Socialinio Tinklo Trūkumai: Iššūkiai Ir Pavojai

Šiandien socialinės medijos yra tapusios viena pagrindinių bendravimo ir informacijos gavimo bei perdavimo priemonių. Tačiau kad ir kokie socialiniai tinklai būtų populiarūs, vis tiek atsiras tų, kurie įžvelgs daugiau jų turimų trūkumų nei privalumų.

Socialinių Tinklų Įtaka Jaunimui

Aktyviausiai socialiniais tinklais naudojasi jaunimas - didžioji dalis jų turi savo profilius įvairiuose socialiniuose tinkluose ir be socialinių medijų neįsivaizduoja kasdienybės. Socialinių tinklų turinį kuria patys vartotojai, tad nenuostabu, jog naudotojus pasiekiančiam turiniui faktų tikrinimas nėra atliekamas.

„Socialinių medijų informacijos srautas yra įvairus, o pateikiamas turinys - nuotraukos, vaizdo įrašai, naujienų istorijos - gali būti labai skirtingas, apimantis daugybę temų ir taip formuojantis savitą pasaulio vaizdą. Atsiranda rizika priimti daugumą dalykų kaip tiesą, neatkreipiant dėmesio į tai, kad dalis srauto neretai yra apgaulinga bei siekianti paveikti informacija. Socialiniai tinklai yra prieinami kiekvienam, todėl gali būti atviri norintiems pakenkti, o vartotojai ne visada moka kritiškai atsirinkti, kas yra tikra, svarbu ir naudinga“, - sako Jovita Ruzgaitė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto absolventė.

Pasitikėjimas Informacija Internetu

Visų pirma - pastebimas didelis jaunimo pasitikėjimas internete randama informacija. Tyrimas atskleidė, kad 64 proc. apklaustųjų dažniausiai informacijos ieško ir ją tikrina internete, socialiniuose tinkluose ir tik 1 proc. respondentų klausia mokytojų ar dėstytojų. Palyginti retai tyrime buvo akcentuoti ir artimieji (11 proc.) bei draugai (9 proc.).

„Išaiškėjusi tendencija, kad kilus klausimams, jaunimas informacijos ieško internete, o ne šeimos narių rate, parodo akivaizdų jaunimo pasitikėjimą socialiniais tinklais. Taip pat paaiškėjo, jog suabejoję rastos informacijos tikrumu jie nėra linkę ieškoti tiesos bei lyginti vienodos tematikos šaltinių tarpusavyje“, - gautus rezultatus komentuoja J. Ruzgaitė.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas

Nuomonės Formuotojų Įtaka

Kita problema - lengvas pasidavimas nuomonės formuotojams. Nustatyta, kad net nuomonių lyderių informacija gali daryti žalą jaunam žmogui.

„Paaiškėjo, jog tie respondentai, kurie nedrįsta viešai reikšti savo nuomonės, o kaip tik ją nutyli, yra linkę pradėti manyti, kad nuomonės lyderio išreikšta pozicija yra teisingesnė. Tyrimo metu taip pat nustatyta sąsaja tarp naudojimosi socialiniu tinklu dažnumo ir pasitikėjimo jame skelbiama informacija. Iš to matome, jog dažnas socialinių tinklų lankymas suteikia didesnį informacijos srautą, kuriame sunku atsirinkti faktus ir nesąmoningai imama pasikliauti viskuo, kas matoma“, - akcentuoja J. Ruzgaitė.

Atidaus Skaitymo Svarba

Nustatyta ir dar trijų faktorių sąsaja - atidaus skaitymo, dėmesio detalėms ir mažesnės įtakos nuomonei.

„Respondentų apklausa parodė, kad kai iš gausaus informacijos srauto pasirinkta informacija yra skaitoma atidžiai, mokama ar bent bandoma atpažinti, kiek yra faktų, o kiek tik asmeninės informacijos šaltinio nuomonės - tada neigiamos įtakos išvengiama lengviau.

