Klaipėdos universitetas (KU) yra svarbus mokslo ir švietimo centras Vakarų Lietuvoje, o jo Socialinių mokslų fakultetas (SMF) atlieka reikšmingą vaidmenį rengiant specialistus ir vykdant mokslinius tyrimus. Šiame straipsnyje aptariama SMF įkūrimo istorija, raida, svarbiausi įvykiai ir dabartinė veikla.
Klaipėdos universitete (KU) buvo paskelbtas konkursas Socialinių mokslų fakulteto (SMF) dekano vietai užimti. Profesorius bei mokslų daktaras A.Bučinskas fakultetui vadovauja nuo 1998 metų. Šių metų vasarą baigsis jau 3-oji profesoriaus dekanavimo kadencija. Visi pageidaujantys eiti šias pareigas reikiamus dokumentus privalo pateikti iki balandžio 5-os dienos. Pagal naująją tvarką, savo kandidatūrą dar dviem kadencijoms gali teikti ir lig šiol šias pareigas ėjęs A. Bučinskas. Tačiau ilgametis fakulteto vadovas teigė, kad kol kas nėra tvirtai apsisprendęs kandidatuoti.
Fakulteto Įkūrimas ir Pirmieji Metai
Socialinių mokslų fakultetas įkurtas 1994 metais. Nuo 1994 iki 1998 metų jam vadovavo profesorius bei habilituotas mokslų daktaras Antanas Seilius. Pradžioje fakultete veikė 6-ios katedros: Ekonomikos, Filosofijos, Geografijos, Istorijos, Politologijos ir Vadybos. Vėliau įsteigtos Komunikacijos, Sociologijos ir Teisės katedros.
Klaipėdos universiteto fakultetai
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Baltijos Regiono Istorijos ir Archeologijos Institutas (BRIAI)
Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto veiklos pirmtakas - 1992 m. sausį Klaipėdos universitete pradėjęs veikti Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centras (VLPIC). Istorijos centro įkūrimas Klaipėdoje atliepė po didžiųjų politinių XX a. 9-ojo dešimtmečio pabaigos pokyčių Europoje sustiprėjusias tarptautinės istorikų bendruomenės pastangas pereiti nuo ideologizuotų ginčų į dialogą ir diskusijas, vertinti vieni kitus ne per nuolatinės konfrontacijos, bet per sambūvio prizmę, ieškoti ne tik skiriančių, bet ir jungiančių elementų regiono praeityje. Klaipėda istoriškai buvo lietuvių ir vokiečių sambūvio vieta. Neatsitiktinai būtent šiame mieste įkurto Istorijos centro veikla buvo labiausiai orientuojama į vokiečių ir lietuvių santykių pažinimą nuo viduramžių iki XX amžiaus.
Mokslinėje veikloje VLPIC darbuotojai daugiausia dėmesio skyrė Vokiečių ordino Prūsijoje ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės santykiams viduramžiais, šių politinių darinių visuomenių raidai, vokiečių ir lietuvių santykių Prūsijos Lietuvoje istorijai, XX amžiaus politinėms ir socialinėms peripetijoms, kurias patyrė buvusios Rytų Prūsijos teritorijos, Žemaitijos regiono praeičiai. Buvo atliekami Klaipėdos, Palangos ir kitų regiono miestų ir miestelių istoriniai ir archeologiniai tyrimai, analizuotos Kaliningrado srities ir buvusios Rytų Prūsijos istorinės problemos. Bendradarbiaujant su Lenkijos kolegomis, Istorijos centre buvo pradėta plėtoti Lietuvoje nauja mokslinių tyrimų sritis - povandeninė archeologija.
Centro veiklą 1992-2003 m., atsižvelgdama į istorinių tyrimų prioritetus Baltijos jūros regione, koordinavo iš Lietuvos, Vokietijos, Lenkijos, Latvijos ir Švedijos mokslininkų sudaryta Mokslo taryba, kuriai 1993-1999 m. vadovavo Dr. Eckhard Matthes, vėliau Prof. Dr. Udo Arnold. Aktyviai plėtodamas projektinę, tiriamąją ir organizacinę veiklą, VLPIC įtvirtino savo reputaciją Baltijos jūros regiono ir kt. šalių mokslinėje erdvėje. Aukštas VLPIC akademinis potencialas ir organizacinė kontaktų su užsienio mokslo institucijomis patirtis nulėmė, kad 2003-2004 m. vykdant Klaipėdos universitete institucinius pokyčius, ilgiau kaip dešimtmetį veikęs Istorijos centras buvo reorganizuotas.
