Lenkijoje iki 67 metų padidintas pensinis amžius. Atitinkamą sprendimą po audringų ir emocingų debatų penktadienį priėmė šalies parlamentas. Už ministro pirmininko Donaldas Tuskas vyriausybės pateiktą pensijų reformos projektą balsavo 268 deputatai. 185 parlamentarai buvo prieš, o trys susilaikė.
Pensinis amžius laipsniškai bus didinamas nuo 2013 metų. Lenkijos vyriausybė patvirtino reformų planą, pagal kurį pensinis amžius per ateinančius dešimtmečius bus pailgintas iki 67 metų, informuoja AFP. Lenkijos vyriausybė nori pamažu didinti ir sulyginti vyrų ir moterų pensinį amžių. Dabar vyrai išeina į pensiją sulaukę 65, moterys - 60 metų.
Premjeras Donaldas Tuskas per spaudos konferenciją dramatiškai tvirtino, kad nėra kitos išeities: „Tiesa yra brutali ir su brutalumu noriu ją jums pristatyti.“ „Iki 2040 metų daugiau nei pusė lenkų bus sulaukę 50 ir daugiau metų. 2040 metais bus 16 milijonų dirbančiųjų ir 10,5 mln. pensininkų. Šiandien turime nedarbą, ir tai yra skaudi problema.“
Lenkijos vyriausybė pranešė, kad pensinį amžių nuo esamų 60 metų moterims ir 65 metų vyrams palaipsniui pradės didinti nuo kitų metų. Vyriausybė pranešė, kad pensinį amžių nuo esamų 60 metų moterims ir 65 metų vyrams palaipsniui pradės didinti nuo kitų metų. Vyrai 67-erių į pensiją išeis 2020-aisiais, o moterys - 2040-aisiais.
Pensijų reforma yra vienas prieštaringiausių D. Tusko vyriausybės projektų. Dėl to koalicijoje kilo ginčas su Valstiečių partija PSL. Pensinio amžiaus didinimui priešinasi ir kairioji, ir nacionalkonservatyvi opozicija. Per debatus ir balsavimą prie parlamento susirinko šimtai lenkų profsąjungos „Solidarumas“ narių. Jie norėjo neleisti deputatams išeiti iš pastato.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondai Lenkijoje: apžvalga
Pensijų indeksavimas Lenkijoje 2026 metais
Lenkijos pensininkai 2026 metais gali tikėtis kuklesnio nei įprasta pensijų padidėjimo. Vyriausybė neseniai paskelbė makroekonominius rodiklius, kurie taps pagrindu kitų metų valstybės biudžetui, o kartu ir pensijų bei rentų indeksacijai. Pagal prognozuojamus rodiklius, pensijos nuo 2026 m. kovo 1 d. didės maždaug 4,9 proc.
Skaičiuojama, kad indeksacija bus apskaičiuojama pagal formulę: infliacija + 20 proc. realaus darbo užmokesčio augimo. Prognozuojama 3 proc. infliacija ir 6,7 proc. vidutinio darbo užmokesčio didėjimas verčia ekspertus teigti, kad bendras indeksavimo rodiklis sieks apie 4,9 proc. Tai mažiau nei 2025 metais, kai pensijos buvo padidintos 5,5 proc.
Minimalioji pensija šiuo metu siekia 1 878,91 zloto bruto (apie 430 eurų) arba 1 709,81 zloto į rankas (apie 392 eurus). Po 4,9 proc. padidinimo, nuo 2026 m. kovo ji sieks 1 970,98 zloto bruto (apie 451 eurą) ir 1 793,59 zloto į rankas (apie 411 eurų). Taigi pensininkai gaus apie 83,78 zloto (maždaug 19 eurų) daugiau nei dabar.
Pensijų augimo pavyzdžiai rodo, kiek papildomai į rankas gaus skirtingų dydžių pensijas gaunantys žmonės: 2 000 zloto pensija -> 2 100,10 zloto (+98,10 zloto / apie +22 eurus); 3 000 zloto -> 3 147,88 zloto (+147,88 zloto / apie +34 eurus); 4 000 zloto -> 4 196,65 zloto (+196,65 zloto / apie +45 eurus); 5 000 zloto -> 5 245,43 zloto (+245,43 zloto / apie +56 eurus).
