Darbuotojui susirgus prieš atostogas ar atostogaujant, kyla daug klausimų apie atostogų dienų perkėlimą, ligos išmokas ir teisę naudotis atostogomis kitu laiku. Straipsnyje aptarsime, kaip teisiškai reglamentuojamas atostogų pratęsimas dėl laikinojo nedarbingumo, kaip skaičiuojamos atostogų dienos ligos atveju, kokie darbų ir darbdavio įsipareigojimai, ir ką svarbu žinoti praktiškai.
Darbo kodekso nuostatos apie atostogų perkėlimą dėl ligos
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų teigimu, Lietuvos Respublikos darbo kodekse (DK) nustatytos griežtos taisyklės:
- Jeigu darbuotojas yra laikinai nedarbingas ir dėl to negali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis pagal jų tikslinę paskirtį, suteiktos kasmetinės atostogos tam laikotarpiui yra perkeliamos.
- Kasmetinės atostogos perkeliamos tais atvejais, kai asmuo yra nedarbingas, naudojasi teisėmis į tikslines atostogas (pvz., nėštumo ir gimdymo, tėvystės, mokymosi atostogas) arba jam suteikiamos nemokamos atostogos.
- Jeigu šios aplinkybės atsirado iki atostogų pradžios, atostogų pradžia nukeliama, bet ne ilgiau kaip iki suteiktų atostogų pabaigos.
- Jeigu asmuo suserga atostogų metu, nepanaudota kasmetinių atostogų dalis suteikiama kitu darbdavio ir darbuotojo susitartu laiku - dažniausiai tais pačiais darbo metais, tačiau gali būti perkelta ir į kitų metų atostogas, jei yra darbuotojo prašymas.
VDI aiškina, kad atostogos nėra automatiškai pratęsiamos dėl ligos - būtina susitarti su darbdaviu dėl nepanaudotos atostogų dalies panaudojimo arba perkėlimo. Darbuotojo valia turi būti išreikšta rašytiniu prašymu ar kita priimtina informavimo forma.
Atostogų dienų skaičiavimas susirgus
VDI pateikia praktinius pavyzdžius, kaip skaičiuojamos atostogos:
- Jeigu kasmetinės atostogos suplanuotos nuo gegužės 8 d. iki 19 d. (10 darbo dienų), tačiau darbuotojas paserga gegužės 5 d. ir yra nedarbingas iki gegužės 11 d., tai atostogų pradžia laikoma gegužės 12 d. Per šį laikotarpį, kai darbuotojas buvo nedarbingas, atostogos nelaikomos panaudotomis. Atostogų laikotarpis pritęsiamas ar derinamas dėl nepanaudotos 4 dienų dalies.
- Jeigu darbuotojas suserga gegužės 5 d. ir išlieka nedarbingas iki gegužės 22 d., tuomet atostogos perkeliamos kitam laikui.
Jei darbuotojas tampa nedarbingas jau atostogų metu, jis gali susitarti su darbdaviu pratęsti atostogas iš karto po nedarbingumo arba panaudoti jas kitu laiku.
Taip pat skaitykite: Kaip pratęsti atostogas dėl ligos?
Kaip elgtis pasveikus anksčiau nei baigiasi atostogos?
Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos (LĮĮA) prezidentė Aurelija Maldutytė pabrėžia, kad darbuotojas turi sutarimu su darbdaviu spręsti, ar atostogos gali būti pratęstos ar perpaskirstytos, ypatingai kai pasveiksta anksčiau nei baigiasi atostogų numatytas laikotarpis.
Ji atkreipia dėmesį, kad darbuotojas gali kartais nenorėti pratęsti atostogų dėl asmeninių įsipareigojimų arba suplanuotų kelionių. Tokiu atveju jis gali norėti grįžti į darbą pasveikęs anksčiau.