Tuo metu Socialinių mokslų fakultetui priklausęs Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centras nuo 2003 m. liepos 1 d. tapo atskiru fakulteto lygmens mokslinių tyrimų padaliniu - Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutu (BRIAI). Centro reorganizacija į Institutą leido pritraukti į Klaipėdą aukšto rango Lietuvos ir užsienio mokslininkų, formuoti bendrą su Lietuvos istorijos institutu doktorantūrą, ši reorganizacija buvo ypač svarbi į bendradarbiavimą su Baltijos jūros regiono mokslinių tyrimų institucijomis orientuotų archeologinių tyrimų plėtotei Klaipėdos universitete. Nuo 2016 m. sausio 1 d. BRIAI buvo pertvarkytas iš mokslinių tyrimų instituto į mokslo ir studijų institutą. Tai įgyvendinta įjungus į šio KU kamieninio padalinio sudėtį Istorijos katedrą (įst. 1993 m.), iki tol priklausiusią Humanitarinių mokslų fakultetui, kuri nuo 2016 m. sausio 1 d. tapo BRIAI šakiniu padaliniu - Istorijos ir archeologijos katedra.
Socialinio Darbo Katedra
Socialinio darbo programos istorija prasideda 1995 m., kai Klaipėdos Pedagogikos fakultete buvo įkurta socialinės pedagogikos katedra, kuri 2000 m. Socialinio darbo programa buvo sukurta katedrai dalyvaujant tarptautiniame Tempus projekte S-JEP 11014 (Tema: “Socialinių pedagogų/socialinių darbuotojų tarpdisciplininis rengimas”) 1996-1999 metais. Programos rengimo grupėje dalyvavo: Klaipėdos ir Šiaulių universiteto dėstytojai bei Socialinės apsaugos bei darbo ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai kaip projekto socialiniai partneriai. Programos rengėjus konsultavo ir programos projekto rėmuose ekspertai buvo užsienio partneriai.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Pirmieji dėstytojai prof. dr. E. Acienė (E. Giedraitienė) ir doc. dr. R. Dobranskienė (iki 2003 m.) turėjo socialinių mokslų (edukologijos) daktaro laipsnį ir ilgametę pedagoginio darbo patirtį aukštojoje mokykloje. Vėliau į katedrą buvo pakviestos dėstytojos V. Kavaliauskienė, A. Kiaunytė, I. Dirgėlienė, Rita Vaičekauskaitė, kurios sėkmingai apgynė socialinių mokslų (edukologija) disertacijas. Daug metų katedroje sėkmingai dirba Jolanta Vaičiulienė.
KU Socialinio darbo katedra - kasdien stiprėjantis studijų ir mokslo centras, kuris rūpinasi Socialinio darbo kaip socialinių mokslų šakos stiprinimu bei Socialinio darbo kaip taikomosios studijų krypties vystymu. Katedros vykdomos programos įvertintos ir akredituotos geriausių tarptautinių ekspertų. Katedroje išugdyti net 11 socialinių mokslų daktarų. Vienaip ar kitaip jų įkvėpėja, ugdytoja buvo ir yra profesorė dr.
Socialinio darbo katedros misija - rengti aukštos kvalifikacijos socialinio darbo specialistus, sugebančius spręsti žmonių socialines problemas bei organizuoti socialinių paslaugų rinkos veiklą, vykdyti mokslinę tiriamąją veiklą, lemiančią teorijos ir praktikos sąveiką. Ypatingas dėmesys studijose skiriamas teorijos ir praktikos dermei, refleksinei kultūrai. Katedros formavimo strategija yra grindžiama principu atsirinkti gabiausius katedros programoje studijavusius absolventus, kurie turi stiprią mokslinio pedagoginio darbo universitete motyvaciją, pasižymi mokslininko ir pedagogo darbui reikiamomis savybėmis. Šiandien 80 procentų katedros dėstytojų yra buvę absolventai, kurie sėkmingai rengia ir gina daktaro disertacijas.