Nors tai nėra dideli šuoliai, visgi kiekvienas papildomas zloto prideda prie gyvenimo kokybės vyresnio amžiaus žmonėms. Be to, visi šie padidinimai bus pritaikyti automatiškai - pensininkams nereikės teikti jokių prašymų ZUS institucijai. Vyriausybės sprendimas indeksuoti pensijas konservatyvesniu būdu yra susijęs su mažėjančia infliacija bei fiskalinės drausmės išlaikymu.
Taip pat skaitykite: Pensijos Lenkijoje ir Lietuvoje
Paskelbus, kad pagal infliacijos lygį Lietuva – antroje vietoje ES, ekonomistas ramina: tai natūralu
Pensijų dydžiai, „bado pensijos“ ir darbo stažas Lenkijoje
Lenkijoje vidutinė senatvės pensija šiemet išaugo iki beveik 3517 zlotų, neseniai pranešė Lenkijos socialinio draudimo institucija (lenk. ZUS - Zaklad ubezpieczen spoleczny). Šiandienos oficialiu kursu tai būtų maždaug 816 eurų. Taigi, vidutinis lenkų pensininkas kas mėnesį gauna 218 eurų didesnę pensiją nei vidutinis lietuvis pensininkas.
Dar daugiau šiemet Lenkijos pensininkams buvo išmokėta ir vadinamoji trylikta pensija, siekianti minimalios pensijos dydį, t.y. 1781 zlotą arba 413 eurų. Pensijų dydis Lenkijoje labiausiai priklauso nuo darbo stažo trukmės, todėl valstybė paragino dirbti ir pasiekus pensinį amžių. Rekordiškai didžiausią - net 6400 eurų - pensiją Lenkijoje šiuo metu gauna vyras, turintis 59 metų darbo stažą.
Vidutinė pensija į rankas Lenkijoje šiuo metu yra apie 440 eurų, o valstybės pripažinta minimali pensija - 240 eurų. Ją iš 6 mln. senjorų gauna 210 tūkst., o 315 tūkst. asmenų - dar mažiau. 18 tūkst. žmonių pensija nesiekia 75 eurų, o 4,7 tūkst. neviršija 20 eurų.
„Bado pensijos“ Lenkijoje: Pasirodo, kad asmenų, kurie gyvenime dirbo vos kelias dienas, savaites ar mėnesius, šalyje yra tūkstančiai. Direktorė Gertruda Uscinska paragino Lenkijos seimūnus pakeisti įstatymą ir anuliuoti „bado pensijomis“ žmonių vadinamas išmokas grošiais. Anot verslo dienraščio „Puls Biznesu“, „bado pensijos“ mokėjimas yra visiškas absurdas, nes formalumų tvarkymas valstybei atsieina keleriopai brangiau.
Gaunančių labai mažas pensijas Lenkijoje smarkiai ėmė gausėti po to, kai 2017-aisiais vyriausybė ėmėsi populizmo ir sumažino pensinį amžių. Nuo tada moterys darbo rinką gali palikti sulaukusios 60 metų, o vyrai - 65-erių. Teisės ir teisingumo partijai (TTP) tai padėjo laimėti Seimo rinkimus, tačiau dalį pensininkų įstūmė į spąstus, nes trumpesnis darbo stažas reiškia mažesnę pensiją.
Taip pat skaitykite: Sąlygos gauti kariu pensiją Lenkijoje
Verslininkų federacijos prezidentas Lukaszas Kozlowskis prognozuoja, kad „bado pensijas“ gaunančių asmenų iki 2030 m. padvigubės. ZUS vadovai teigia, kad ateityje pensijos toliau sąlygiškai mažės. Mat prieš penkerius metus vidutinė pensija Lenkijoje sudarė 62 proc. vidutinio uždarbio, o šiuo metu jau tik 56,4 proc. Prognozuojama, kad dėl didėjančios emigracijos, mažėjančio dirbančių žmonių ir augančio pensininkų skaičiaus po 20 metų Lenkijoje vidutinė pensija sieks tik 38 proc.
Palyginimas su Lietuva: pensijų dydžiai, stažas ir įmokos
Panašu, kad Lenkijoje ne tik kainos mažesnės, bet ir pensijos didesnės, be to, ten mokama ir trylikta ar keturiolikta pensijos. Galiausiai ir norint gauti visą senatvės pensiją, Lenkijoje reikia dirbti mažiau laiko nei Lietuvoje. Šiuo metu vidutinės senatvės pensija Lietuvoje yra 598 eurai, rodo „Sodros“ duomenys.