Į socialines medijas įsitraukę vartotojai ne visada gali atsirinkti, kuria informacija galima tikėti ir pasitikėti. Siekiant to išmokti yra svarbus medijų ir informacinio raštingumo bei kritinio mąstymo ugdymas.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti

„Medijų raštingumas - tai gebėjimas atsirinkti ir vertinti medijose gautą informaciją, siekiant išvengti medijų daromos įtakos ir atsiriboti nuo nereikalingos informacijos, kartu tai ir gebėjimas kurti medijų turinį, naudotis jomis savarankiškai, suvokti jų vaidmenį visuomenėje“, - pabrėžia J. Ruzgaitė.

Ne mažiau svarbus, anot jos, yra ir kritinis mąstymas: „Kritiškai mąstantis socialinių medijų vartotojas suvokia, kad socialiniuose tinkluose randama informacija nėra veidrodinis pasaulio atspindys, o tai itin svarbu, kad socialinių tinklų vartotojas aklai nepasitikėtų gaunama informacija ir nepriimtų jos kaip visiškos teisingos“.

Medijų raštingumo įgūdžiai

Medijų Raštingumo Svarba

Švietimo ir mokslo ministrės teigimu, iki 2020 m. medijų raštingumas atsiras visose mokyklose, žadama šį dalyką integruoti į bendrojo ugdymo turinį, į įvairius dalykus, o tam tikslui bus išmokyta apie 1000 pedagogų.

Sutikdama su idėja, kad medijų raštingumas turėtų tapti šiuolaikiško ugdymo proceso dalimi, Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija, bendradarbiaudama su VGTU Kūrybinių industrijų fakultetu, jau nuo rugsėjo pirmos atveria pirmąją Lietuvoje medijų klasę.

Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė

Tyrimą atlikusi VGTU absolventė siūlo pasvarstyti ir apie kitas galimybes - į jaunų žmonių lavinimą įtraukti interaktyvius mokymo būdus, kurių metu mokantis atpažinti netikras naujienas, vykdant tikslingą informacijos paiešką, analizuojant vizualinę medžiagą, nuomonės lyderių įrašus ir kt.

„Svarbu pabrėžti, kad medijos daro įtaką nepriklausomai nuo to, ar jaunas žmogus yra raštingas medijų vartotojas, ar ne, tačiau medijų raštingumas, kritinis mąstymas ir gebėjimas atsirinkti faktus padeda išvengti klaidingos informacijos priėmimo ir išryškinti tik tuos dalykus, kurie neturi neigiamos įtakos nuomonės susiformavimui“, - akcentuoja J. Ruzgaitė.

Priklausomybė Nuo Socialinių Tinklų

Šiandien sunku būtų surasti žmogų, neturintį bent vieno iš socialinių tinklų paskyros. O jeigu ir pavyktų - toks asmuo greičiausiai atrodytų kaip keistuolis, iškrentantis iš socialinio gyvenimo. Nors šios platformos per pastarąjį dešimtmetį tapo neatsiejama kasdienybe, mokslininkai vis užsimena, kad dėl per didelio įnikimo į virtualiąją realybę gresia psichologinės problemos ir net fiziologiniai sutrikimai.

Ar egzistuoja riba, už kurios jau galime sakyti, kad esame priklausomi nuo socialinių tinklų? Kaip LRT.lt aiškino Vytauto Didžiojo universiteto psichologas doc. dr. Visvaldas Legkauskas, bet kokios priklausomybės pagrindinis bruožas - kai žmogus kokiai nors veiklai skiria daugiau laiko, negu tikėjosi. Tas pats galioja ir socialiniams tinklams. Laikas, praleidžiamas naršant juose, vis ilgėja ir ilgėja.

Taip pat svarbu pastebėti, kai dėl šios veiklos aukojamos kitos. „Tai jiems yra darbinių funkcijų dalis, nekalbant apie tuos, kurie tik su tuo dirba. Tai jiems ir 16 valandų per dieną nėra priklausomybė, nes tai tiesiog jų darbas. Tuomet sunku pamatyti, kada jie tai daro dėl darbinio intereso, o kur prasideda sėdėjimas dėl sėdėjimo socialiniuose tinkluose“, - sakė V. Legkauskas.