Taip pat svarbu, kad susirgęs atostogų metu darbuotojas vadovautųsi gydytojo rekomendacijomis ir gautų biuletenį. Tokiu atveju biuletenio turinčios dienos laikomos ligos dienomis, o atostogos neįskaitytos.
Biuletenio reikšmė ir draudimai
- Paėmus laikinojo nedarbingumo pažymėjimą (biuletenį), draudžiama keliauti, dalyvauti renginiuose, dirbti, mokytis ir vartoti medžiagas, kurios gali pailginti nedarbingumo laiką.
- Darbuotojui, turinčiam biuletenį, neleidžiama atostogauti ar keliauti, nes tai prieštarauja gydytojo nustatytam gydymo režimui.
- Jeigu darbuotojas pažeidžia šias taisykles, gali būti anuliuotas biuletenis, o tai sukelia nemalonumų ir gali prarasti ligos išmoką.
Aurelija Maldutytė perspėja, kad apie biuleteniu apimtas ligos dienas socialiniuose tinkluose rodomos atostogų nuotraukos gali tapti prasimanymu ir pradėti tyrimą dėl piktnaudžiavimo.
Ligos išmokos skaičiavimas ir mokėjimas
„Sodros“ atstovė Malgožata Kozič pateikia pagrindines taisykles:
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
- Už pirmas dvi nedarbingumo dienas, sutampančias su darbo grafiku, išmoką moka darbdavys (ne mažiau kaip 62,06 proc. vidutinio darbo užmokesčio). Neatsižvelgiama į ligos socialinio draudimo stažą šiai išmokai.
- Nuo trečiosios ligos dienos ligos išmoka mokama iš „Sodros“, jeigu darbuotojas turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per paskutinius 12 mėnesių.
- Ligos išmokos dydis apskaičiuojamas pagal darbuotojo draudžiamąsias pajamas, vidutinio uždarbio 62,06 proc. dydžio.
- Yra nustatyti ligos išmokų „grindys“ ir „lubos“, susietos su šalies VDU. Minimali ligos išmoka negali būti mažesnė nei 11,64 proc. šalies VDU, o didžiausia - ne didesnė nei dvigubas VDU.
| Rodiklis | Vertė |
|---|---|
| Minimali ligos išmoka per mėnesį (2023 balandis) | 219,74 Euro |
| Maksimali ligos išmoka per mėnesį (2023 balandis) | 2343,14 Euro |
| Vidutinė vienos dienos ligos išmoka | 42,9 Euro |
| Vidutinė ligos išmokos trukmė darbo dienomis | 9,4 dienos |
Praktiniai patarimai darbuotojams, susirgusiems per atostogas
- Tinkamai įforminkite ligą: kreipkitės į gydytoją ir gaukite laikinojo nedarbingumo pažymėjimą. Tai vienintelis teisėtas būdas, leidžiantis atostogas prasitęsti dėl ligos.
- Informuokite darbdavį: nepriklausomai nuo to, ar darbdavys mato nedarbingumo faktą elektroniniu būdu, praneškite apie ligą ir išreiškite savo valią dėl nepanaudotos atostogų dalies.
- Nesitikėkite automatinio atostogų pratęsimo: visuomet derėkitės dėl nepanaudotos atostogų dalies panaudojimo arba perkėlimo.
- Vadovaukitės gydytojo nurodymais: biuletenio turėjimas įpareigoja laikytis nedarbingumo režimo - negalima dirbti, mokytis, keliauti ar kitaip pažeisti gydymo tvarkos.
- Negalima savavališkai pratęsti ar atšaukti atostogų be darbdavio sutikimo: viskas turi būti sutarta abiejų šalių.