Įstatymas numato, kad šiemet pensinis amžius vyrams yra 64 metai 8 mėn., moterims - 64 metai 4 mėn. Kad gautų visą senatvės pensiją, per darbinę karjerą žmogus būti įgiję būtinąjį stažą. 2024 metais jis yra 33 metai ir 6 mėnesiai.
Lenkijoje vyrų ir moterų pensinis amžius gerokai skiriasi. Norėdami gauti senatvės pensiją, vyrai turi sulaukti 65 metų, o moterys - 60. Be to, būtinasis senatvės pensijos stažas moterims yra 20 metų, o vyrams - 25 metai. Taigi 10-15 metų mažesnis nei Lietuvos pensininkams. Vadinasi, dirbdami trumpiau nei lietuviai, lenkai gauna gerokai didesnes pensijas.
Tiesa, kad greičiau gautų didesnes pensijas lenkai turi mokėti didesnes socialinio draudimo įmokas. Lietuvoje pensijų draudimo įmokų tarifas yra 8,72 proc. Tokia dalis algos iki mokesčių skiriama pensijai. Pavyzdžiui, jeigu žmogus uždirba 2000 eurų neatskaičius mokesčių, tai „Sodrai“ pervedama 174,4 euro pensijų draudimo įmokų.
Lenkijoje bendras darbuotojo ir darbdavio tarifas yra 19,52 proc., nurodo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. Ji skaičiuoja, kad Lenkijos išlaidos pensijoms siekia 24 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Tuo metu Lietuvoje - 18 proc.
Pensinis amžius Europoje: kontekstas ir tendencijos
Senatvė, atrodytų, turėtų būti laikas, kai žmogus pagaliau gali pailsėti, mėgautis uždirbtais metais ir pasisemti džiaugsmo iš gyvenimo teikiamų galimybių. Tačiau visame pasaulyje šio laikotarpio ribas vis labiau lemia ne gero gyvenimo troškimas, o pensinis amžius. Kada išeiti į pensiją? Kuriose šalyse žmonės dirba ilgiau, o kuriose trumpiau? Ir kaip šiame kontekste atrodo Lietuva, kuri beje, yra viena iš sparčiausiai senstančių šalių.
Pradžiai Lietuva. Lietuvoje visi gimę po 1961 metų, į pensiją galės išeiti sulaukę 65 metų, šitaip bus jau nuo 2026 metų. Dabar po truputi ilginamas pensinis amžius.
Paimkime 40 pagrindinių Europos šalių, įskaitant Lietuvą. Praktiškai visuose šalyse yra ilginamas pensinius amžius arba numatyta tai daryti ateityje. Bet imkime, kad vidurkis 65 metai. Kiek šalių, be Lietuvos turi tokį patį amžių? Atsakysiu: Albanija (moterims 61 metai), Austrija (moterims susilygins 2023), Belgija (bet nuo 2030 bus 67 metai), Bosnija ir Hercegovina, Kroatija (moterims 65 metai bus nuo 2030), Kipras, Estija (tas pats kaip Lietuva), Suomija, Vengrija, Airija, Latvija (nuo 2025), Lichtenšteinas, Liuksemburgas, Malta (nuo 2027), Lenkija (tik vyrai 65, moterys 60), Rumunija (tik vyrai, moterys 61), Serbija (moteris susilygins su vyrais 2032), Slovėnija, Šveicarija (moterys 64). Tai realiai be Lietuvos dar 19 šalių turi tokį pat (ar iš dalies) pensinį amžių.
Net 12 šalių turi ilgesnį pensinį amžių: Danija, Vokietija, Graikija, Islandija, Italija, Juodkalnija (vyrams 66 metai, moterims 64 metai), Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Ispanija, Švedija ir Jungtinė Karalystė. Taigi, iš kitų šalių matome, kad kol kas pensinio amžiaus vidurkis yra 65 metai, tačiau nemažai šalių jau dabar numatę jį ilginti ateityje. 12 šalių jau dabar arba artimiausiu metu turės ilgesnį pensinį amžių. Tai tendencija aiški, Lietuva, nieko neišsiskiria nuo daugumos šalių.
