Didžiausia naujoji Europos Sąjungos narė, Lietuvos kaimynė Lenkija stebina fenomenaliu akcijų kainų augimu.
Kas lėmė tokį prieaugį? Visų pirma, milžiniškos įplaukos į investicijų fondus, kurios šiemet padvigubėjo iki 14,4 mlrd. zlotų - tai sudaro net 26 proc. visu listinguojamų bendrovių laisvu akcijų kapitalizacijos (metu pradžioje buvo 22 proc.).
Kitas svarbus veiksnys - Lenkijos pensijų fondai praktiškai yra „užrakinti“ šalies viduje, todėl jų investicijos nukreipiamos į vietinius vertybinius popierius, kas didina jų kainas.
Ar verta likti II pensijų pakopoje? SKAIČIUOKLĖ, anuitetai, online mokymai, Discordo grupė | #50
Lenkijos pensijų sistemos struktūra
Nuo 1999 m. sausio 1 d. Lenkijoje buvo įvesta nauja pensijų sistema, pagrįsta reformuota socialinio draudimo įstaiga ir atviros pensijų fondai.
- I pakopa: vienodomis sąlygomis moka darbuotojas ir jo darbdavys - 12,22% nuo bendrosios algos į socialinio draudimo fondą (ZUS - sodros atitikmuo).
- II pakopa: 7,3% į socialinio draudimo fondą, arba 4,38% į socialinio draudimo fondą ir 2,92% į atviro pensijų fondą. Bendrai tai turi sudaryti 19,52 proc.
Perskirstymo sistema (PAYG, pay-as-you-go): darbuotojų įmokos eina į bendrą sąskaitą, iš kurios yra mokamos dabartiniams pensininkams išmokos. Po išėjimo į pensiją išmokos mokamos iš tų žmonių įmokų, kurie jas moka tą laiką. Pasibaigus apdraustojo mirčiai, mokėjimas sustabdomas, o darbuotojo mokamų įmokų suma sistemoje vis dar išsiunčiama.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Investicijos ir rinkos apžvalga
Pastaruoju metu itin madinga investuoti į sparčiai augančius mažmeninės prekybos bei finansų sektorius. Logika paprasta: kylanti ekonomika didina žmonių pajamas, kas skatina vidaus vartojimą.
Didelės akcijų kainos lemia, kad daugelis verslininkų birža naudojasi tam, kad didelėmis kainomis parduotų dalį verslų. Todėl nenuostabu, kad Lenkijoje - IPO bumas. 2006 metais Varšuvos biržoje vyko 64 IPO/SPO, o šiemet laukiama 160.
Siekiant pasinaudoti tuo, jog po sėkmingai surengto IPO akcijų kainos paprastai kyla, juose aktyviai dalyvauja paprasti investuotojai. Juolab, kad daugelis tarpininkų šiam "nerizikingam" projektui mielai skolina pinigus (dažnai net iki 500 kartų nuo turimo kapitalo).
Nepaisant to, jog Lenkijoje vis dar daug pinigų, laikas, kai procesai apsivers, vis vien turės ateiti (beje, jau pasitaiko ir IPO, po kurių kainos nukrenta, pavyzdžiui su nekilnojamuoju turtu susijusiu "JW Construction" ir "LC Corp").
Pensijų fondų rezultatai ir palyginimai
2017-aisiais metais, kuomet finansų rinkos augo, Lietuvoje veikusių pensijų fondų reali grąža, atmetus infliaciją, siekė 0,3 procento, rodo EBPO apžvalga. Latvija taip pat sąrašo apačioje - čia pensijų fondai uždirbo 0,8 proc. metinę grąžą po infliacijos. Daugiau nei Lietuva į akcijas investavo tik Lenkija ir Australija, tačiau šiose valstybėse fondų grąža buvo siekė atitinkamai 14,5 proc. ir 7,3 proc. - tai vieni geriausių rezultatų pasaulyje.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Lietuvos banko duomenimis, vidutinė pensijų fondų grąža pernai siekė 4,5 proc., o metinė infliacija siekė 3,9 proc., skelbė Statistikos departamentas.