Pasak psichologo, socialiniai tinklai kelia priklausomybę, nes juose galime patenkinti savo dėmesio ir pagarbos poreikį per specifines šių kanalų funkcijas. T. y. patiktukai, komentarai, pasidalijimai. Jeigu įkeliame kokį nors turinį ir jis sulaukia daug pozityvių reakcijų, gauname dopamino dozę. Dopaminas, anot pašnekovo, yra kaip sėkmės hormonas.

Gana daug žmonių jaučiasi socialiniuose tinkluose praleidžiantys daugiau laiko, negu iš tikrųjų norėtų. Visgi tokia priklausomybė nėra specifiškai gydoma - kaip atkreipė dėmesį V. Legkauskas, ligoninėse nėra gydomos priklausomybės, susijusios su veikla.

„Iš daugybės žmonių, kurie vienaip ar kitaip jaučia, kad socialiniuose tinkluose praleidžia daug laiko, tokias pasekmes patirs tik labai mažas procentas. Todėl mes tą riziką suvokiame kaip neypatingą, taip yra su visais dalykais, kurie stipriai paplitę. Jeigu priklausomybė yra stipriai paplitusi, pavyzdžiui, rūkymas, tačiau greitų neigiamų poveikių, kurie pasireikštų per savaitę ar per mėnesį, nėra, tada mes irgi nevargstame nuo to gydyti žmonių ligoninėse, paliekame tai jiems pasirinkti.

Socialiniai tinklai yra mūsų gyvenimo dalis ir kadangi jie stipriai paplitę, tai, žiūrint į kitą žmogų, kuris daro tą patį, ką ir mes, sakyti, kad tu turi bėdą, tampa sunkiau. Dėl to problemos ūmiai neįžvelgiame, bet ilgalaikėje perspektyvoje visuomenėje turime padidėjusį susipriešinimą, kuris yra išimtinai socialinių tinklų produktas“, - LRT.lt pasakojo V. Legkauskas.

Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto mokslininkas dr. Arūnas Žiedelis teigė: „Oficialios diagnozės, tokios, kaip priklausomybė nuo socialinių tinklų, mes tikrai neturime. Negalime to dėti į vieną kategoriją su priklausomybe nuo alkoholio, kitų psichoaktyviųjų medžiagų, lošimų, žaidimų. Kita vertus, tenka pripažinti, kad socialiniai tinklai sukurti taip, kad skatintų žmones įsitraukti, praleisti kuo daugiau laiko juose, pažiūrėti daugiau reklamų ir generuoti pajamas socialiniams tinklams“.

Anot jo, pastebima, kad per didelis socialinių tinklų vartojimas susijęs su neigiamomis pasekmėmis: apleidžiamos kitos gyvenimo sritys, padaugėja nerimo, depresyvumo simptomų, sumažėja savivertė.

A. Žiedelis įvardijo, kad žmonės linkę ieškoti ryšių - tai natūralu, nes esame socialūs gyvūnai. Mums svarbu rūpėti, patikti, o socialiniai tinklai leidžia šį poreikį patenkinti.

Psichologas siūlo nuolat pasitikrinti, kiek laiko praleidžiama socialiniuose tinkluose, nes žmonės linkę prarasti laiko kontrolę. Daugelis išmaniųjų įrenginių jau leidžia pasižiūrėti, kiek laiko skiriama įvairioms platformoms.

Per ilgas naudojimasis internetu gali paskatinti ir miego sutrikimus, nes ekranų skleidžiama mėlyna šviesa trikdo cirkadinius ritmus. Dėl to rekomenduojama likus bent jau valandai iki ėjimo miegoti visus įrenginius padėti į šalį.

Socialiniai tinklai gali turėti reikšmingą įtaką ir savivertei, nes žmonės juose visgi linkę dalytis savo fasadine puse ir bando parodyti save iš gerosios pusės.

Užsienio spaudoje nuolat galima aptikti raginimų atsisakyti socialinių tinklų, pašalinti savo paskyras ir ten nebesugrįžti. Kaip teigė V. Legkauskas, tokių radikalių priemonių verta imtis tada, kai matoma išties didelė problema.