| Šalis | Vyrų pensinis amžius | Moterų pensinis amžius | Pastabos |
|---|---|---|---|
| Austrija | 65 | 60 | 2018; iki 2033 m. |
| Bulgarija | 64 (ir 7 mėn.) | 62 (ir 2 mėn.) | 2024; iki 2037 m. |
| Kroatija | 65 | 63 (ir 6 mėn.) | 2024; iki 2038 m. bus 67 |
| Danija | 67 | 67 | Palaipsniui iki 2022 m. |
| Estija | 63 (ir 9 mėn.) | 63 (ir 9 mėn.) | Iki 2026 m. 65 m. |
| Vokietija | 65 (ir 7 mėn.) | 65 (ir 7 mėn.) | Iki 2029 m. 67 m. |
Lankstus pensinis amžius: Danijos ir Suomijos pavyzdys
Danijoje ir Suomijoje pensinis amžius laikomas vienu iš lankstesnių Europoje. Danijoje jis priklauso nuo vidutinės gyvenimo trukmės, todėl kiekvienas naujas pensinis amžius yra skaičiuojamas remiantis tuo, kiek ilgai gyvens ateities kartos. Suomijoje taip pat yra pensinio amžiaus elastingumo mechanizmas - pensijos amžius palaipsniui kyla atsižvelgiant į gyventojų sveikatą ir gyvenimo trukmę.
Toks modelis užtikrina ilgalaikį tvarumą ir mažina staigius socialinės sistemos pokyčius.
Tarptautinės taisyklės ir teisės į pensiją atskirose šalyse
Turėsite kreiptis į už pensijas atsakingą įstaigą šalyje, kurioje gyvenate arba kurioje buvo jūsų paskutinė darbovietė. kuris toje šalyje yra pensinis, turėtų atsiųsti pensijos prašymo formą. galėsite gauti tik tuomet, kai būsite sulaukęs tos šalies įstatymais nustatyto pensinio amžiaus.
Kai jai sukako 62 metų, ji, kaip įprasta Prancūzijoje, paprašė pensijos. gavo, tačiau labai mažą. Tomas 4 metus dirbo Vokietijoje ir 32 metus Portugalijoje. Vokietijoje turite dirbti bent 5 metus, kad įgytumėte teisę į pensiją. dirbo tik 4 metus. dirbtus metus. taisyklė, nes kai kuriose ES šalyse teisė į pensiją už trumpus laikotarpius neįgyjama.
Roza 20 metų dirbo Prancūzijoje ir 10 metų Ispanijoje. Rozos pensiją apskaičiuos kiekviena šalis. - tarkime, tai 1 500 eurų. Tada ji nustatys proporcingąją pensiją, t. y. Roza turi teisę į didesnę sumą - 1 000 eurų per mėnesį. minimalus laikotarpis. tarkime, tai 1 200 eurų. Tada ji nustatys proporcingąją pensiją, t. y. 1 200 x 10 metų Prancūzijoje / 30 metų iš viso = 400 eurų.
Pagal pirmiau nurodytas taisykles apskaičiuojamos ir invalidumo bei našlių ir našlaičių pensijos. Jei prašote invalidumo pensijos arba invalidumo pašalpos, kiekviena šalis, kurioje dirbote, galėtų reikalauti atlikti atskirus tyrimus, o juos atlikus gali prieiti prie visiškai skirtingų išvadų. o kitoje jūs galite būti visai nelaikomas nedarbingu. Kai kuriose ES šalyse našlių ir našlaičių pensija nemokama.
Politiniai ir demografiniai argumentai už pokyčius
Premjeras kaip argumentą už pensinio amžiaus ilginimą pateikė statistiką, kiek padidėjo vidutinė gyvenimo trukmė. „1965 metais moteris vieniems pensijos metams dirbo aštuonerius metus. Šiandien - tik 1,4 metų. Vyras 1965 metais dirbo net dvidešimt metų. Šiandien - 2,4 metų“. - aiškino D. Savaitraštis „Polityka“ cituoja dr. Piotrą Szukalskį, demografą iš Lodzės universiteto, kuris patvirtina premjero žodžius: „1990 metais statistinis vyras lenkas gyveno 66 metus. 2010 metais - jau 72 metus. Statistinė moteris dabar gyvena 80 metų, o tai yra 5 metais daugiau nei 1990 metais.
Kadangi mūsų gyvenimo laikas ilgėja, o darbo laikas - ne, ilgėja pensijos laikotarpis. Pensiją gauname iš tų pinigų, kuriuos sukaupėme per darbo stažą. Jeigu jos turi mums užtekti ilgesniam laikui nei anksčiau, turime ją mažinti. Lenkijos pensininkai 2026 metais gali tikėtis kuklesnio nei įprasta pensijų padidėjimo.