Šiuo metu lietuviai pensijų fonduose yra sukaupę 3,2 mlrd. eurų. Ilgesniu laikotarpiu rezultatai vidutiniški Kiek geriau Lietuvos pensijų fondų rezultatai atrodo ilgesniu - 5 metų - laikotarpiu. Tuomet vidutiniškai infliaciją pensijų fondai lenkia 3,7 procento, tokia grąža yra per vidurį tarp geriausių ir prasčiausių rezultatų.
EBPO neturėjo duomenų įvertinti Lietuvos pensijų fondų veiklos per 10 metų laikotarpį, kuris įtrauktų ir buvusią finansų krizę. Estijoje per dešimt metų fondų reali grąža buvo neigiama ir siekė -1,3 proc. Latvijoje grąža buvo teigiama, 0,5 proc. per metus vidutiniškai.
Infliacija ir Euribor palūkanų normos
Rugsėjo 17 d. „Eurostat“ paskelbė naujausius infliacijos duomenis:
- Europos Sąjungoje: 2,4% (nepakito).
- Eurozonoje: 2,0% (be pokyčių).
- Lietuvoje: infliacija šiek tiek pakilo - nuo 3,4% iki 3,6%.
- Latvijoje: 4,2%.
- Estijoje: 6,2%.
- Lenkijoje: sumažėjo nuo 2,9% iki 2,7%.
Rugsėjį 3 ir 6 mėn. Euribor normos nežymiai sumažėjo, tačiau 12 mėn. Euribor - padidėjo. Tai gali rodyti galimą palūkanų didėjimo tendenciją artimiausioje ateityje. Pagal naujausias prognozes šiuo metu esame žemiausiame Euribor taške, kuriame, tikėtina, išliksime dar apie metus. Vėliau laukiama palaipsnio normų augimo.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
Alternatyvūs pinigų kaupimo būdai
Finansų rinkos analizė rodo, kad Lietuvos gyventojai vis aktyviau ieško alternatyvių pinigų kaupimo būdų, kurie ne tik nenuvertintų ilgai laikomų indėlių, bet ir priaugintų pelno. Ekspertės nuomone, šiemet atsiradusi galimybė žmonėms kaupti papildomas pensijas privačiuose fonduose - tai galimybė pasirūpinti saugia investicija senatvei.
Vilniaus banko įmonės „VB investicijų valdymas“ generalinis direktorius Jonas Iržikevičius pasakojo, kad jeigu šiandien žmogus pasinaudotų visomis galimybėmis ir dalyvautų visuose pensijų reformos etapuose, jo pensiją sudarytų trys dalys. Tokiu būdu senatvėje galima gauti pensiją, kurios dydis būtų panašus į anksčiau gautą darbo užmokestį arba sudarytų bent 70 proc.
Trečiasis pensijų pakopos etapas artimas antrajai pakopai. Pasak J.Iržikevičiaus, savanorišką pensiją galima kaupti mokant periodines arba nereguliarias papildomas įmokas. Tokį kaupimą skatina valstybė: taikant pajamų mokesčio lengvatas nuo per metus sumokėtos sumos grąžinamas sumokėtas pajamų mokestis, jeigu su kartu su kitomis lengvatinėmis įmokomis neviršija 25 proc.
Teisė į pensijų išmoką įgyjama sulaukus amžiaus, penkeriais metais mažesnio už amžių valstybinei socialinio draudimo pensijai gauti. Šio pensijos kaupimo terminas - įvairus.
Trečiosios pakopos pensijų fondai patrauklūs ir darbdaviams. Tai puikus darbuotojų skatinimo ir motyvavimo būdas, o darbdavys naudojasi mokesčių lengvata. Darbdavys neturi įsipareigojimų fondui mokėti įmokas, nes įsipareigojimai darbuotojui numatomi kolektyvinėje sutartyje arba kitokiu būdu.