Stipriosios KU socialinio darbo studijų programos pusės - absolventų įsidarbinimas po studijų, įstojusių su aukščiausiais balais abiturientų skaičius, absolventai gauna aukščiausius atlyginimus. Tiek magistro, tiek bakalauro studijų programos aukštai įvertintos ir tarptautinių ekspertų. ,,Reitingų“ žurnale KU Socialinio darbo studijų programos minimos tarp ,,Aukštos prabos studijų programų, kuriose verta atsidurti“.
Infrastruktūros pokyčiai ir atnaujinimai
2020 m. Šiandien atnaujintos fakulteto erdvės oficialiai pristatytos KU bendruomenei ir miesto visuomenei. 2022-ųjų gegužę prasidėję ir šių metų balandį pasibaigę remonto darbai kainavo 1,1 mln. Nemažą tvarkybos darbų dalį sudarė restauraciniai darbai: restauruotos autentiškos durys (tos, kurių nebuvo įmanoma restauruoti dėl nusidėvėjimo, atkurtos pagal esamus analogus), atidengti ir konservuoti išlikę sieninės tapybos fragmentai, centrinėje laiptinėje restauruoti laiptų porankiai, pakopos, o puošnūs kapitelių lipdiniai padengti auksu.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
KU Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultetas - didžiausias Klaipėdos universitete. Jame studijuoja daugiau nei 1000 studentų. Iš pastato S. Nėries g. Mokytojų seminarija greta geležinkelio stoties buvo pastatyta 1908 m. Tuo metu tai buvo moderniausia ir patogiausia darbui seminarija Vokietijoje - su klasėmis bazinei pradinei mokyklai, sporto sale, aula, biblioteka, valgykla, taip pat bendrabučiu seminaristams. Pastatas visada tarnavo švietimo reikmėms. Nuo 1934 metų jame veikė vokiškas Klaipėdos krašto pedagoginis institutas, nuo 1935 m. - lietuviškas Respublikos pedagoginis institutas. Pirmojo pasaulinio karo metu čia įkurta ligoninė.
Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultetas
Universiteto steigimo istorija
„Klaipėdos universiteto įsteigimas - tai šimtmečio įvykis. Kas būtų Klaipėda be aukštojo mokslo įstaigų, be universiteto? Minčių apie universiteto steigimą Klaipėdoje buvo dar tarpukariu. Pradėjus projektuoti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Technikos fakulteto laboratorinį korpusą, statybai dar neprasidėjus, laikraščio „XX amžius” redaktorius Jonas Grinius 1936 m. liepą rašė: „Galima kelti klausimas, ar ji iš viso dabar pradėtina. Tą klausimą keliame ne todėl, kad Technikos fakultetui nebūtų reikalingos laboratorijos. Jos reikalingos. Bet vis dėlto šitas klausimas svarstytinas ne dėl technikinių priežasčių, o dėl platesnių tautiškai kultūrinių sumetimų. Mes norime paklausti, ar apsimoka galutinai Technikos fakultetą įkurdinti Kaune? Ar ne geriau jam būtų gyvuoti Klaipėdoje?
Pasak 1969-1990 m. miesto Vykdomojo komiteto pirmininku dirbusio A. Žalio, universiteto įkūrimo pamatai buvo pakloti 1959 m. „Pirmoji mūsų galimybių praktika, kuriant materialinę bazę ir suburiant dėstytojus, buvo KPI vakariniame skyriuje. Įgytą patirtį ir pasiryžimą perkėlėme į kitą plotmę - kitus fakultetus (muzikos, pedagogikos), kurdami materialinę bazę ir sukurdami palankias buities sąlygas iš Vilniaus, Kauno i Šiaulių į Klaipėdą atvykusioms dėstytojams.
