Organizacijoms atsiranda poreikis sudaryti savotišką neformalų socialinį-ekonominį kontraktą tarp organizacijos ir jos veiklą įtakojančių grupių. „Corporate life“ - bendrasis gyvenimas - taip gali būti vadintina šiandien susiklosčiusi situacija tarp organizacijų ir jos šuinteresuotųjų šalių ar grupių. Įvairių tarptautinių iniciatyvų pastangomis, organizacijos skatinamos savanoriškai gerinti socialinės ir aplinkosauginės veiklos rezultatyvumą, o kartu ir tarpusavio santykius su įtakos grupėmis. Bendradarbiavimas tarp organizacijų, jos narių ir visuomenės bei kitų įtakos grupių paprastai yra grindžiamas tam tikromis priemonėmis, taip vadinamosiomis savanoriškomis geros praktikos idėjomis, standartais ar sistemomis, kurių pagrindas - įmonių socialinės atsakomybės koncepcija.
Šio darbo tikslas - atskleisti socialiai atsakingos veiklos turinį ir jos priemonių šiuolaikinę sistemą bei praktikos ypatumus Pasaulyje ir Lietuvoje ir nustatyti mūsų šalies organizacijų socialiai atsakingo verslo plėtotės teikiamų privalumų vertinimus.
Socialinės Atsakomybės Samprata Ir Svarba
Nors organizacijų socialinės atsakomybės (angl. Corporate Social Responsibility) (toliau SA) sąvoka pirmą kartą buvo pristatyta dar 1930 m., iki šiol ji neturi vieningo apibrėžimo ir yra daugelio autorių diskusijų objektas. Apibendrintai galima teigti, kad socialinė atsakomybė - tai organizacijos ekonominės verslo sėkmės užtikrinimas, įtraukiant į kompanijos veiklą socialinius ir aplinkosaugos klausimus.
Socialiai atsakinga organizacija pirmiausiai rūpinasi savo darbuotojais ir užsiima tokių problemų, kaip investicijos į žmogiškąjį kapitalą, darbuotojų sveikatos, saugumo ištikrinimo ir pan., sprendimu. Ji taip pat turi vykdyti aplinką tausojančią veiklą, dažniausiai susijusią su gamtinių išteklių panaudojimo gamybos procese valdymu. Taip organizuojama įmonės veikla gali užtikrinti įmonės konkurencinio pranašumo įgijimą. Įmonės klientai nori patikimo tiekėjo, pelniusio gerą vardą už kokybiškus produktus ir paslaugas. Tiekėjai nori tiekti produktus ir paslaugas tokiam klientui, kuris vėl sugrįš ir laiku atsiskaitys už paslaugas. Organizaciją supanti visuomenė nori būti tikra, kad įmonės vykdoma veikla užtikrins socialinę ir aplinkos gerovę. Pagaliau, darbuotojai nori dirbti tokioje kompanijoje, kuria jie didžiuojasi, ir kurioje suvokia savo indėlio vertę.
Pasaulinė SA principų, veiksnių ir priemonių sistema
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
SA priemonių sistemos ir etiško pelno užtikrinimo modelis, pagrįstas E. Demingo PAAV („Planuok - Atlik - Analizuok - Veik“) tobulinimo ciklu.
Socialinės Atsakomybės Priemonės Ir Sistemos
Darbuotojų sveikatos ir saugos užtikrinimo sistema OHSAS (angl. Occupational health and safety management systems) gali būti taikoma įvairių tipų ir dydžio organizacijose visuose verslo sektoriuose. Ši sistema grindžiama nuolatinio gerinimo ir atitikties teisiniams reikalavimams principais. OHSAS 18001 sertifikatas įrodo, kad organizacijos darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema patikrinta pagal geriausios praktikos standartą ir atitinka jo reikalavimus. Trečios šalies sertifikavimo įstaigos išduotas sertifikatas parodo darbuotojams ir kitoms suinteresuotoms šalims, kad jūsų organizacija aktyviai prižiūri darbininkų saugą ir sveikatą. OHSAS sistemų diegimas Lietuvoje yra sparčiausiai augantis, palyginus su kitomis vadybos sistemomis.