Štai pavyzdys, ką rašyti darbdaviui:
„Informuoju, kad nuo [data] iki [data] man išduotas laikinojo nedarbingumo pažymėjimas. Kadangi šis laikotarpis sutapo su mano kasmetinėmis atostogomis, prašau nepanaudotą kasmetinių atostogų dalį suteikti nuo [data] / perkelti į kitą šalių sutartą laiką. Prašau atitinkamai patikslinti kasmetinių atostogų apskaitą.“
Darbo ir darbdavio teisės bei pareigos sergančio darbuotojo atžvilgiu
Susirgęs darbuotojas privalo nedelsdamas pranešti darbdaviui apie ligą ir pateikti prašytiną informaciją. Darbdavys savo ruožtu turi nurodyti, kaip darbuotojas turi šią informaciją pateikti.
Darbuotojas turi būti pasiekiamas ir negali vengti susitikimų su įmonės gydytoju ar kitais specialistais, jei tai reikalinga reintegracijai į darbą. Nepasirengimas bendradarbiauti gali lemti darbo užmokesčio sustabdymą.
Darbdavio prievolė mokėti darbo užmokestį sergančiam darbuotojui paprastai tęsiasi iki 104 savaičių. Po to, jei ligos laikotarpis tęsiamas, darbuotojas gali kreiptis dėl socialinių išmokų.
Taip pat skaitykite: Socialinių darbuotojų poilsio laikas
Atostogų pratęsimas sergant vaiko slauga - dvejopi požiūriai
Darbo kodekso 174 str. 1 d. 1 punkte numatyta, kad kasmetinės atostogos pratęsiamos, jei darbuotojas taps nedarbingas. Tačiau kyla neaiškumų dėl atostogų pratęsimo laikotarpiu, kai darbuotojas slaugo sergantį vaiką ir pats nėra nedarbingas.
„Sodros“ pozicija yra, kad biuletenis skiriamas tam, kad darbuotojas turėtų pateisinamą priežastį nedirbti, bet atostogų metu darbuotojas gali atlikti įvairias veiklas, įskaitant vaiko priežiūrą. Todėl atostogų pratęsimas tokiais atvejais dažniausiai netaikomas.
Šiuo klausimu dar nėra aiškios teismų praktikos, todėl rekomenduojama spręsti individualiai, atsižvelgiant į situaciją.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimų reikšmė
ESTT byloje C-78/11 ANGED pabrėžiama, kad atostogų ir ligos tikslai yra skirtingi - atostogos skiriamos poilsiui ir laisvalaikiui, o nedarbingumas - organizmo atstatymui bei gydymuisi.
Darbuotojas, susirgęs per atostogas, turi galimybę pasinaudoti atostogomis kitu laiku, kurie nesutampa su ligos laikotarpiu. Tai užtikrina darbuotojų teises ir yra laikoma pagrindine nuostata organizuojant atostogų ir ligos derinimą.
Dažniausios klaidos ir ką daryti nedarant jų
- Neinformuoti darbdavio apie ligos pradžią ar valandų pasikeitimus.
- Manyti, kad atostogos prasitęs automatiškai be susitarimo.
- Dirbti ar užsiimti neatitinkančia gydymo režimo veikla turint biuletenį.
- Vykdyti keliones ar renginius turint nedarbingumo pažymėjimą.
- Netinkamai informuoti darbdavį apie nepanaudotą atostogų dalį.
Teisininkų patarimas - visada aiškiai ir raštiškai komunikuoti su darbdaviu bei laikytis gydytojo rekomendacijų.
Pagrindiniai žingsniai susirgus per atostogas
- Kreipkitės į gydytoją ir gaukite nedarbingumo pažymėjimą.
- Informuokite darbdavį apie ligą ir perduokite ligos pažymėjimą.
- Derinkite su darbdaviu nepanaudotos atostogų dalies panaudojimą ar perkėlimą.
- Laikykitės gydytojo nurodymų ir nedirbkite ligos metu.
- Prieš grįždami į darbą gaunate darbdavio patvirtinimą apie atostogų ar ligos dienų apskaitą.
tags: #del #atostogu #pratesimo #del #nedarbingumo