Klaipėdos universiteto (KU) Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto prof. dr. Vyganto Vareikio teigimu, pirmasis viešai mintį, kad „Klaipėdai reikia vietinio universiteto“, ko gero, iškėlė istorikas Vytautas Plečkaitis 1988 m. rugsėjo 29 d. 1989 m. lapkričio 16 d. „Tarybinėje Klaipėdoje“ buvo paskelbtas KPI Klaipėdos fakulteto profesoriaus Andriaus Bielskio, LTSR Matematikos ir kibernetikos instituto Klaipėdos ekologijos problemų skyriaus fizikos-matematikos mokslų daktaro Donato Švitros ir Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetų docento Aleksandro Žalio tekstas „Klaipėdai reikia universiteto!“. Jame konstatuojama, kad Klaipėdoje vyksta universiteto kūrimo procesas, kuriame dalyvauja iniciatyvūs mokslo ir ir kūrybinės inteligentijos atstovai.
1990 m. sausio 6 d. Jau nepriklausomos Lietuvos vyriausybė parengė nutarimo projektą dėl KU įkūrimo, tačiau pateikti jį svarstyti Aukščiausiajai Tarybai, anot V. Vareikio, nebuvo skubama. 1990 m. birželio 29 d. Liepos 6 d., Klaipėdos miesto tarybos pirmininkas Vytautas Čepas ir meras Povilas Vasiliauskas darkart kreipėsi į K. Pasak V. Vareikio, prie KU steigimo idėjos palaikymo tada prisijungė mokslininkų ir intelektualų pajėgos (Lietuvos kultūros kongresas, Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos aukštųjų mokyklų rektorių taryba, Lietuvos mokslininkų sąjunga). Visos Lietuvos aukštosios mokyklos pritarė universiteto kūrimo idėjai, tačiau Vilniaus universiteto ekspertai, remdamiesi pateiktu projektu apie Gamtos ir humanitarinių mokslų fakulteto kūrimą, pareiškė, kad „siekiant nedevalvuoti universiteto vardo Respublikoje, reikėtų atsisakyti idėjos šiuo metu kurti Klaipėdos universitetą, kartu neatmetant minties įkurti aukštąją mokyklą, galinčią išaugti į universitetą“.
1990 m. spalio 5 d. Aukščiausioje Taryboje nutarimo projektą dėl KU steigimo pristatė deputatas A. Žalys. Pagal jį nuo 1991 m. sausio 1 d. numatoma įsteigti tris universiteto fakultetus: technikos, pedagogikos ir gamtos ir humanitarinių mokslų. Po balsavimo simbolinį universiteto įsteigimo aktą V. Čepui ir P. Spalio 31 d. Vyriausybė patvirtino iš 81 asmens sudarytą laikinąją KU tarybą, kuriai pavedė sukurti laikinąjį įstaigos statutą ir susiderinus su Mokslo ir studijų departamentu spręsti KU struktūros ir kitus organizavimo klausimus. Pirmuoju KU Senato pirmininku 1991 m. vasario 12 d. buvo išrinktas doc. Aleksandras Žalys, o po devynių dienų pirmuoju rektoriumi tapo fizikos-matematikos mokslų daktaras D.
Pirmaisiais metais KU studijavo 3067 studentai. 1993 m. 1994 m. buvo įkurtas Socialinių mokslų fakultetas, įsikūręs buvusioje Jūreivystės mokykloje, kurią KU padovanojo Lietuvos jūrų laivininkystės vadovas Antanas Anilionis. Po metų prie KU prisijungė Muzikos ir teatro pedagogikos institutas, tapęs Menų fakultetu, įkurtas Kvalifikacijos kėlimo institutas, 1997 m. buvo suformuotas Jūreivystės institutas, o prijungus Klaipėdos aukštesniąją jūreivystės mokyklą buvo įkurta pirmoji Lietuvoje universitetinė kolegija - Jūreivystės kolegija, 1998 m.
Pradėjus organizuoti Rusijos (buvusios SSRS) kariuomenės išvedimo iš Lietuvos procedūras, 1992 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Vyriausybė buvusius III krantų apsaugos divizijos dalinių pastatus - karinį miestelį kartu su poligono aptarnavimo sandėliais Melnragėje ir Artojų gatvėje bei karinės dalies Nr. Anot istoriko, minčių apie kareivinių atidavimą KU būta, tačiau jų buvo atsisakyta, mat nebuvo tikimasi gauti lėšų, už kurias būtų galima remontuoti pastatus ir pritaikyti juos mokslo reikmėms. Antai gavus iš Klaipėdos miesto naudoti pastatus S. Nėries g. S.