ILO-OSH: 2001 (angl. International Labour Organization Occupational Safety and Health Management Systems) yra darbuotojų sveikatos ir saugos vadybos sistema, parengta Tarptautinės darbo organizacijos. Jos paskirtis ir turinys panašus į jau aptartą OHSAS sistemą. ILO-OSH sistemos kol kas nėra diegiamos Lietuvoje.
Europos Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistema EMAS (angl. Eco-management and audit scheme) yra savanoriškai taikoma priemonė organizacijoms, siekiančioms įvertinti, valdyti ir pagerinti savo aplinkosaugos veiklą ar programas. Apskritai EMAS sistemų reikalavimai yra didesni, palygti su aplinkosaugos vadybos sistemomų ISO 14001 reikalavimais. Pagal EMAS kiekį, tenkantį 1 mln. šalies gyventojų, Europoje pirmauja Austrija. Lietuvoje šias sistemas yra įsidiegusios tik 10 organizacijų.
Kiekviena organizacija SA koncepcijos diegimą savo versle gali užtikrinti pasirinkdama vieną iš priemonių: savanoriškos geros praktikos idėją, sertifikuodama socialinės atsakomybės sistemą pagal SA 8000 standartą (AB „Utenos trikotažas“ pirmoji mūsų šalyje įdiegė ir sertifikavo minėtą sistemą) ar narystę tarptautiniame socialiai atsakingos veiklos tinkle. Vienas didžiausių tokių tinklų pasaulyje yra 1999 m. Jungtinių Tautų (toliau JT) pristatytas „Pasaulinis susitarimas“ (angl. Global Compact). Ši iniciatyva viso pasaulio organizacijas kviečia savo veiklos strategijose laikytis dešimties žmogaus teisių, darbuotojų teisių, aplinkos apsaugos ir kovos su korupcija principų. Pasaulinis susitarimas valstybių lygmenyje grindžiamas nacionalinio tinklo sukūrimu. Pastarasis veikia ir Lietuvoje, kuriam 2014 m. pradžioje priklausė beveik 70 mūsų šalies organizacijų. Taigi, kol kas JT savanoriška SA iniciatyva - populiariausia SA koncepcijos diegimo Lietuvos versle priemonė.
Taip pat skaitykite: Vaikų priežiūros ypatumai
Prie sisteminių SA priemonių yra priskirtinas SA 8000 modelis, darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo standartas OHSAS 18001. Netiesiogiai prie jų galima priskirti ir aplinkosaugos vadybos (ISO 14001, EMAS) sistemas bei ekologinį produktų ženklinima (Eco-labelling, FSC). Tačiau kai kuriuos SA aspektus taip pat įtakoja ir kokybės vadybos sistemos (ISO 9001. ISO 22000. ISO 27001) bei Europos kokybės vadybos fondo EFQM veiklos tobulumo modeliai.
vadybos sistemos Lietuvoje (2014 m.)
SA veiklos svarbą patvirtina ir tai, kad Lietuvoje kasmet rengiamas Nacionalinis atsakingo verslo apdovanojimo konkursas, kuriuo siekiama didinti žinomumą apie įmonių socialinės atsakomybės naudą verslui, valstybei ir kiekvienam visuomenės nariui bei skatinti šalies įmones diegti socialinės atsakomybės principus savo veikloje. Pagerbiamos tos organizacijos, kurios labiausiai prisideda prie socialinės gerovės kūrimo ir jos stiprinimo, poveikio aplinkai mažinimo Lietuvoje; jų veikla ar produktai, paslaugos, projektai, programos demonstruoja pačių įmonių ie jų vadovų lyderystę bei jų įsipareigojimą veikti skaidriai ir sąžiningai elgtis su darbuotojais, visuomene ir valstybe. SA apdovanojimai skiriami trijose nominacijose - Metų Darbovietė, Metų Bendruomeniškiausia įmonė, Metų aplinkosaugos įmonė. Labiausiai pasižymėjusioms įmonėms yra skiriamas pagrindinis - Socialiai atsakingos įmonės apdovanojimas.
