Taip, galite. Taip, galite. Nuo 2026 m. Taip, galite. Šiuo metu gali suaktyvėti sukčiai - siūlyti keisti pensijų kaupimo sutartį skambučiu ar užkalbinę gatvėje. Likite budrūs ir nepasirašykite neaiškių dokumentų bei nesidalinkite asmenine informacija.
Jeigu jau kaupiate II pakopos pensijų fonde ir norite kaupti toliau, jums nieko daryti nereikia. Taip, valstybė ir toliau skirs 1,5 % skatinamąją įmoką, skaičiuojamą nuo šalies užpraeitų metų vidutinio darbo užmokesčio. Ši įmoka nuolat didėja, 2026 m. ji siekia 33,49 Eur/mėn.
2-OJI PENSIJŲ PAKOPA | Kas keisis nuo 2026-ųjų?
Praktiniai scenarijai (pavyzdžiai)
Jonas II pensijų pakopoje pradėjo dalyvauti 2004 metais, kai jam buvo 25 metų. Darome prielaidą, kad visą kaupimo laikotarpį jis gauna vidutinį atlyginimą, kuris kasmet auga 4 %. Jo pensijų fondas uždirba vidutinę 4 % metinę grąžą.
Petras II pensijų pakopoje pradėjo dalyvauti 2004 metais, kai jam buvo 15 metų. Jis nusprendė sustabdyti įmokas 1 metams. Laura šiuo metu nedalyvauja II pensijų pakopoje ir nusprendė prisijungti. Ji pradeda kaupti nuo 2026 metų, kai jai yra 30 metų.
Ona II pensijų pakopoje pradėjo dalyvauti 2004 metais, kai jai buvo 30 metų. Ji nusprendė vienąkart atsiimti 25 % sukauptos sumos (6 250 Eur). Už tai taikomas 3 % mokestis Sodrai. Andrius II pensijų pakopoje pradėjo dalyvauti 2004 metais, kai jam buvo 20 metų. Jis nusprendė visiškai pasitraukti iš II pakopos. Savo įmokas ir investicinį prieaugį jis atsiima, o valstybės įmokos perkeliamos į Sodros taškus.
Sužinokite, kokią įtaką jūsų pensijai gali turėti jūsų sprendimas dėl kaupimo II pensijų pakopoje. Kad rezultatai būtų kuo tikslesni, įveskite realius savo kaupimo duomenis. Skaičiuoklės rezultatai yra orientacinio pobūdžio. Prognozuojamas išmokų iš pensijų fonde sukauptų lėšų dydis nėra garantuojamas.
Rizikos valdymas
Svarbiausia nepamiršti, kad pensijų kaupimas yra keliasdešimties metų laikotarpis. Investavimo rezultatai priklauso nuo rinkų svyravimo ir trumpalaikiai vertės kritimai sunkesniu metu yra natūrali rinkų būsena. Ilgo, keliasdešimt metų trunkančio kaupimo laikotarpiu krizių nereikia bijoti.
Ilguoju laikotarpiu net ir iš pirmo žvilgsnio nedideli pensijų fondų atskaitymų skirtumai gali turėti reikšmingą poveikį asmens fonde sukauptos sumos dydžiui. Todėl verta atkreipti dėmesį į mokesčius, fondo strategiją ir savo amžių renkantis fondo rizikos lygį.