Kitaip tariant, reikia apibrėžti sau ribas ir socialinių tinklų platformas naudoti informacijos paieškai, kontaktams palaikyti ir pan. Užsienyje taip pat pasigirsta bandymų laikytis „dopamino dietos“, ši nauja metodika pirmiausia buvo išbandyta Silicio slėnyje prieš keletą metų.

Jos tikslas - atsiriboti nuo bet kokios malonumą teikiančios veiklos, pavyzdžiui, muzikos klausymosi, serialų ir filmų žiūrėjimo, socialinių tinklų ir pan. Laikantis tokios „dietos“ siūloma apskritai atsisakyti įvairiausių technologijų, dirbtinės šviesos ar net skanaus maisto ir gėrimų - iš esmės visko, kas stimuliuoja žmogų.

Pasak VDU psichologo, ši dieta išties yra gana sunkiai įgyvendinama. „Dopamino šaltiniai yra labai įvairūs. Jei atsisakoma kelių šaltinių, realaus poveikio smegenims tai neturi, nes lieka daugybė kitų. Realiame gyvenime dopaminą iš socialinių tinklų pakeisime dopaminu iš veiklų, kurias laikome konstruktyvesnėmis. Pavyzdžiui, dopaminu iš stalo teniso ar šachmatų partijos, jis niekuo nesiskiria smegenyse, nepriklausomai nuo to, iš kur jūs jo gaunate. Pati mintis keisti tam tikras veiklas konstruktyvesnėmis veiklomis yra teisinga, bet čia ne dieta“, - tvirtino V. Legkauskas.

Kiti Socialinių Tinklų Trūkumai

• Žmonės, kurie susikuria netikras paskyras, pasisavina svetimų žmonių fotografijas, dažniausiai jas naudoja ne itin kilniems tikslams: užgaulioja kitus, šaiposi, grasina.
• Teigiama, kad naudojimasis socialiniais tinklais nėra naudingas poroms.
• Manoma, kad itin dažnas socialinio tinklo naudojimas turi neigiamą įtaką studentų mokslo rezultatams.
• Nuo socialinių tinklų priklausomi žmonės švaisto laiką elektroninėje erdvėje, vietoj to, jog labiau susirūpintų mokslais.
• Socialiniai tinklai yra vieša erdvė, todėl nieko keisto, jog daug kas gali pamatyti jūsų kontaktinę ir asmeninę informaciją.
• Nieko keisto, mat kai kurie mėgsta daugiau laiko skirti apžiūrinėjant kolegų fotografijas, nei atsidėti darbams.
• Prisiminkite, kad jūsų pomėgius, veiklą bei informaciją gali matyti ir tie žmonės, kurie nėra jūsų tikrieji draugai. Tad rekomenduojame, jog naudotumėte privatumo nustatymus, kurių dėka pašaliniai negalės matyti, ką jūs veikiate ar kur šiuo metu esate.
• O vyras pražudė savo žmoną, nes ši pakeitė jų statusą socialiniame tinkle? Gal tai ir reti, bet visgi realūs atvejai, kad ir kaip kraupiai tai skambėtų.

Kompanijos „Meta“ užmojis kurti metavisatą - teorinę ateities interneto versiją, kurią sudaro bendros 3D virtualios erdvės, sujungtos į virtualų pasaulį. Žmonės šiame pasaulyje galės žaisti ir socialiai „susijungti“.

A. Žiedelis įvardijo, kad ateitį su metavisata prognozuoti išties sudėtinga, tačiau net ir be jos žmonės vis labiau įklimpsta į virtualią socialinę erdvę. „Galime drąsiai spėti, kad praleisime juose dar daugiau laiko. Patys socialiniai tinklai savo architektūrą kuria turėdami tikslą, kad ten būtume kuo daugiau. Ar tikrai nieko dėl to negalime padaryti? Manau, kad nebūtinai. Jeigu atkreipiame dėmesį į nesaikingo socialinių tinklų vartojimo keliamą žalą, tuomet visiškai realu, kad į juos pradėsime žiūrėti kaip į tokius dalykus, kuriais galima mėgautis, tačiau reikia tai daryti saikingai“, - savo įžvalgomis pasidalijo A. Žiedelis.

tags: #socialinio #tinklo #trukumas