Socialiai Atsakingas Investavimas
Socialiai atsakingas investavimas (SAI) yra nauja socialinės atsakomybės veiklos sritis. Nuo 2002 metų pradėta skelbti įmonių ir investicinių fondų darniojo vystymosi indeksus (Standard & Poor’s Sustainability Indexes; Dow Jones Sustainable Group Index; Ethibel Sustainability Indices, etc.) bei teikti šių produktų sertifikatus, kurie atspindi ne tik finansinius, bet ir aplinkosaugos bei socialinės atsakomybės aspektus. Minėti indeksai ir sertifikatai yra adresuoti tiek profesionaliems investuotojams, tiek ir plačiajai visuomenei.
„Ethibel iniciatoriaus ženklas"
Taip pat skaitykite: Socialinių paslaugų apibrėžimas
Organizacija „ETHIBEL― yra sukūrusi socialiai atsakingų investicinių fondų kolektyvinį Europos kokybės ženklą ir atititinkamą sertifikavimo sistemą, taikytiną visose ES šalyse. „Ethibel iniciatoriaus ženklas" (angl. Ethibel Pioneer label) suteikiamas pirmaujančioms tam tikrame sektoriuje socialiai atsakingoms įmonėms, kurių finansiniai ir socialiniai pasiekimai yra neginčijami ir tvarūs (ilgalaikiai). „Ethibel tobulumo ženklas“ (angl. Ethibel Excellence label) yra aukštesnio lygmens ir adresuotas platesnio spektro investuotojams, bei laiduoja mažesnės rizikos, tačiau didesnį tarpsektorinį investicijų subalansuotumą, dar giliau įvertinant teigiamus socialinius ir aplinkosauginius veiksnius.
Informacija apie SRI Lietuvoje kol kas yra daugiau teorinime lygmenyje, kuomet dažniausiai apie tai sužinoma studijuojant, įvairių seminarų ar darbo metu. Nors šalyje skatinama vykdyti socialiai atsakingą veiklą bei rengiami geriausių socialiai atsakingų įmonių apdovanojimai, nėra nei vieno lietuviško socialiai atsakingo investicinio fondo. Nedidelis pasirinkimas norint investuoti ir į užsienio socialiai atsakingus investicinius fondus. Socialiai atsakingų įmonių skaičius šalyje neauga jau keletą metų, atlikti autorių stebėjimai rodo, jog tiek 2010, tiek ir šiuo metu (2014 m. pradžioje) Lietuvoje yra tik apie 70 socialiai atsakingų organizacijų. Todėl SRI plėtrai mūsų šalyje užtikrinti yra būtina tiek valstybės, tiek ir tarptautinių organizacijų didesnė parama.
Religinė Ir Etninė Socialinė Atsakomybė
Vis didesnę įtaką pasaulyje turi ir nuolat stiprėja nauja SA sritis - socialiai atsakingas vartojimas ir SAI, susiję su religiniais-etniniais reikalavimais. Tuo tarpu sąvokos „Halal verslas“, „Halal kokybė“, „Halal sertifikavimas“ tampa masiškai vartojamomis pasaulio verslo spaudoje.
Halal sertifikavimas
Žmonių religinis išpažinimas turi pastebimą įtaką jų mąstysenai, elgsenai ir vartojimo kultūrai. Todėl ir marketinge religijos įtaka vartotojų elgsenai privalo būti deramai įvertinta. Religijos įtaka vartojimo ypatumuose paprastai siejama su tam tikrais maisto ar gėrimų apribojimais. Daugelis žmonių yra susirūpinę tuo, ką jie vartoja. Antai musulmonai nori būti užtikrinti, kad jų valgomas maistas yra Halal kokybės, žydai - kad jų maistas yra košerinis, induistai, budistai ir kai kurios kitos grupės - kad jų maistas yra vegetarinis.
Halal produktų (atitinkančių islamo reikalavimus) rinka laikoma viena pelningiausių ir įtakingiausių rinkų šiandieniniame pasaulyje. Halal produktų sertifikavimas ir ženklinimas - tai oficialus patvirtinimas vartotojui, kad tokius produktus gali vartoti tikintys musulmonai. Halal rinka tampa viena iš pelningiausių ir įtakingiausių rinkų pasaulyje. Kas ketvirtas mūsų Planetos gyventojas yra musulmonas, o Halal produktus vartoja apie 1,7 mlrd. pasaulio gyventojų. Visų Halal produktų pasaulinė rinka sudaro apie 1000 mlrd. JAV dolerių, o tik maisto prekių - 700 mlrd. JAV dolerių. Apie trečdalį Halal produktų suvartoja ne musulmonai, laikydami Halal sertifikatą produkto kokybės, ekologiškumo, švarumo, sveikumo ir etiškumo garantu.