Galiausiai 1993 m. rugsėjo 17 d. Rektorius Stasys Vaitekūnas pasirašo buvusių kareivinių perėmimo aktą. III krantų apsaugos divizijos vadas pulkininkas Aleksandras Pustoutovas tuomet kiek nustebo, kad pastatai yra perduodami ne Lietuvos kariuomenei, o universitetui“, - pasakojo V.
Senato ir rektorato nariai universiteto miestelyje 1993 m. rugsėjo 1-ąją. Pasak V. Vareikio, 1993-1995 m. buvusiame kariniame miestelyje vyko perduoto turto registracijos ir apskaitos procedūros.
Anot V. Vareikio, 1995 m. gruodžio 13 d. Vyriausybės nutarime buvo išvardyti visi KU perduoti pastatai Klaipėdos mieste - iš viso 57 objektai: bendrabučiai, mokomieji korpusai, administraciniai pastatai, sandėliai, dirbtuvės Tilžės, Sportininkų, Bijūnų, Malūnininkų bei Minijos gatvėse ir buvęs kareivinių kompleksas. Pietvakarinė Universiteto sklypo dalis patenka į kultūros paveldo teritoriją, o joje esantys kareivinių statiniai ir tvora yra laikomi saugomomis kultūros vertybėmis.
Pirmasis studentus priėmė Lietuvos valstybės biudžeto ir rėmėjų, tarp kurių didžiausią dalį įnešė akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“, lėšomis rekonstruotas 2-asis korpusas, atvėręs duris 1996 m. vasario 28 d., švenčiant Klaipėdos universiteto penktąsias įkūrimo metines. Į šį pastatą iš Sportininkų g. 1997 m. spalio viduryje rektoratas persikėlė į rekonstruotą 4-ąjį korpusą, kuriame sovietmečiu buvo įsikūręs štabas. 2,3 mln. 3-iasis senųjų kareivinių korpusas (buvęs medicinos punktas) buvo visiškai rekonstruotas kooperavus biudžeto, AB „Lietuvos paminklai“ ir Pasaulio evangelikų liuteronų sąjungos lėšas. Į jį 2000 m. iš Vežėjų gatvės persikėlė Evangeliškosios teologijos centras ir Teologijos katedra.
2002 m. vasarį įvyko dar vieno restauruoto pastato atidarymo iškilmės. Į jį persikėlė Humanitarinių mokslų fakultetas ir 1998 m. įkurtas Sveikatos mokslų fakultetas. Šio korpuso restauravimo darbus, kainavusius 8 mln. 2003 m. birželio 6 d. buvo iškilmingai atidarytas išimtinai tik už valstybės biudžeto lėšas (1,8 mln. Lt) apie pusantrų metų restauruotas 5-asis korpusas - buvęs sandėlis. Paskutinis penkerius metus trukusios ir 7,5 mln. litų atsiėjusios rekonstrukcijos sulaukė 6-asis korpusas - pastatas, kuriame buvo įsikūrusi valgykla ir universiteto teatras. Jos metu 2005 m. Pro ją einanti Universiteto alėja, sujungusi Herkaus Manto gatvę ir Šiaurės prospektą, eismui buvo atidaryta 2018 m.
2003 m. Klaipėdos universitetas (KU) pardavė dar vieną nenaudojamų pastatų kompleksą - vadinamąjį mokomąjį - gamybinį korpusą, esantį Minijos g. 153, Klaipėdoje. Penktadienio popietę pasibaigus elektroninio aukciono laikui, paaiškėjo, jog jis buvo sėkmingas. Nenaudojamą pastatų kompleksą įsigijo UAB „Maksilika“. KU infrastruktūros ir plėtros prorektorius Benediktas Petrauskas džiaugiasi rezultatyviu aukcionu ir tikisi, jog sutartis su aukciono laimėtoju bus pasirašyta be trikdžių - pagal įstatymus tai turi būti padaryta per 30 dienų. Teigiama, jo šį nenaudojamo nekilnojamojo turto aukcioną elektroninėje erdvėje KU vykdė pirmą kartą.