Socialinė Atsakomybė Ir Tvarumas
Socialinės atsakomybės ir tvarumo sąvokos per pastaruosius kelis dešimtmečius tapo vienos plačiausiai aptariamų verslo, mokslo, visuomenės raidos kontekste. Socialinę atsakomybę galima suskirstyti į kelias pagrindines sritis - ekonominę, socialinę įtaką (įskaitant santykius su darbuotojais, bendruomenėmis) bei įtaką aplinkai, taip pat bendrovės valdymo praktiką. Ją galima apibrėžti ir kaip balansą tarp skirtingų suinteresuotųjų šalių lūkesčių bei poreikių. Socialinės atsakomybės idėją būtina traktuoti ne tik kaip moralinį imperatyvą, bet ir kaip konkrečių veiksmų instrumentą, naudojamą sprendžiant problemas. Socialinė atsakomybė inspiruoja tvarumo raišką konkrečiuose veiksmuose.
Šiuolaikinės organizacijos neretai tampa kritikos taikiniais, ypač dėl žalos aplinkai, t. y. neatsakingo gamtinių išteklių naudojimo, jų švaistymo ir natūraliai aplinkai daromo neigiamo poveikio. Ieškant atsakymų į šiuos klausimus rekomenduojama pradėti nuo situacijos analizės, kuria įvertinama socialinės atsakomybės būklė organizacijoje. Įmonėje vykstantys procesai peržiūrimi ekonominiu, aplinkosauginiu ir socialiniu aspektais. Esminis socialinės atsakomybės ir tvarumo postulatas tiek organizacijos veikloje, tiek individualiu lygmeniu yra laisvas, sąmoningas sprendimas elgtis atsakingai.
Įmonių Socialinė Atsakomybė Lietuvoje
Pastaraisiais metais Lietuvoje vis daugiau dėmesio sulaukia įmonių socialinės atsakomybės (ISR) principai. Įmonės suvokia, kad jų veikla turi platesnį poveikį nei tik finansiniai rezultatai - tai apima poveikį aplinkai, darbuotojams, bendruomenei ir visuomenei. Įmonių socialinė atsakomybė (ISR) - tai įmonės strategija veikti etiškai ir atsakingai, įtraukiant socialinius, aplinkosauginius ir ekonominius aspektus į kasdienius sprendimus. ISR suteikia organizacijoms galimybę prisidėti prie visuomenės vystymosi, tuo pat metu kuriant ilgalaikę naudą pačiai įmonei.
Lietuvoje ISR idėjos įsitvirtina vis sparčiau. Daug įmonių supranta, kad vadovautis atsakingos veiklos principais yra ne tik moralinis, bet ir strateginis sprendimas. Socialinės atsakomybės strategijos stiprina įmonės ryšius su įvairiomis grupėmis - partneriais, klientais, darbuotojais ir bendruomene. Socialiai atsakingos įmonės dažnai sulaukia teigiamų vertinimų tiek iš klientų, tiek iš plačiosios visuomenės. Įmonių atsakomybė vis dažniau siejama su aplinkos tvarumu. Lietuvoje daugėja įmonių, kurios diegia energiją taupančias technologijas, mažina atliekas ar renkasi perdirbamas pakuotes. Tvarumas tapo nauju verslo standartų rodikliu. Įmonių socialinė atsakomybė Lietuvoje toliau stiprės, nes tiek verslo, tiek vartotojų sąmoningumas auga. Ateities verslo modeliai nebegalės būti atskirti nuo socialinių ir aplinkosauginių aspektų. ISR nebe laikoma tik priedu prie tradicinės verslo strategijos - tai tampa pagrindiniu veiklos pamatu.
tags: #straipsniai #apie #socialine #imones #atsakomybe