Suplanuota, jog fakulteto atnaujinimo darbai truks metus - iki 2023-iųjų kovo 1-osios. Pastato vidaus patalpų atnaujinimo darbus atliksianti bendrovė 1-3 aukštų patalpose - koridoriuose, auditorijose, laiptinėse, bibliotekoje renovuos šildymo, apšvietimo, vėdinimo sistemas, remontuos lubas, sienas, grindis, pagal poreikį iš vidaus šiltins patalpas. Nemažą tvarkybos darbų dalį sudarys restauraciniai darbai.
Klaipėdos universiteto nuotr./XX a. pradžios atvirukas su vok. užrašu Königl. Lehrerseminar - Karališkoji Mokytojų Seminarija. Šaltinis Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka „Yra išlikusios autentiškos durys, daugumą jų restauruosime. Tas, kurių jau neįmanoma restauruoti, atkursime pagal esamus analogus. Patalpose, kuriose aptikti sieninės tapybos fragmentai, ji bus atidengta, restauruojama ar konservuojama. Centrinėje laiptinėje esantys kapiteliai bus auksuojami, nes tyrimai parodė, jog pirminis dangos sluoksnis čia buvo aukso medžiaga. Restauruosime laipto porankius, pakopas. Džiaugiamės, kad šiam pastatui reikia ne tik statybininkų, bet ir restauratorių profesionalumo. Vadinasi, laikas ir žmonės nėra sunaikinę pirminių šio statinio vertybių“,- sakė UAB „Pamario restauratorius“ direktorius Aldas Kliukas.
Prieš porą metų atlikus SHMF vidaus interjero polichromijos tyrimus, atidengti pirminiai pastato išdažymo sluoksniai. Tad restauratoriams keliamas uždavinys sugrąžinti ir buvusias spalvas, ir ornamentiką. Įdomu tai, kad net keliose sienos tapybos vietose, durų drožiniuose aptiktas rugiagėlės žiedo motyvas. Senuosiuose interjeruose jis nėra dažnas, jo simbolika siejama su pagarbos Prūsijos karalienei Luizei tradicija, o pati žodžio reikšmė - aiškumas, šviesa - atitinka švietimo paskirties įstaigos misiją.
Anot KU infrastruktūros ir plėtros prorektoriaus Benedikto Petrausko, maždaug po pusmečio turėtų prasidėti ir šio fakulteto puošmenos - Vitražų menės remonto darbai. Tam baigiamas rengti atskiras projektas. „Kitas mums labai svarbus ir jau greitai startuosiantis KU infrastruktūros atnaujinimo projektas - remonto dirbtuvių, esančių KU miestelyje, pritaikymas jūrinio STEAM metodinio centro reikmėms. Visus projektus, laukusius savo eilės, paspartino sėkmingi KU naudojamų pastatų aukcionai ir per juos gautos lėšos“,- teigė B. Petrauskas.
Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultetas - didžiausias Klaipėdos universitete. Jame studijuoja daugiau nei 1000 studentų. Iš pastato S. Nėries g. 5 praeities: Mokytojų seminarija greta geležinkelio stoties buvo pastatyta 1908 m. Tuo metu tai buvo moderniausia ir patogiausia darbui seminarija Vokietijoje - su klasėmis bazinei pradinei mokyklai, sporto sale, aula, biblioteka, valgykla, taip pat bendrabučiu seminaristams. Šalia seminarijos buvo suprojektuoti butai direktoriui ir dėstytojams. Pastatas visad tarnavo švietimo reikmėms. Nuo 1934 metų jame veikė vokiškas Klaipėdos krašto pedagoginis institutas, nuo 1935 m. - lietuviškas Respublikos pedagoginis institutas. Pirmojo pasaulinio karo metu čia įkurta ligoninė. Po karo mokslas buvo atnaujintas. Pastato fasadai neogotikinio stiliaus, vidaus interjere, laiptinėse ir koridoriuose, matyti jugendo stiliaus elementų.
Restauruojamos durys
Šiandien Socialinių mokslų fakultetas yra svarbus Klaipėdos universiteto padalinys, vykdantis mokslinius tyrimus ir rengiantis kvalifikuotus specialistus, kurie prisideda prie regiono ir visos šalies socialinės ir ekonominės plėtros. Fakulteto istorija ir nuolatinis tobulėjimas rodo jo svarbą Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje.
tags: #ku #socialiniu #mokslu #fakultetas #senasis